Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1359-467/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-17
Bylos Nr.
2S-1359-467/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius
Pareiškėjas
V.D., Valentino Dijoko
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1359-467/2009Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė, Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjo Valentino Dijoko pareiškimą atsakovui 404-osios DNSB pirmininkui G. T. dėl moralinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo vykdyti LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymą Nr.4-617.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V.D. 2009-07-15 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iš atsakovo 404–sios DNSB pirmininko G.T. priteisti 1000 Lt moralinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų bei įpareigoti atsakovą vykdyti LR įstatymų reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad jis, vadovaudamasis 2008-12-04 LR Ūkio ministro įsakymu, krizės laikotarpiu, pageidavo atsijungti nuo šilumos tinklų karšto vandens ir gyvatuko. Remiantis įsakymo 250.1 punktu, pirmininkas privalo duoti raštišką sutikimą, bet davė reikalavimą, kuris nėra pagrįstas jokiais teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2009 m. liepos 31 d. pašalinti pareiškimo trūkumus: pateikti žyminio mokesčio kvito ar kitokio finansinio dokumento, patvirtinto kredito įstaigos antspaudu ir finansinę operaciją atlikusio darbuotojo parašu originalą, dėl 198 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, sukonkretinti reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui vykdyti LR įstatymų reikalavimus, pateikti informaciją dėl sprendimo už akių priėmimo, taip pat ar byla bus vedama per advokatą.

Vykdydamas teismo nutartį V.D. 2009-07-30 padavė teismui pareiškimą, kuriame patikslino savo reikalavimus, nurodė, jog prašo priteisti iš 404–sios DNSB pirmininko G.T. 1000 Lt moralinės žalos, bylinėjimosi išlaidas ir įpareigoti vykdyti LR ūkio ministro 2008-12-04 įsakymo Nr. 4-617 reikalavimus. Taip pat pateikė kvitą, kad sumokėjo 198 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl moralinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo vykdymo atsakovui G.T. laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas taip pat grąžino pareiškėjui 198 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus ištaisė iš dalies: t.y. sumokėjo nustatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, pateikė informaciją dėl galimybės priimti sprendimą už akių ir dėl bylos vedimo per advokatą, tačiau trūkumo - sukonkretinti reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui vykdyti LR įstatymų reikalavimus - neištaisė. Teismas pažymėjo, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą vykdyti LR Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymą Nr. 4-617 yra bendro pobūdžio reikalavimas, nes valstybės institucijų, pareigūnų priimti teisės aktai yra privalomi visiems fiziniams, juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi be atskirų teismo sprendimų. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turėjo konkrečiai nurodyti, kokius veiksmus atsakovas, remdamasis LR Ūkio ministro 2008-12-04 įsakymu Nr. 4-617, turėjo atlikti arba nuo kokių veiksmų atsakovas turėjo susilaikyti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V.D. prašo nutartį panaikinti, išnagrinėti jo pareiškimą teismo posėdyje ir tenkinti reikalavimus, nurodytus pareiškime. Nurodo, kad jo reikalavimas yra grindžiamas 2008-12-04 Ūkio ministro įsakymu, kuriame aiškiai nurodyta, jog namo bendrijos pirmininkas turi duoti raštišką sutikimą, kuris yra pridedamas prie prašymo ir pateikiamas Vilniaus miesto savivaldybei. Tačiau teismui pateiktas raštas, kurį davė bendrijos pirmininkas G.T., nėra sutikimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo konkrečiai nurodyti, kokius veiksmus atsakovas turėjo atlikti, nes apelianto pareiškime yra aiškiai nurodyta: „pareiškėjui prašant, duoti raštišką sutikimą karšto vandens ir gyvatuko atsijungimui“. Pagal Ūkio ministro įsakymą tai gali padaryti tik namo bendrijos pirmininkas. Atsakovo, vietoj sutikimo išduotas raštas, kuriame reikalaujama pateikti suderintą projektą, netenkina LR Ūkio ministro įsakymo reikalavimų. Minėtame ūkio ministro įsakyme nėra nurodyta, kad apeliantas, norėdamas atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, karšto vandens, turi pateikti suderintą projektą namo bendrijos pirmininkui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2009-07-16 nutartyje konstatavo, jog pareiškėjo V.D. pareiškimas dėl žalos atlyginimo neatitinka būtent šių reikalavimų. Pareiškėjas, vykdydamas šią nutartį, 2009-07-30 pateikė patikslintą pareiškimą, laikydamas, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas V.D. pareiškimo priėmimo klausimą, konstatavo, jog nustatytu terminu pareiškėjas visų nutartyje nurodytų trūkumų, o būtent: sukonkretinti reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui vykdyti LR įstatymų reikalavimus, neištaisė. Apeliantas V.D. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad jo reikalavimas yra grindžiamas 2008-12-04 Ūkio ministro įsakymu, kuriame aiškiai nurodyta, jog namo bendrijos pirmininkas turi duoti raštišką sutikimą, kuris yra pridedamas prie prašymo ir pateikiamas Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakovo, vietoj sutikimo išduotas raštas, kuriame reikalaujama pateikti suderintą projektą, netenkina LR Ūkio ministro įsakymo reikalavimų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo konkrečiai nurodyti, kokius veiksmus atsakovas turėjo atlikti, nes apelianto pareiškime viskas yra aiškiai nurodyta. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kad ieškinio trūkumai buvo pašalinti tinkamai.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas, remdamasis 2008 m. gruodžio 4 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 „Dėl LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 4-258 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 250.1 punkto nuostata, 2009-03-15 pateikė 404osios DNSB pirmininkui G.T. prašymą atsijungti nuo karšto vandens ir gyvatuko. Tačiau atsakovas G.T. atsisakė išduoti sutikimą, motyvuodamas tuo, jog, kai pareiškėjas pateiks techniniame reglamente nurodytas sąlygas, tuomet patalpų savininkai spręs pareiškėjo pageidavimą atsijungti nuo bendrojo – cirkuliacinio karšto vandens tiekimo (b.l. 2). Pagal pareiškėjo minimą norminį aktą kartu su prašymu savivaldybės institucijai gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, tarp kitų dokumentų, turi pateikti ir namo bendrijos pirmininko raštišką sutikimą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Šią aplinkybę V.D. yra aiškiai nurodęs pareiškime teismui. Taigi pareiškėjo reikalavimas yra pakankamas aiškus ir jo pagrindu gali būti pradėtas teisminis procesas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo V.D. pareiškimą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas nepaduotu pareiškėjo V.D. pareiškimą, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl V.D. pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir V.D. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėAlgirdas Auruškevičius