Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-877-634/2015

Teisėjas Tomas Ridikas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02698-2012-0

2015 m. gruodžio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistojo D. B. gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinti su 2014-10-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 8 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie minėta nutartimi paskirtos (griežtesnės) bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos (švelnesnės) bausmės, ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015-09-18. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas visas atliktas bausmės laikas pagal 2014-10-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartį.

Nukentėjusiosios (civilinės ieškovės) N. M. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. N. M. J. iš D. B. priteistas 2606,68 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2012-10-15, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raj., ir bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikusiais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bei (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė nenustatytiems bendrai veikusiems asmenims, J. J., kuri nežinojo, jog yra vykdoma nusikalstama veika, banko sąskaitos, esančios AB „SEB banke“, numerį, t. y. duomenis nusikalstamai veikai - sukčiavimui - daryti, o bendrai veikusiam nenustatytam asmeniui paskambinus N. M. J. ir melagingai prisistačius banko darbuotoju bei melagingai pranešus apie nebūtą įvykį - vykdomą tyrimą dėl neteisėtų finansinių operacijų su jos banko sąskaitomis, taip suklaidino ir įtikino nukentėjusiąją nuimti indėlius ir pervesti į jo, t. y. D. B., nusikalstamai veikai daryti suteiktą banko sąskaitą, dėl ko N. M. J. jai priklausančias pinigines lėšas – 9000,36 Lt, iš sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ banke, pervedė į J. J. AB „SEB banko“ sąskaitą, o jo nurodymu J. J. išgrynintus pinigus perdavė jo motinai J. B. Vilniaus mieste, tokiu būdu jis savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimus – N. M. J. priklausančius - 9000,36 Lt. Veika kvalifikuota pagal BK 182 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš D. B. apeliacinio skundo turinio, jis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ginčija atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės ir prašo jį išteisinti arba paskirti švelnesnę bausmę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant D. B. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. D. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Priešingai apelianto tvirtinimams, kad byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje D. B. kaltės įrodymų yra pakankamai.

Pripažindamas apeliantą kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas išsamiai bei detaliai aptarė D. B. veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo bei civilinio ieškinio išsprendimo klausimus, įrodymų patikimumą bei jų įrodomąją vertę nustatydamas juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, todėl nesutikti su šio teismo išvadomis aukštesnės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta nuosekliais ir detaliais nukentėjusiosios N. M. J. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Jos teigimu, jai paskambino asmuo, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir nurodė, kad nuo jos banko sąskaitos yra nuimami pinigai. Minėtas asmuo nurodė, kad jai paskambins – AB „Swedbank“ darbuotojas. Prisimena jai pasakytas pavardes – „U.“, „B.“. Ji labai susijaudino, pasimetė, patikėjo skambinusiųjų asmenų įtikinėjimu ir pokalbio metu jiems pasakė savo elektroninės bankininkystės duomenis. Kitą dieną nuėjusi į bankomatą ir patikrinusi piniginių lėšų likutį pamatė, kad banko kortelėje pinigų nėra, tuomet pagalvojo, kad skambinę asmenys buvo teisūs. Tie nepažįstami asmenys jai skambino ir kitomis dienomis. Kadangi turėjo piniginių indėlių banke, patikėjusi skambinusiais asmenimis ji nuėjo į banką ir piniginius indėlius pervedė į skambinusiųjų nurodytas sąskaitas. Pavedimai buvo atlikti skirtingiems asmenims, jų vardus ir pavardes nurodydavo skambinę asmenys. Suprato buvusi apgauta, kuomet paskambino į Finansinių nusikaltimų tarnybą ir sužinojo, kad asmuo pavarde „U.“ pas juos nedirba (t. 1, b. l. 28, t. 4, b. l. 93-96).

Šiai įvykių sekai iš esmės neprieštarauja ir teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų J. B. ir J. J. parodymai. Liudytoja J. J. patvirtino, kad jai paskambino D. B. ir paprašė leisti pasinaudoti banko sąskaita, taip pat prašė ir internetinės bankininkystės prisijungimo duomenų, nes reikia pervesti draugei V. A. pinigus. Ji ryte padiktavo savo turimos SEB banko sąskaitos numerį ir internetinės bankininkystės prisijungimo kodus, o 10 val. paskambinęs D. B. pasakė, kad pinigai yra pervesti. Paprašė minėtus pinigus nuimti ir atiduoti jo motinai, ragino tai padaryti iki pietų. Ji nuvyko į banką, nuėmė pinigus ir perdavė juos D. B. mamai (t. 4, b. l. 97-98). Ikiteisminio tyrimo metu J. J. atpažino J. B. kaip moterį, kuriai perdavė pinigus (t. 1., b. l. 124-127). Liudytoja J. B. iš esmės patvirtino J. J. išdėstytas aplinkybes, jog jai paskambino sūnus iš kalėjimo ir nurodė, kad ji turi susitikti su mergina ir paimti iš jos pinigus. Su J. J. ji susitiko mieste, mergina išnešė iš banko pinigus ir atidavė jai. Merginos perdavusios pinigus nepažįsta. Kokiu būdu buvo gauti pinigai nežino. Gautus pinigus pervedė į sūnaus nurodytą banko sąskaitą (t. 4, b. l. 92-93). Minėtų liudytojų nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes iš esmės patvirtina ir banko įstaigos pateikta informacija, kurioje užfiksuotas grynųjų pinigų judėjimas. Kaip matyti iš J. J. AB SEB banko sąskaitos išrašo, 2012-10-15 buvo gautas 9000,36 Lt pervedimas, kurį atliko mokėtojas – N.M. J., 2012-10-15 išgryninta 8933 Lt, 71,46 Lt išskaičiuoti už grynųjų pinigų išgryninimą (t. 2, b. l. 16).

Išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad D. B., bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, perdavė pastariesiems J. J. banko sąskaitos, esančios AB „SEB banke“ numerį, t. y. duomenis nusikalstamai veikai – sukčiauti daryti, o bendrai veikusiam nenustatytam asmeniui paskambinus N. M. J. ir melagingai prisistačius banko darbuotoju bei pranešus apie nebūtą įvykį – vykdomą tyrimą dėl neteisėtų finansinių operacijų su jos banko sąskaitomis, taip suklaidino nukentėjusiąją ir įtikino nuimti indėlius ir pervesti į D. B. nusikalstamai veikai daryti suteiktą banko sąskaitą, dėl ko N. M. J. jai priklausančias pinigines lėšas – 9000,36 Lt, pervedė į J. J. AB „SEB banko“ sąskaitą, o jo nurodymu J. J. išgrynintus pinigus perdavė jo motinai J. B., tokiu būdu jis savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimus – N. M. J. priklausančius - 9000,36 Lt.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis nukentėjusiajai N. M. J. neskambino ir jos atžvilgiu apgaulės nenaudojo, jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nepaneigia. Bylos duomenys patvirtina, kad veika padaryta bendrininkaujant su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, akivaizdu, kad kiekvienas bendrininkas atliko tam tikrus veiksmus bendram tikslui pasiekti - vieni bendravo su nukentėjusiąja, kiti rūpinosi banko sąskaitų suradimu ir pinigų išgryninimu. Kaip matyti D. B. buvo aktyvus nusikalstamų veiksmų dalyvis, būtent jis suteikė J. J. banko sąskaitos numerį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims, į kurią buvo pervestos apgaule užvaldytos N. M. J. piniginės lėšos, aktyviai rūpinosi piniginių lėšų išgryninimo procesu. Šiuo atveju darytina pagrįsta išvada, kad D. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų veiksmai buvo nukreipti jų bendrų nusikalstamų sumanymų įgyvendinimui – turtinės naudos gavimui. Atsižvelgiant į tai, kad visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti D. B. veiksmų kvalifikacija pagal BK 182 str. 1 d. Tai, kad D. B. atliko tik dalį viso sukčiavimo mechanizmo veiksmų, jo kaltės jokia apimtimi neeliminuoja.

Nors D. B. tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismą tikina, kad pinigus į J. J. banko sąskaitą jam pervedė V. K. kaip skolos grąžinimą, su juo jis tiesiogiai bendravo 2012 m. būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tuomet jam ir perdavė J. J. sąskaitos numerį, tačiau tokie nuteistojo argumentai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių visumos. (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateikti duomenys patvirtina, kad V. K. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo paleistas 2011-11-04 pasibaigus bausmės laikui, vėliau į (duomenys neskelbtini) pataisos namus atvyko tik 2013-01-10 (t. 4, b. l. 121-122). Išdėstytos aplinkybės iš esmės paneigia nuteistojo versiją dėl jo tiesioginio bendravimo su V. K. ir to bendravimo metu jam pateiktos J. J. banko sąskaitos numerio. Be to, D. B. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad iš pervestų 9000 Lt, sau jis pasiliko 5000 Lt, o 4000 Lt jo mama perdavė A. K. žmonai, kuri atvyko pasiimti pinigų pas jo mamą (t. 4, b. l. 35). Tuo tarpu J. B. apylinkės teisme aiškindama nagrinėjamo įvykio aplinkybes nurodė, kad pinigus pervedė į sūnaus (D. B.) nurodytą banko sąskaitą, pavedimą atliko grynaisiais pinigais banke. Papildomai paaiškino, kad buvo du analogiški atvejai, kuomet sūnaus pavedimu jai buvo perduoti pinigai, šis atvejis yra antrasis, pirmu atveju, mergina atvažiavo į jos darbą paimti pinigų (t. 4, b. l. 92-93). Taigi nuteistojo pateikta sava situacijos interpretacija iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Tai, kad apeliantui buvo gerai žinomas nusikalstamos veikos mechanizmas patvirtina D. B. veiksmai siekiant kuo greičiau išgryninti apgaule pasisavintus pinigus. Liudytoja J. J. nurodė ryte padiktavusi savo banko sąskaitos numerį, tuo tarpu 10 val. jai paskambino D. B. ir nurodė, kad pinigai jau yra pervesti ir būtina juos nuimti bei perduoti jo motinai. Nors liudytojos teigimu ji norėjusi pinigus nuimti per pietus, tačiau D. B. ją ragino tai daryti kuo greičiau. Akivaizdu, kad D. B., aktyviai bendradarbiaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ir gavęs informaciją, jog pinigai yra pervesti, siekė kaip galima greičiau juos išgryninti pasitelkdamas tiek J. J., tiek J. B.. Tokie nuteistojo veiksmai, t. y. asmens, kuriam į banko sąskaitą galėtų būti pervesti pinigai suradimas, telefoninio ryšio su šiuo asmeniu palaikymas teikiant nurodymus dėl pinigų pervedimo į sąskaitą ir raginant juos operatyviai išgryninti bei perduoti trečiajam asmeniui, aiškiai rodo D. B. veikimą pagal nusikalstamos veikos mechanizmą siekiant apgaule pasisavinti kitam asmeniui priklausančias lėšas. Dėl visų išvardytų motyvų abejoti dėl to, kad D. B. padarė BK 182 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą suteikti laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo apelianto gynėjas, taigi gynėjas dalyvavo baigiamosiose kalbose, o apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. Teisėjų kolegijos nuomone, D. B. nebuvo atimta galimybė išreikšti savo požiūrį į kaltinimą, įvertinti visa, kas buvo nagrinėjama (tiriama). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad D. B. nors ir nurodė norįs apmastyti ką pasakyti, bet tuo pačiu teigė, kad neturi ką pasakyti, kadangi teisingumo nebūna, o teismas vadovaujasi tik savo nuomone, galiausiai atsisakė sakyti paskutinį žodį (t. 4, b. l. 137). Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad BPK 294 str. nuostatos teisme nebuvo pažeistos.

Skirdamas nuteistajam D. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino tai, kad D. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, atsižvelgė į jo asmenybę, tai, kad jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teistas 12 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktos D. B. charakteristikos, jo elgesys pataisos įstaigoje vertinamas išimtinai neigiamai (t. 3, b. l. 37). Taigi akivaizdu, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinęs šias aplinkybes ir nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas BK 182 str. 1 d. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui artimą laisvės atėmimo bausmę (1 metus 2 mėnesius), apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Teismas pagrįstai remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2014-10-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 8 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 metams, todėl bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tiek skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Darytina išvada, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.