Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nukentėjusiajam V. R., kaltinamajam V. O., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V O, gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

V. O. veikdamas bendrai su kitoje byloje nuteistu G. V. ir su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdė tikrą ar tariamą, tačiau ginčijamą R. P. teisę į 6 000 Lt skolos sugrąžinimą panaudodamas psichinę prievartą, padaręs didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams, o būtent:

2010-06-01 apie 20.00 val. V. O. kartu su G. V. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, atvyko į V. R. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur panaudodamas psichinę prievartą, t.y. reikalaudamas grąžinti skolą bei savo buvimu sukurdamas nesaugią ir bauginančią aplinką, G. V. sakant, jog šis niekur nepasislėps, nes gyvena Jonavoje, reikalavo grąžinti R. P. 6 000 litų skolą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką V. O. 2010 m. birželio 12 d. apie 21.10 val., veikdamas bendrai su G. V., būdamas parduotuvėje „IKI“, esančioje Chemikų g. 1, Jonavoje, iš nukentėjusiojo V. R. vėl reikalavo, kad pastarasis grąžintų 6 000 litų skolą R. P., o nukentėjusiajam nesutikus grąžinti pinigus bei pasakius, jog jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl turto prievartavimo, panaudojo prieš nukentėjusįjį V. R. psichinę prievartą, sakydamas, jog toje pat parduotuvėje gali jį išprievartauti.

V. O. apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltu prisipažino. Parodė, kad 2010 m. birželio mėnesį susitiko su G. V., kuris užsiminė, kad ketina nueiti pas V. R. pasiklausti dėl skolos R. P.. Abu nuėjo pas V. R. į namus. G. V. V. R. paklausė dėl skolos R. P.. V. R. pasakė, kad jokių pinigų nebus ir uždarė duris. Išėjus iš laiptinės, pastebėjo, kad V. R. juos stebi per langą. G. V. paprašė, kad jis išeitų į lauką pasišnekėti. Jam buvo žinoma, kad R. P. skolingas G. V.. Jis žinojo, kad G. V. ėjo pas nukentėjusįjį pasiklausti dėl skolos R. P.. Jie nėjo prievartauti turto. Grasinimų nebuvo nei prie lango, nei laiptinėje. Jam asmeniškai V. R. nebuvo skolingas. Prie V. R. buto laiptinėje jis stovėjo šalia G. V.. Jis pats nieko nekalbėjo. Mano, kad jo buvimas sukūrė nukentėjusiajam bauginančią aplinką. Po savaitės su G. V. susitiko V. R. IKI parduotuvėje, esančioje Chemikų gatvėje. G. V. V. R. paklausė dėl skolos. V. R. pasakė, kad dėl turto prievartavimo kreipėsi į policiją. Jis nukentėjusiajam pasakė kažkokius žodžius. Galėjo pasakyti kaltinime nurodytus žodžius „nori, aš tave išprievartausiu čia pat“. Tuos žodžius pasakė manydamas, kad nukentėjusysis blogai pasielgė parašydamas skundą policijai, nes pats yra kaltas dėl pinigų. Jis G. V. neklausė, kodėl pats R. P. neateina skolos pas V. R.. Pripažįsta, kad nusikalto, kad elgėsi neteisėtai. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Su nekentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo susitarė, per tris mėnesius perves pinigus į nukentėjusiojo sąskaitą. Planuoja įsidarbinti, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajam žalą. Pasižada teismui, kad kaltinamųjų suole yra pirmą ir paskutinį kartą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma ištirtų įrodymų, o būtent:

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2010 m. birželio 1 d. apie 20 val. atvažiavo G. V., V. O. ir trečias nenustatytas asmuo automobiliu AUDI A6. Visi trys vyrai įėjo į laiptinę ir pabeldė į jo draugės buto duris. Atidaręs duris jis paklausė, ko jie nori. G. V. paklausė, ar jis skolingas 6 000 litų R. P.. Jis atsakė, kad nėra niekam skolingas ir niekam nežada mokėti pinigų. Prie durų jie pasiburnojo visokiais žodžiais - „išeik į koridorių, mūsų nebijok, nieko nedarysim“. Tie žodžiai buvo grasinantys. Jie buvo trise, o ne vienas atėjo pasikalbėti kaip žmogus su žmogumi. Be to, jis nė vieno jų nepažinojo. Atėjusieji su juo kalbėjo pakeltu tonu. Kalbėjo abu V. O. ir G. V., bet G. V. kalbėjo daugiausiai. Lauke G. V. jam sakė nebijoti, išeiti pasikalbėti dėl pinigų. Jis uždarė langą ir išėjo į kitą kambarį. Po kaltinamojo atvykimo jis išsigando. Parašė policijai skundą. Po kelių savaičių IKI parduotuvėje netikėtai susitiko G. V. ir V. O.. Jie, pamatę jį einantį su drauge, pasikvietė pasikalbėti dėl tų pinigų. Pokalbis vyko su G. V.. Jis jiems sakė, kad jei jis kam skolingas, kodėl neateina išsiaiškinti su juo. O kai jis pasakė, kad parašė skundą dėl turto prievartavimo, V. O. jam aukštu tonu pasakė: „Nori, tave dabar vietoje išprievartausiu“. R. P. buvęs jo bendradarbis - dirbo kartu Rukloje. R. P. iš jo pinigų nėra reikalavęs. Jis R. P. neskolingas. Apie žemės sklypų pirkimus kalbos nebuvo. Po susitikimo su kaltinamuoju birželio 12 d. parduotuvėje jis susijaudino. Su V. J. kartu dirba. Apie žemės sklypų pirkimą kalbos nebuvo. Jis V. J., pastarajam paprašius yra vežęs į SEB banką. Kartu su jais vyko R. P., kuris išlipęs iš automobilio nuėjo į SEB banką pasirašyti kažkokios sutarties. R. P. į automobilį sugrįžo su pinigais. Atsisėdo ant galinės sėdynės. Bevažiuojant atskaičiavo kažkokią pinigų sumą ir padavė V. J.. Kaip supranta, perduota pinigų suma turėtų būti 6 000 litų. Su V. J. nėra susipykę. Nežino, kodėl V. J. sako, kad tuos pinigus padavė jam. Mano, kad gal susitarę su R. P. ir, kad atkeršyti G. V., nes pats R. P. skolingas G. V.. Kai buvo atėjęs į kiemą, R. P. minėjo, kad G. V. jam grasina, sakė, kad „eina“ dideli procentai.

Liudytoja L. J. parodė, kad ne viską prisimena, vadovaujantis BPK 276 str. perskaičius jos parodymus ikiteiminio tyrimo metu (t.1 b.l.53-54), jog 2010-06-01 apie 20.00 val. būdama namuose, išgirdo į buto duris beldimą. V. R. atidarė duris. Išgirdo vyrišką balsą ir suprato, kad vyriškis iš V. R. reikalauja pinigų, sakydamas kad V. R. yra jam skolingas ir turi sumokėti. V. R. atsakė, kad nėra niekam skolingas ir niekam jokių pinigų nemokės ir uždaręs buto duris nuėjo į virtuvę. Ji per atdarą virtuvės langą lauke vėl išgirdo to paties vyriškio balsą, kuris vėl reikalavo iš V. R. pinigų. Girdėjo kaip vyriškis pasakė: „vis tiek tau teks sumokėti“. Ji, išėjusi iš buto į kiemą, netoli savo laiptinės pamatė stovintį automobilį „Audi“, kuriame sėdėjo trys vyriškiai. Vėliau iš V. R. sužinojo, kad iš jo reikalaujama 6 000 litų. Nurodė, kad perskaityti parodymai teisingi.

Liudytoja L. J. parodė, kad su savo draugu V. R. nuvažiavo į IKI parduotuvę. Parduotuvėje prie jų priėjo G. V. ir V. O.. G. V. jos draugo paklausė, kodėl jis uždarė duris ir nenorėjo pasikalbėti. V. R. buvo kreipęsis su skundu dėl turto prievartavimo ir apie tai jiems pasakė. V. O. šoko ir pasakė: „Aš tave tuoj pat vietoje galiu išprievartauti“. V. O. tą frazę jos draugui pasakė piktai, būdamas arti jo. Kiek jai žinoma iš pasakojimo, kaltinamasis iš jos draugo pirmą kartą reikalavo pinigų, kai buvo atvykęs į namus.

Liudytojas V. J. parodė, kad su nukentėjusiuoju buvo sugalvoję verslą - pirkti nekilnojamąjį turtą. Prikalbino ir R. P. prisidėti prie jų. R. P., kiek atsimena, ėmė 9 000 litų paskolą – 3 000 litų savoms reikmėms, o 6 000 litų perduoti V. R., kad įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemę. Pinigų perdavimas vyko V. R. vairuojame automobilyje AUDI 100 C4. R. P. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje. Matė, kaip atskaičiavo ir perdavė pinigus V. R.. Detaliai visko neprisimena, praėjo penkeri metai. Jis su V. R. kartu buvo paėmę paskolą 30 000 litų. Manė, kad pinigai bus verslui. V. R. jį išnaudojo. Negirdėjo, kad V. R. būtų grąžinęs pinigus R. P.. Jis tik buvo liudininkas, kai R. P. padavė V. R. pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai skirtingi dėl streso.

Liudytojas G. V. parodė, kad su V. O. yra draugai, susitinka kas dieną. Jis R. P. yra paskolinęs 3 000 litų. R. P. su V. R. norėjo pirkti žemės sklypus, ėmė paskolą, jam trūko pinigų. Po kurio laiko jis R. P. paklausė, kada grąžins pinigus. Jis jam atsakė, kad V. R. su pinigais prapuolė, dar sakė, kad nei žemės, nei pinigų nėra. Vasarą jie su V. O. važinėjo, ir jis prisiminė, kad reikia užsukti pasiklausti, kaip ten su tais pinigais. Abu su V. O. užėjo, pasakė, kad atėjo pakalbėti dėl skolos, susidariusios perkant žemes. V. R. pasakė, kad nieko nešnekės ir uždarė duris. Išėjus į lauką pamatė, kad V. R. stovi prie lango. Tada jis V. R. pasakė, kad nuo problemų niekas nebėga, jas reikia spręsti, skolas grąžinti. V. R. uždarė langą. Po to parduotuvėje IKI susitiko V. R.. Priėjo prie jo, paklausė, kaip iš tiesų dėl tos skolos yra. V. R. pasakė, kad niekam neskolingas ir, kad parašė policijai pareiškimą. Tada jis nukentėjusiajam pasakė „vėliava tavo rankose“ ir apsisukęs nuėjo. V. R. konkrečiai jam skolingas nebuvo. Tuo metu V. O. buvo šalia. Jis V. O. sakė apie skolą. R. P. jam yra sakęs, kad V. R. prašė grąžinti skolą. Ar IKI parduotuvėje V. O. sakė ką V. R. negirdėjo, nepamena. R. P. jam skolingas 3 000 litų. Jis kalbėjosi su R. P.. Ar pastarasis prašė nuvykti dėl skolos pas V. R., nepamena. V. R. R. P. buvo skolingas apie 6000 litų. Pas V. R. su V. O. atėjo pėsti, a/m AUDI A 6 buvo pasistatę toliau. Pas V. R. važiavo kartu su V. O., nes vienam buvo nedrąsu, bijojo būti sumuštas.

Liudytojas R. P. parodė, kad nukentėjusįjį V. R. pažįsta nuo 2005 metų. Juos abu siejo draugystė, bandė pirkti žemę Kaišiadorių rajone. Nuvykęs į SEB banką 2007 metais, paėmė lyg 12 000 litų paskolą, iš jų lyg 9 000 litų padavė nukentėjusiajam.

Įrodymams patikrinti vadovaujantis LR BK 276 str. nustatyta tvarka perskaičius liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1 b.l. 70-71,73), jog iš Vilniaus banko buvo paėmęs paskolą 9000 Lt, iš kurių 6000 Lt davė V. R. žemės sklypo Kaišiadorių rajone įsigijimui, parodė, kad nukentėjusiajam. davė 6.000 litų“. Šią aplinkybę gali patvirtinti V. J.. Su V. R. buvo draugiškai šnekėta, tačiau pinigų jam iki šio laiko negrąžino, žemės sklypo neįsigijo. Jis G. V. buvo skolingas 3 000 litų. Kada skolinosi, neprisimena. Pinigų G. V. iš jo nereikalavo, draugiškai paprašė grąžinti skolą. Jis sakė G. V., kad jam skolą grąžins tada, kada V. R. jam grąžins skolą.

2010 06 08 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti daugiabučio namo antrojoje laiptinėje pirmame aukšte, adresu Chemikų g. 27, Jonavoje, (1t., b.l. 15).

2010-11-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. R. parodė vietą laiptinėje, lauke prie laiptinės, bei parduotuvėje kurioje G. V., V. O. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo neteisėtai iš jo reikalavo 6000 litų (1t., b.l. 35-38).

2010-09-10 akistatos protokolu nustatyta, kad V. R. ir R. P. liko prie savų parodymų. V. R. nurodė, kad jokio susitarimo kartu su V. J. ir R. P. pirkti žemės sklypo nebuvo. R. P. nurodė, kad tarp jų buvo susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo ( 1 t., b.l.39-40 ).

2010-10-22 akistatos protokolu nustatyta, kad V. R. ir V. J. liko prie savų parodymų. V. R. nurodė, kad jokio susitarimo kartu su V. J. ir R. P. pirkti žemės sklypo nebuvo. V. J. nurodė, kad tarp jų buvo susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo ( 1 t., b.l. 41-42).

2010-06-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjęs V. R. atpažino G. V., kaip asmenį, kuris iš jo neteisėtai reikalavo 6 000 litų ( 1 t., b.l. 28-29).

2010-09-10 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjęs V. R. atpažino V. O., kaip asmenį, kuris iš jo reikalavo 6000 litų ( 1 t., b.l.30-31).

2010-06-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja L. J. atpažino G. V., kaip asmenį, kuris parduotuvėje „IKI“ iš V. R. reikalavo pinigų (1t., b.l. 57-58).

2010-06-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad liudytoja L. J. atpažino V. O., kaip asmenį, kuris parduotuvėje „IKI“ iš V. R. reikalavo pinigų (1t., b.l. 59-60).

2010-11-03 apžiūros protokolu nustatyta, kad IKI parduotuvėje, esančioje Chemikų g., 1, Jonavoje, stebėjimo vaizdo kamera užfiksuota 2010-06-12 21.01 val., prekybos salėje, prie poros, t.y. moters ir vyro priėjo du vyrai ir vyksta bendravimas ( pokalbis) (1t., b.l. 17).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuojama kaip turto prievartavimas – pagal LR BK 181 str. 1 d. Tačiau tokia kaltinamojo veiksmų kvalifikacija yra neteisinga.

Prievartaujant turtą nusikalstamais veiksmais siekiama turtinės naudos, o savavaldžiaujant neteisėtu būdu siekiama įgyvendinti savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę.

Kaltinamasis V. O. teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, jog jis kartu su G. V. neturėjo jokio tikslo prievartauti turto. Pas V. R. jie ėjo pasiklausti, kada pastarasis grąžins skolą R. P., nes jam buvo žinoma, kad R. P. skolingas G. V.. Po savaitės kartu su G. V. būdamas parduotuvėje IKI netikėtai sutiko V. R.. G. V. V. R. vėl pasiklausė apie skolą, o nukentėjusiajam pasakius, kad jis dėl turto prievartavimo kreipėsi į policiją, jis pasakė, kaltinime nurodytus žodžius „ nori, aš tave išprievartausiu čia pat“. Liudytojas G. V. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu paaiškino, jog jo pažįstamas R. P. buvo skolingas jam 3000 Lt ir jam paklausus, kada grąžins skolą, R. P. jam atsakė, kad pinigus grąžins tik tada, kai jam skolą sugrąžins V. R.. Nor R. P. jo ir neprašė išreikalauti iš nukentėjusiojo skolą, tačiau jis 2010-06-01 su V. O. nuvažiavo pas V. R. į namus pasiklausti, kada šis sugrąžins R. P. skolą, tačiau V. R. nesileido į kalbas. 2010m. birželio 12d. parduotuvėje IKI būdamas kartu su V. O. susitiko V. R. ir vėl jo pasiklausė dėl skolos, į tai V. R. atsakė, kad jis kreipėsi į policiją dėl turto prievartavimo.

Tačiau nukentėjusysis apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė, kad yra skolingas 6 000 Lt V. P.. Nukentėjusysis V. R. tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis vežė V. J. kartu su R. P. į SEB banką, matė, kaip R. P. į automobilį sugrįžo su pinigais, taip pat matė kaip R. P. skaičiavo pinigus ir perdavė V. J. 6 000 Lt. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas R. P., kuris patvirtino perskaitytus savo parodymus ikteisminio tyrimo metu, jog jis žemės sklypo įsigijimui davė 6000 Lt V. R., pastarasis jam skolos negrąžino. Taip pat nurodė, jog jis G. V. yra skolingas 3 000 Lt ir pažadėjo jam skolą grąžinti tada, kai susigrąžins paskolintus pinigus iš V. R.. V. J. įrodymų tyrimo teisme metu paaiškino, jog jis matė, kaip R. P. atskaičiavo pinigus ir juos padavė V. R..

Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. O. pas nukentėjusįjį V. R. nuvyko ne prievartauti turto, o reikalauti, kad pastarasis grąžintų skolą R. P., kuris buvo skolingas G. V.. Ištirti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad V. O. buvo įsitikinęs, jog būtent dėl V. R. negražintos skolos R. P., G. V. neatgauna iš R. P. šiam skolintų pinigų. Kaltinamojo V. O. ir G. V. nukentėjusiajam ne kartą buvo išsakytas reikalavimas grąžinti skolą R. P. ir taip buvo siekiama atgauti R. P. paskolintus pinigus. Teismo įsitikinimu, net ir pripažįstant, kad V. R. nebuvo skolingas R. P., byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. O. veikdamas bendrai kartu su G. V. ir su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, buvo įsitikinęs, jog R. P. negrąžina G. V. skolos dėl to, kad R. P. V. R. neatiduoda 6000 litų skolos. Būtent todėl V. O. su G. V. bei su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas galėjo sąžiningai klysti dėl R. P. teisės į skolos susigrąžinimą tikrumo ir, reikalaudamas iš V. R. grąžinti skolą, jis vykdė jei ir ne tikrą, tai bent jau tariamą kito asmens teisę.

Byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, įvertinant ir paties V. O. parodymus apie jo psichinį santykį su padaryta nusikalstama veika, leidžia daryti išvadą, kad V. O. veikdamas bendrai su G. V. ir su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, nurodydamas nukentėjusiajam V. R. grąžinti 6 000 litų skolą R. P., manė, kad vertė jį įvykdyti teisėtą pretenziją, pagrįstą įstatyme numatyta teise, o tai patvirtina savavaldžiavimui būdingus subjektyviuosius požymius, kai tyčia yra nukreipta į teisės įgyvendinimą.

Pažymima, kad tiek LR BK 294 str. 2 d., tiek LR BK 181 str. 1 d. numatytų veikų padarymo būdas – panaudojant psichinę prievartą - sutampa. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog psichinės prievartos panaudojimas pasireiškė tuo, kad V. O. atvyko pas nukentėjusį ne vienas: pirmu atveju su G. V. ir su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, o antru atveju veikdamas kartu su G. V., V. O. pakeltu tonu atvirai išsakė grasinamojo pobūdžio žodžius bei sukūrė bauginančio pobūdžio situaciją nukentėjusijam.

Nors tiek kaltinamasis V. O., tiek liudytojas G. V. neigia, jog pas nukentėjusįjį pirmuoju atveju atvyko trise, tačiau teismas tiki nuosekliais nukentėjusiojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kur jis nurodė, kad pas jį atvyko trise, tai yra kaltinamasis V. O., G. V. ir nenustatytas asmuo automobiliu Audi A6. Liudytoja L. J. patvirtino perskaitytus parodymus ikteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, jog išėjusi iš buto į kiemą netoli savo laiptinės pamatė stovintį automobilį „Audi“, kuriame sėdėjo trys vyriškiai. Netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos L. J. parodymais, kad 2010 m. birželio 1d. nusikalstamos veikos padarymo metu dalyvavo V. O. G. V. ir dar vienas asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad V. O. savo neteisėtais veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Tokie V. O. veiksmai, kaip tiesioginis grasinimas nukentėjusiajam parduotuvėje IKI, trijų asmenų atvykimas į namus, t.y. sukuriant bauginančią situaciją, be abejo, padarė didelę žalą nukentėjusiojo teisėms bei teisėtiems interesams.

Kaltinamojo V. O. faktiniai veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis, suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, tai, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai ir rezultatui, panaudodamas psichinę prievartą neteisėtu būdu įgyvendino kito asmens tikrą ar tariamą teisę į skolos susigrąžinimą.

V. O. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 294 str. 2 d.

V. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendininkų grupėje.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį: nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas, neįrašytas į Jonavos PSC, nedirba.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant visoms šio straipsnio 1 dalyje išvardytoms būtinoms sąlygoms. Ši norma nėra įpareigojanti, o tik suteikianti teisę teismui, nagrinėjančiam bylą, priimti tokį sprendimą, jeigu teismas mano, kad yra pagrindų manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. O. pripažino padaręs nusikaltimą, savo noru įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė, pasižada ateityje nebenusikalsti, nusikalto pirmą kartą, iki nusikaltimo padarymo nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nukentėjusysis V. R. V. O. atleidžia ir prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo ir ateityje nebenusikals.

Taigi, esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, ir nesant kliūčių, numatytų šio straipsnio 2 dalyje, V. O. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 4 p., 71 str.).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – periodinis registravimasis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 307 str. 1 d. 6 p., 139 str. 1 d.).

Kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitarus dėl neturtinės žalos atlyginimo, procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kratos metu rasti ir paimti V. O. pinigai - 431, 54 Lt saugomi Kauno apskrities VPK buhalterijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. O..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. O. a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (perkvalifikavus iš LR BK 181 str. 1 d.), kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti V. O. ir nukentėjusiojo V. R. 2012 m. vasario 21 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-69-814/2012, pagal kurį V. O. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam V. R. nusikaltimu padarytą 5000 Lt (penkių tūkstančių) litų neturtinę žalą iki 2012m. gegužės 21d., pinigus pervedant į V. R. sąskaitą Nr. LT03730010036856607, esančią „Swedbank“, AB, procesą pagal civilinį ieškinį nutraukti.

Paskirti V. O. baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimties) litų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kratos metu rastus ir paimtus V. O. pinigus 431, 54 Lt (keturis šimtus trisdešimt vieną litą 54 ct), saugomus Kauno apskrities VPK buhalterijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. O..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. O. paskirtas kardomąsias priemones – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą.

1) jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Realios bausmės atlikimo atveju į bausmės laiką įskaityti suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-11-16 iki 2011-11-17 ir nuo 2011-11-17 iki 2012-03-28.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Jonavos rajono apylinkės teismą.