- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- e2-1784-842/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29864-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Atsakovas
- R.N.-K.
dalyvaujant ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daivai Musneckaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei R.N.-K. dėl motinos valdžios ribojimo (trečiasis asmuo byloje – V. K.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškinys atsakovei R. N.-K., kuriuo prašoma neterminuotai apriboti motinos valdžią R. N.-K. vaiko L. N., atžvilgiu ir priteisti iš atsakovės teismo patirtas išlaidas. Tarnyba nurodė, kad atsakovė yra vieniša motina, tėvystė mergaitei nenustatyta. Atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. 2013 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukters L. N. atžvilgiu, priteistas išlaikymas nepilnametei dukteriai bei nustatyta nepilnametės dukters nuolatinė globa, nuolatine globėja ir gaunamų lėšų uzufruktore paskirta V. K.. Teismo sprendimu atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią dukters atžvilgiu, atsakovei toliau buvo teikiamos socialinės paslaugos ir pagalba: atsakovei buvo rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo grupinius užsiėmimus bei mokymus, kuriuos atsakovė lankė nereguliariai bei jų nebaigė; atsakovė buvo motyvuojama lankyti pozityvios tėvystės mokymus, atsakovė žadėjo pradėti juos lankyti, tačiau dažnai atrasdavo pasiteisinimų, kad ji dirba slenkančiu grafiku ir negali suderinti laiko; atsakovė buvo registruota Paramos vaikams centre, kuriame pas psichologus lankėsi (duomenys neskelbtini) tačiau daugiau lankytis atsisakė, motyvuodama tuo, kad specialistai yra nekompetentingi; buvo registruota ir Vilniaus miesto pedagoginėje – psichologinėje tarnyboje, tačiau, nesulaukusi savo eilės, 2018 m. balandžio 12 d. išvyko uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), nurodė, kad siekia atlyginti baudžiamojoje byloje priteistą žalą. Kreipimosi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo metu laikino motinos valdžios ribojimo pagrindai neišnyko, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pasveiksti savo gyvenimo būdą, aplinką, sudaryti sąlygas susigrąžinti dukrą, sustiprinti motinos ir dukros ryšį, yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų pakeisti esamą situaciją.
Atsiliepimas
Atsakovė R. N.-K. pateikė atsileipimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka pilna apimtimi. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžti neplanuoja. Jos santykiai su nepilnamete dukterimi L. N. yra atitolę, atsakovė neketina dukters pasiimti pas save į (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Daiva Musneckaitė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad atsakovės šeimoje padėtis jau 6 metus nesikeičia. Nustačius laikiną motinos valdžios ribojimą, atsakovė socialinių darbuotojų iškeltus uždavinius vykdė tik dalinai, dėl tėvystės nepilnametei dukteriai nustatymo į teismą nesikreipė. Atsakovė pakankamai nesidomi ir nesirūpina nepilnamete dukterimi, nededa pastangų susigrąžinti vaiką. Išlaikymą teikia dalinai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. K. su ieškiniu sutiko. Teigė, kad atsakovė neturi galimybės pasiimti dukters pas save, dirba darbo dienomis ir savaitgaliai, vieną nepilnametė dukterį palikti namuose nesaugu, o kam palikti prižiūrėti neturi. Trečiasis asmuo nurodė, kad ji rūpinasi vaikaitės poreikiais, o atsakovė dukterimi domisi kartais, išlaikymą teikia retai. Atsakovė su dukterimi bendrauja telefonu, tačiau santykiai tarp atsakovės ir jos dukters nėra šilti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovės, trečiojo asmens paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas – neterminuotai apribotina atsakovės motinos valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu.
Dėl motinos valdžios apribojimo
Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Remiantis byloje pateiktu gimimo įrašu, nustatyta, kad atsakovė R. N.-K. yra nepilnamečio vaiko L. N. mama (e. b. l. 10).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaiko atžvilgiu, vaiko nuolatine globėja paskirta V. K. (e.b.l. 65-67). Atsakovės šeima (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (e.b.l. 14).
Iš vaiko aplankymo aktų, socialinių darbuotojų pranešimų matyti, kad 2013 - 2014 m. laikotarpiu situacija atsakovės šeimoje buvo nepastovi: (duomenys neskelbtini) vaiko aplankymo akte nurodyta, kad atsakovė du mėnesius gyvena su dukterimi, su ja bendrauja, domisi, veda į ugdymo įstaigą (e.b.l. 27-28); iš (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos pranešimo matyti, kad situacija atsakovės šeimoje pasikeitė, ji nebegyvena su dukterimi, su socialine darbuotoja nebendradarbiauja (e.b.l. 31); (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos pranešime nurodoma, kad darbo su atsakove metu ji vykdo visas socialinės darbuotojos rekomendacijas, noriai bendrauja, rodo iniciatyvą keisti gyvenimo būdą, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta, kadangi pažeidė laisvės apribojimu nustatytą tvarką (e.b.l. 32-33). Nuo 2015 m. atsakovė Susitarime dėl bendros veiklos siekiant pokyčių iškeltus uždavinius vykdė dalinai - dalyvavo dukters auklėjimo ir ugdymo procese, bendravo ir bendradarbiavo su socialine darbuotoja, tačiau dėl tėvystės nustatymo nepilnametei dukteriai nesikreipė, išlaikymo dukteriai neteikė (e.b.l. 38-39, 44-45, 46-47). Atsakovei buvo ir toliau teikiamos socialinės paslaugos – buvo rekomenduota lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo grupinius užsiėmimus, pozityvios tėvystės užsiėmimus, Paramos vaikams centre lankytis pas psichologus, tačiau atsakovė užsiėmimus lankė nereguliariai, pasiteisindama slenkančiu darbo grafiku, specialistų nekompetencija, o 2018 m. birželio 12 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 50-51). Atsakovė su dukterimi bendrauja retai - kas tris mėnesius grįžta į Lietuvą, kadangi turi atsižymėti probacijos įstaigoje. Specialistų ir globėjos teigimu, atsakovė pas dukterį negrįžtų, jei nebūtų įpareigota registruotis probacijos įstaigoje (e.b.l. – 58-59), taip pat bendravimą palaiko telefonu – susiskambina 1 kartą per savaitę (e.b.l. 60-63)
Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad su atsakovės šeima socialiniai darbuotojai dirba ilgą laiką, motinai buvo teikiama pagalba, motyvuojant susigrąžinti dukterį, nepaisant to, atsakovė yra nusišalinusi nuo motinos pareigų, gyvena užsienyje, su dukterimi bendrauja retai, nesirūpina dukters būtinaisiais poreikiais. Pati atsakovė teismui nurodė, kad su ieškiniu sutinka visa apimtimi, susigrąžinti dukters neketina.
Teismas sprendžia, kad atsakovė nevykdo savo pareigos auginti vaiką, juo nesirūpina, nesiekia jo susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savanoriškai nuo rūpinimosi vaiku nusišalino jau seniai, nededa pastangų dukters susigrąžinti, nėra tikimybės, jog atsakovė pakeis savo elgesį ir bus galima jai grąžinti dukterį. Vaikas turi teisę į saugią ir stabilią aplinką, o to, kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, atsakovė užtikrinti negali.
Byloje nėra duomenų, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų įgyvendinti savo kaip motinos teisių bei vykdyti pareigų.
Siekiant užtikrinti normalų vaiko asmenybės vystymąsi, atsakovei motinos valdžia jos dukters L. N. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią atsakovams sustabdomos jų asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaikais, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikai be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Nuolatinės globos, gyvenamosios vietos ir kiti su tuo susiję klausimai išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbitini), todėl teismas dėl šių klausimų pakartotinai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kadangi bylose dėl tėvų valdžios apribojimo šalys nuo žyminio mokesčio yra atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos tik teismo turėtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 5,05 Eur.
Priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 406 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti pilnai.
Neterminuotai apriboti R. N.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės R. N.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,08 Eur (penkis eurus 8 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.