Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2019-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1028-443/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-28
Bylos Nr.
1-1028-443/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34604-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
M. O. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1028-443/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34604-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 28 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

kaltinamasis R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turinti profesinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „K.“, pareigos – pagalbinis darbininkas, neteistas, tačiau 2014 m. liepos 28 d. patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį įtariamajam R. B. susitaikius su nukentėjusiąja M. O. B. vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, tai yra 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė smūgius motinai M. O. B. – suėmęs rankomis trenkė jos galvą į duris bei spyrė į dešinę jos koją, tuo savo artimajam giminaičiui – motinai M. O. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B., jam pranešus apie įtarimą padarius nurodytą nusikalstamą veiką, kaltu prisipažino visiškai ir parodė smurtavęs prieš savo motiną M. O. B. kaltu prisipažįsta, labai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Jis gyvena ir dirba Kaune. Kartu su motina M. O. B. kartu negyvena, ji gyvena viena (duomenys neskelbtini). Šios vasaros pradžioje Šakių ligoninėje jam buvo atlikta kojos operacija, todėl po operacijos, būdamas nedarbingas, pasiliko laikinai pagyventi pas motiną. 2019 m. rugpjūčio 13 d., dienos metu, su pažįstamu pas jį namuose K. N., išgėrė nemažai stipraus alaus. Kokį kiekį – neprisimena, bet buvo stipriai apsvaigęs. Prisimena, kad vakare, jau po 22 val., girtas grįžo į motinos namus. Motinai jam papriekaištavus, kad grįžo girtas, jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, o jai ketinant skambinti į policiją, rankomis paėmė ją už galvos ir jos galvą tyčia trenkė į duris, po to dar vieną kartą spyrė į jos koją. Po to iš karto pasišalino iš jos namų. Neneigia ir mano, kad jo tokie mano veiksmai motinai M. O. B. galėjo sukelti ir sukėlė fizinį skausmą. Supranta, kad pasielgė blogai, dėl to jam labai gėda. Dėl panaudoto fizinio smurto motinos atsiprašė. Pageidauja, kad ši bylą būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Pageidauja, kad jam už šio nusikaltimo padarymą būtų skirtas laisvės apribojimas (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios paaiškinimai ir kita bylos medžiaga.

Iš nukentėjusios M. O. B. parodymų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. jos sūnus R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Kaune, tikslaus adreso nežino, namuose jos atžvilgiu vartojo įvarius necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo. Sūnus buvo neblaivus. Kadangi visą dieną jis triukšmavo, todėl ji vakare paskambino į policiją. Apie 22.30 val. išgirdęs, kad ji skambina policijai, R. B. paėmė jos galvą ir ją tyčia trenkė į duris, po to vieną kartą įspyrė į jos koją. Dėl tokių sūnaus veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sūnus su ja nuolat negyvena. Paskutinius tris mėnesius abu gyvena jos namuose. Pašaliniai asmenys konflikto nematė. Dėl sūnaus smurto jokių sužalojimų nepatyrė, buvo sukeltas tik fizinis skausmas, todėl medikų pagalbos nereikėjo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 7-9).

Iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2019 m. rugpjūčio 13 d. M. O. B. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 13 d., apie 22.30 val., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sūnus R. B. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – tyčia rankomis trenkė M. O. B. galvą į duris bei spyrė į jos koją, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 7).

2019 m. rugpjūčio 13 d. asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūros atlikimo eiga apžiūrint M. O. B. veidą, kūną jokių smurto žymių, sužalojimo pėdsakų nepastebėta (b. l. 18, 19, 20).

Nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamojo veiksmai atitinka šiame straipsnyje ir jo dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, nes kaltinamasis R. B. sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – motinai.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam R. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. B. gydytis nuo alkoholizmo; vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą laiką.

Prokuroras kaltinamojo atžvilgiu prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti 1/3 bei paskirti šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu įpareigoti R. B. gydytis nuo alkoholizmo; vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą laiką.

Kaltinamasis R. B. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausme (b. l. 51-53).

Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, dėl nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, į jo socialinį statusą – dirbantis; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad byloje nėra reiškiamas civilinis ieškinys.

Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro prašoma bausmė su atitinkamai įpareigojimais.

Kaltinamajam R. B. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40-42).

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti šiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti šiose programose.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas R. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi R. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Arturas Rauktys