Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. R. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui M. V., kaltinamajam M. K. ir jo gynėjui advokato padėjėjui A. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), devynis kartus teistas, iš kurių paskutinius du kartus teistas:

1) 2020-02-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - laisvės atėmimu 1 metams;

2) 2020-03-12 pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį ir 64¹ straipsnį, - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2020-02-12 nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, 2021-02-01 paleistas iš pataisos įstaigos neatlikęs 5 mėnesių 6 dienų, 2021-07-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-12-19, apie 07 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), M. K., konflikto su R. R. metu, tyčia kumščiais sudavė pastarajam ne mažiau septynis kartus į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant grindų, po to jis R. R. spyrė ne mažiau penkis kartus į nugarą ir ne mažiau du kartus į dešinę koją bei ramentu sudavė ne mažiau keturis kartus į nugarą, taip R. R. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, nugaroje, pečiuose ir dešinės akiduobės, kairio viršutinio žandikaulio sienelių ir nosies kaulų lūžimus, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, 2023-12-19, apie 07 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), M. K., po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš R. R., tyčia sudaužė šiam priklausantį 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Microsoft Lumia“ ir kumščiu suduodamas į 307,41 Eur vertės buto duris - jas sulaužė, taip R. R. padarė bendrą 357,41 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2023-12-19, apie 07 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčiniais veiksmais nesunkiai sužalojo R. R. ir sugadino nedidelės vertės pastarojo turtą, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamasis M. K. visiškai pripažįsta jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, susijusius su tyčiniu nedidelės vertės svetimo turto sugadinimu. Jo parodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, patvirtina ir papildo nuoseklūs kiti nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

Be to, kaltinamasis M. K. pripažįsta jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, susijusius su R. R. sukeltu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, išskyrus tai, kad jis smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, panaudojo ramentą, kuriuo sudavė pastarajam ne mažiau keturis kartus į nugarą. Šiuos kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtina ir paneigia nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamasis tyčia jam kumščiais sudavė ne mažiau septynis kartus į veidą, po to, kai jis nugriuvo ant grindų, spyrė ne mažiau penkis kartus į nugarą ir ne mažiau du kartus į dešinę koją, ramentu sudavė ne mažiau keturis kartus į nugarą, taip padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, nugaroje, pečiuose ir dešinės akiduobės, kairio viršutinio žandikaulio sienelių ir nosies kaulų lūžimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo parodymus dėl patirto fizinio smurto iš esmės patvirtina liudytojų R. J., A. P. ir V. D. parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuoti duomenys – rastos raudonos, kraują primenančios, dėmės, taip pat teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai, kurie įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, liudytojas A. P. patvirtino, kad praėjus kelioms valandoms po nusikaltimo įvykio jis savo ramentą rado buto kambaryje sulaužytą ir kruviną, o tai patvirtina nukentėjusiojo nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, panaudojo ramentą, kuriuo sudavė smūgius.

Nežiūrint į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai R. J. ir A. P. buvo apsvaigę nuo alkoholio, teismas neabejoja nukentėjusiojo R. R., kuris dėl patirtų sužalojimų nedelsiant pranešė policijai, tą pačią dieną nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė jo paties sužalojimo aplinkybes kumščiais, kojų spyriais ir smūgius ramentu, parodymais, kuriuos jis nuosekliai tvirtino viso proceso metu, kai tuo tarpu kaltinamojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, dėl ramento panaudojimo fizinio smurto metu prieš nukentėjusįjį ir smūgių sudavimo juo į nugarą nukentėjusiajam yra nenuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį M. K.. Nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Taigi, teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste kaltinamojo M. K. nenuoseklius ir prieštaringus parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, išvengti griežtesnės bausmės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

1) pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia R. R. kumščiais suduodamas ne mažiau septynis kartus į veidą, po to spirdamas ne mažiau penkis kartus į nugarą ir ne mažiau du kartus į dešinę koją, ramentu suduodamas ne mažiau keturis kartus į nugarą nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, nugaroje, pečiuose ir dešinės akiduobės, kairio viršutinio žandikaulio sienelių ir nosies kaulų lūžimus bei sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 190 straipsnį turtas nedidelės vertės yra, kai jo vertė viršija 3 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – ir MGL) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, kai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. XIII-820 redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, dėl ko taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

M. K. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis savo noru iš dalies atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau ir – Valstybinė ligonių kasa) padarytą žalą (BK 59 straipsnio 2 dalis), o jo gailėjimasis prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, nėra nuoširdus, todėl ši aplinkybė, nurodyta kaltinamajame akte, nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

M. K., būdamas baustas administracine tvarka už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį (tyčinį svetimo turto sunaikinimą), teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., 11-38 b. l.), nedirbantis (2 t., 4, 5 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 12 straipsnis). Po nusikalstamų veikų padarymo M. K. nuo 2024-02-23 iki 2024-11-25 dirbo (duomenys neskelbtini) (2 t., 4, 5, 196, 197 b. l.), o šiuo metu laikinai dirba (2 t., 198 b. l.) ir byloje nėra duomenų apie jo registravimąsi (duomenys neskelbtini).

Be to, M. K. savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., 184 b. l.), su kuria taip pat pasirašė 2025-02-19 Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią jis įsipareigojo nuo 2025-02-19 per šešis mėnesius atlyginti žalą PSDF biudžetui (2 t., 181-183 b. l.), bet neatlygino nukentėjusiajam R. R. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. K. nuo 2023-12-19 iki šio nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. per daugiau nei vienerių metų keturių mėnesių laikotarpį, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad M. K., siekiančiam savo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip pat M. K. nepraras galimybės įsidarbinti, dirbti, aprūpinti save ir savo šeimą, atlyginti nukalstamais veiksmais padarytas žalas.

Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 339 straipsnio 3 dalis).

M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 67-74 b. l.) - naikintinos pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Pažymėtina, kad M. K. paskirta kardomoji priemonė - dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini), – paėmimas (2 t., 75-80 b. l.) panaikinta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-11-25 nutartimi (2 t., 150, 151 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) interesus, pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam M. K. dėl 530,42 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo R. R. patirtų sužalojimų gydymą 2023-12-19 – 2024-01-08 laikotarpiu asmens sveikatos priežiūros įstaigose – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės filiale „(duomenys neskelbtini)“, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 124-135 b. l.).

Kaltinamasis M. K. ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, nurodė, kad su civiline ieškove pasirašė 2025-02-19 sutartį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo dalimis, į bylą pateikė 2025-03-19 savo sąskaitos iš banko išrašą, iš kurio akivaizdu, kad yra sumokėta 90,42 Eur Valstybinei ligonių kasai, kaip turtinės žalos atlyginimo dalis (2 t., 184 b. l.).

Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu, todėl tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į savanoriškai atlygintos žalos dydį.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam R. R. dėl 2023-12-19 patirto sveikatos sutrikdymo laikotarpiu nuo 2023-12-19 iki 2023-12-21 VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo „(duomenys neskelbtini)“ medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas už 455,27 Eur, o vėliau dėl 2024-01-08 patirto sveikatos sutrikdymo tą pačią dieną VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas už 75,15 Eur, iš viso už 530,42 Eur. Už (duomenys neskelbtini) ligoninės ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas minėtas gydymo paslaugas Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jo gydymą sumokėjo 530,42 Eur (1 t., 127 b. l.).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi 2023-12-19 sužalojimai nukentėjusiajam R. R. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais M. K. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Tačiau kaltinamajam M. K. nekyla pareiga atlyginti 75,15 Eur turtinę žalą, susijusią su R. R. 2024-01-08 patirtos traumos – dešinės pusės 10 šonkaulio lūžimo gydymo išlaidomis, nes nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ši trauma būtų susijusi su M. K. neteisėtais veiksmais, juolab, kad jis tuo ir nekaltinamas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025-03-19 M. K. asmeniškai sumokėdamas Valstybinei ligonių kasai 90,42 Eur, atlygino tik dalį turtinės žalos, bet ne visą.

Esant šioms aplinkybėms, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į realiai padarytos turtinės žalos dydį, taip pat mažinant ieškinio dydį atlygintos žalos dalimi, ir iš civilinio atsakovo M. K. priteistina 364,85 Eur turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Kita civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinio dalis atmestina.

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis R. R. pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam M. K. ir prašo iš pastarojo priteisti jam 357,41 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 71-75 b. l.).

M. K. ieškinį pripažįsta iš dalies. Nurodo, kad ieškinio dalį dėl 357,41 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, o nesutinka dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes mano, kad suma yra ženkliai per didelė, todėl turėtų būti sumažinta iki 1000 Eur.

Ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Ieškinio dalis dėl 357,41 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro sugadinto turto – sudaužyto mobiliojo ryšio telefono „Microsoft Lumia“ ir sulaužytų buto medinių durų bendra vertė yra reali, pagrįsta, įrodyta į bylą surinktų įrodymų visetu, t. y. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo bei daikto apžiūros protokoluose ir jų prieduose – fotolentelėse užfiksuotais duomenimis apie sulaužytas buto medines duris ir sudaužytą mobiliojo ryšio telefoną (1 t., 1-5, 15-28, 164-169 b. l.), UAB „Langelita“ komerciniu pasiūlymu (1 t., 60 b. l.). Jos dydžio neginčija ir kaltinamasis.

Ieškinio dalį dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu grindė tuo, kad jis dėl kaltinamojo M. K. tyčinių, smurtinių veiksmų jo atžvilgiu patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniu išgyvenimu ir sukrėtimu, nepatogumu, bendravimo galimybių sumažėjimu, netikrumu dėl ateities ir sukeltų pasekmių. Dėl sveikatos sutrikdymo dvi dienas gulėjo ligoninėje, buvo tvarstomas, atliekami įvairūs tyrimai, leidžiami vaistai, atlikta nosikaulių repozicija. Dėl krūtinės skausmų sunku buvo atsikelti iš lovos. Tyrimo rezultatų laukimas kėlė baimę ir nerimą dėl ateities ir pasekmių. Po to virš mėnesio gydėsi ambulatoriškai, vaikščiojo į reabilitaciją.

Be to, jautė skausmą sulaužytame žandikaulyje ir sulaužytoje nosyje, padaryta masyvi kraujosruva, dėl kurios negalėjo pilnai atsimerkti, matyti, skaityti, žiūrėti televizoriaus, kas kėlė nepatogius jausmus ir diskomfortą buityje. Patirta trauma sumažino galimybes bendrauti, išeiti į laiką, nes kraujosruva veide pradingo ir skausmai nugaroje praėjo tik po trijų savaičių. Nosis dėl kaulo lūžimo negalėjo normaliai funkcionuoti tris savaites, negalėjo normaliai valgyti, kvėpuoti, išpūsti susidariusių krešulių, normaliai miegoti, dėl ko visą laiką jautėsi pavargęs ir neišmiegojęs. Šios aplinkybės taip pat privertė jaustis diskomfortiškai ir nepilnavertiškai. Be to, tris savaites negalėjo dirbti ir užsidirbti. Dėl šių priežasčių jis tai pat dvasiškai išgyveno.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas M. K. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovui būtų atlyginęs žalą.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. nukentėjusiajam R. R. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2023-12-19 konflikto metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašyto teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Nukentėjusysis R. R. laikotarpiu 2023-12-19 – 2023-12-21 dėl patirtų sužalojimų gydytas stacionariai VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės filialo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje, iš kurios 2023-12-21 išrašytas, esant gerai jo bendrai būklei, ambulatoriniam gydymui (taip nurodyta medicininiuose dokumentuose, aprašytuose specialisto išvadoje) (1 t., 112, 113 b. l.).

Be to, nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2023-12-19 tyčiniais nusikalstamais veiksmais sugadino nukentėjusiojo R. R. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Microsoft Lumia“ ir buto medines duris.

Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą: kilusio konflikto priežastis, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, kaltinamojo darbingą amžių, šeiminę ir turtinę padėtį (yra laikinai dirbantis, augina ir išlaiko (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, duomenų apie jo vardu registruotą turtą, išskyrus mopedą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo kitas gaunamas pajamas byloje nėra), nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, laikiną pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikų ir atsiradusių pasekmių - neturtinės, turtinės žalos, civilinio ieškovo R. R. pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš civilinio atsakovo M. K. 357,41 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui R. R., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 6.246 - 6.250, 6.263 ir 6.283 straipsniai).

Kita civilinio ieškovo R. R. ieškinio dalis atmestina.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos pirminė pažyma 2025-04-14 Nr. APD-2025-04557, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajam R. R., išlaidų suma yra 554,17 Eur (2 t., 172-175 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.

Be to, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo R. R. įgaliotasis atstovas advokatas M. V. (1 t., 76, 77, 81-83 b. l.; 2 t., 176 b. l.) konsultavo šį nukentėjusįjį, parengė procesinį dokumentą - civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, laikytina, kad nukentėjusiojo R. R. atstovavimo išlaidos - 554,17 Eur yra pagrįstos, proporcingos bylos sudėtingumui ir proceso trukmei, todėl jos išieškotinos iš M. K., kuris yra darbingo amžiaus, valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, pagal 2024-04-25 daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktą Nr. PD-00000035919 (1 t., 173 b. l.), - raudonos spalvos nuoplova, paimta iš įvykio vietos, sunaikintina, nes yra menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti areštą dvidešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, M. K. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, ir 10 punktais, 7 ir 8 dalimis, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius atlyginti R. R., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika padarytą 357,41 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 41 cento) turtinę žalą ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 364,85 Eur (tris šimtus šešiasdešimt keturis eurus 85 centus) turtinės žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, įpareigojant priteistą sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000. Kitą civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinio dalį atmesti.

Civilinio ieškovo R. R. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 357,41 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 41 centą) turtinės ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo R. R., gim. (duomenys neskelbtini). Kitą civilinio ieškovo R. R. ieškinio dalį atmesti.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 554,17 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 17 centų) valstybės naudai nukentėjusiojo R. R. atstovavimo išlaidoms apmokėti, nurodytą sumą (554,17 Eur) sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate, pagal 2024-04-25 daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktą Nr. PD-00000035919, - raudonos spalvos nuoplovą, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.