Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo privataus kaltinimo bau­džia­mą­ją by­lą pagal R. D. ir R. K. pirminį skundą, ku­rio­je G. E., gim. 1979 m. balandžio 10 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – vadybininku, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šakių r., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir pagal G. E. priešpriešinį skundą, kurioje R. D., gim. 1969 m. vasario 11 d., Telšių r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, išsituokęs, bedarbis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. E. pavartodamas fizinį smurtą nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiesiems R. D. ir R. K..

2009 m. rugpjūčio 30 d., tarp 5⁰⁰-6⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, G. E. bute, išgertuvių metu švenčiant I. V. gimtadienį, be jokios priežasties tyčia rankomis ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytu daiktu (įrankiu) kaltinamasis G. E. sudavė nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus: pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, dešinio kelio sumušimą, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje bandančiai apginti R. D. nukentėjusiajai R. K., kaltinamasis G. E. tyčia rankomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas veide, kakle, kairėje rankoje ir kojoje, odos nubrozdinimus abiejose rankose, nosies sumušimą, apatinės kriauklės įtrūkimą, pertvaros iškrypimą, veido, kaklo ir nosies sumušimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. D. kaltinamas tuo, kad pavartodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą G. E..

2009 m. rugpjūčio 30 d., tarp 5⁰⁰-6⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, G. E. bute, išgertuvių metu švenčiant I. V. gimtadienį, tyčia rankomis sudavė nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam G. E. į įvairias kūno vietas ir jam sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis ir nukentėjusysis G. E. savo kaltės dėl R. D. ir R. K. tyčinio sužalojimo nepripažino visiškai. Duodamas parodymus teisme patvirtino, kad su R. D., R. K., T. ir P. savo namuose šventė sugyventinės I. V. gimtadienį. Kadangi buvo švenčiama iki paryčių, visi, išskyrus T. ir P., kurie išėjo po 24 val., buvo daugiau ar mažiau neblaivūs. Jo manymu dėl girtumo R. D. buvo agresyviai nusiteikęs, necenzūriniais žodžiais pradėjo vadinti moteris, metė skardinę alaus į savo sugyventinę R. K., todėl jis liepė pastarajam vykti į namus ir tokiu būdu užsitraukė R. D. nemalonę. R. D. pradėjo jį stumdyti, metė į jį didelį tuščią dujų balioną, spardė nugriuvusį, ko pasėkoje jis patyrė įvairius kūno sužalojimus – kraujosruvas ant kūno, mėlynes ant veido, buvo prakirsta lūpa, kas jam sukėlė skausmą. Jokio fizinio smurto prieš R. D. ir R. K. jis nevartojo. R. K. sužalojo R. D. mesdamas alaus skardinę į veidą, o R. D. susižalojo pats „siautėdamas“ girtas bute. Kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, prašo jį išteisinti, o R. D. ir R. K. ieškinius atmesti. Siūlo kaltinamąjį R. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d., bausmės rūšį paskirti ir jos dydį nustatyti teismo nuožiūra. Jo civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir iš R. D. priteisti 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, solidariai iš R. D. ir R. K. priteisti 1.600 Lt atstovavimo išlaidų.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis R. D. savo kaltės dėl tyčinio fizinio skausmo sukėlimo G. E. nepripažino ir parodė, kad švęsti jo sugyventinės sesers I. V. gimtadienio atvyko ne savo noru, o pastarosios ir G. E. pakviestas. Pavartojęs alkoholio G. E. tapo priekabus, nepatenkintas svečių atžvilgiu, o vėlai naktį be jokios priežasties prieš jį tyčia pavartojo smurtą – trenkė, jo manymu, metaliniu strypu per kojas, tokiu būdu jį pargriaudamas ant žemės, gulinčiam sudavė kumščiais daug smūgių į veidą, mušė ir atbėgusią jį gelbėti sugyventinę R. K.. Jis tyčia fizinio smurto prieš G. E. nevartojo, o dėl pastarojo agresijos gindamasis galėjo suduoti smūgį ar kelis kaltinamajam bei sukelti fizinį skausmą, taip veikė gindamasis pats nuo galimų sunkesnių sužalojimų, nuo to paties gindamas ir sugyventinę R. K., veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų, todėl prašo jį išteisinti, o G. E. ieškinį atmesti. Prašo jo naudai iš G. E. priteisti 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 100 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1.300 Lt atstovavimo išlaidų sumokėtų advokatui. Siūlo kaltinamąjį G. E. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d., bausmės rūšį paskirti ir jos dydį nustatyti teismo nuožiūra.

Specialisto išvadoje Nr. G 1411/09 (03) R. D. konstatuoti šie sužalojimai: pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, dešinio kelio sumušimas, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje. Neatmetama tikimybė, kad odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam pasyviai dengiantis nuo jį žalojusio įrankio ar daikto poveikio (bylos Nr. 78-1-00485-09 b.l. 12).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir R. D.. Papildomai parodė, kad ji nuo kaltinamojo nukentėjo tada, kai stojo į tarpą gindama sugyventinį R. D. nuo G. E. smurto. Kaltinamasis jai kumščiu sudavė į nosį, ko pasėkoje ji nugriuvo, galimai dar sudavė ranka kelis smūgius jai gulinčiai, ko ji neprisimena, nes trumpam buvo praradusi sąmonę. Po to virtuvėje plovėsi kraują bėgantį iš nosies. Prašo jos naudai iš G. E. priteisti 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Siūlo kaltinamąjį G. E. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d., bausmės rūšį paskirti ir jos dydį nustatyti teismo nuožiūra.

Specialisto išvadoje Nr. G 1410/09 (03) R. K. konstatuoti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, kakle, kairėje rankoje ir kojoje, odos nubrozdinimai abiejose rankose, nosies sumušimas, apatinės kriauklės įtrūkimas, pertvaros iškrypimas, veido, kaklo ir nosies sumušimas, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje (bylos Nr. 78-1-00485-09 b.l. 10-11).

Nustatant įvykio vietą pagal buto planą (NTKD byla Nr. 11736) abu nukentėjusieji tvirtino, kad smurtas prieš juos buvo vartojamas tarp patalpų pažymėtų Nr. 2-4 (gyvenamos) ir 2-5 (virtuvė), kaltinamasis tvirtino, kad prieš jį smurtas buvo vartojamas tarp patalpų pažymėtų Nr. 2-5 (virtuvė) ir 2-1 (koridorius).

Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai Tomas Laučys ir Darius Norkus patvirtino dalyvavę tiriant įvykį (duomenys neskelbtini) kaime, kur R. D. skundėsi kojos sumušimu, R. K. - nosies sumušimu, G. E. buvo sumušta lūpa. T.Laučio manymu visi buvo ne tiek girti, kiek susinervinę. Jis matė sužalojimus ir ant R. D. veido.

Teisme liudytojais apklausti R. ir S. T., A. ir A. P., Z. L. patvirtino paties konflikto nematę.

Liudytojas A. P. tvirtino kitą dieną matęs sumuštą G. E. lūpą, dėl ko kilo konfliktas pastarasis nesakė, namuose buvo netvarka.

Liudytoja A. P. tvirtino kitą dieną mačiusi mušimo žymes ant G. E. veido, tačiau su kuo ir dėl ko mušėsi nežino.

Liudytojas S. T. tvirtino kitą dieną matęs sutinusias G. E. lūpas.

Liudytoja R. T. tvirtino kitą dieną mačiusi sutinusią G. E. lūpą, pastarasis pasakojo mušęsis su R. D., kažkas buvo atsitikę su Rasos nosimi kai ji puolė į tarpą, matėsi virtuvėje kraujo, kurį pati padėjo išvalyti.

Liudytoja Z. L. tvirtino kitą dieną mačiusi sumuštas lūpas ant G. E. veido, daugiau jokių sužalojimų nebuvo.

Dalinis G. E. prisipažinimas dėl buvusio konflikto, nukentėjusiųjų R. D. ir R. K. parodymai, specialisto išvados dėl R. D. ir R. K. padarytais sužalojimais sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, liudytojų T.Laučio, D.Norkaus parodymai apie R. K. ir R. D. sužalojimus, liudytojos R. T. parodymai apie matytą kraują virtuvėje įrodo G. E. kaltę dėl R. D. ir R. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kaltinamasis G. E. tiesiogine tyčia nežymiai sužalojo nukentėjusiuosius R. D. ir R. K., jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Dalinis R. D. prisipažinimas dėl galimai pavartoto smurto prieš G. E., daliniai nukentėjusiojo G. E. parodymai apie jam sukeltą fizinį skausmą, liudytojų T.Laučio, D.Norkaus, R. ir S. T., A. ir A. P., Z. L. parodymai apie G. E. sužalojimus veide įrodo R. D. kaltę dėl G. E. sukelto fizinio skausmo.

Kaltinamojo R. D. teiginys, kad nukentėjusiajam galėjo sukelti fizinį skausmą gindamasis nuo paties nukentėjusiojo kėsinimosi nukreipto į jo ir sugyventinės R. K. sveikatą, laikytinas įrodytu ir pagrįstu. Pagal BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. E. smurtą vartojo prieš vidutiniškai girtą nukentėjusįjį R. D. (1.94 ‰) ir lengvai girtą nukentėjusiąją R. K. (0.59 ‰) (bylos Nr. 78-1-00485-09 b.l. 10-11, 12), savo namuose būdamas padėties šeimininku ir galėdamas žalojimui panaudoti įrankį ar daiktą (bylos Nr. 78-1-00485-09 b.l. 12), būdamas fiziškai pranašesnis amžiaus, blaivumo, reakcijos atžvilgiu, dėl ko ir kilo būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties ribos neperžengtos, ši aplinkybė šalina R. D. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 str. 1 d., todėl jis išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių.

Skiriant bausmę kaltinamajam G. E. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas neužfiksuotas jokiomis leistinomis priemonėmis, nesurinkta pakankamai duomenų, kad tai turėjo įtakos nusikalsti.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, vedęs, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo teigimu dirbantis, teisiamas už nesunkų nusikaltimą.

Pagal BK 55 str. nuostatą pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Dėl ieškinio. Ieškovo R. D. reikalavimas dėl priteisimo 1.300 Lt išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatas A. S. teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui (T.1 b.l. 6, 14), R. D. turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T.1 b.l. 7, 15), todėl jos išieškotinos iš atsakovo G. E..

Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Pagal CPK 178 str. nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovas tokių įrodymų nepateikė.

Ieškovų R. D. ir R. K. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Pagal CK 6.250 str.1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatydamas ieškovams priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. E. veikė tiesiogine tyčia, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovų prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Neabejotinai dėl sužalojimų nukentėjusieji patyrė skausmą, nepatogumus dėl judėjimo ir kvėpavimo (R. D. sužalota koja, R. K. nosis), dvasinius išgyvenimus dėl ilgo gydymosi (duomenys nukentėjusiųjų asmens sveikatos istorijose, gydytojo R.Dovilčio medicininiame pažymėjime), dėl liekamųjų reiškinių po sužalojimo, tačiau jiems buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, stacionariai nebuvo gydomi, todėl ieškovų R. D. ir R. K. prašomos priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo sumos mažinamos.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-305, 307-308 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. E. pri­pa­žin­ti kaltu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir pa­skir­ti jam 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti nuteistąjį per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

R. D. išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Priteisti iš G. E. 1.300,00 (tūkstantį tris šimtus litų 00 ct) išlaidų už advokato pagalbą, 5.000 (penkis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui R. D., 5.000 (penkis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimui R. K., likusioje dalyje jų ieškinį atmesti.

G. E. ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.