- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-254-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01188-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Rasa Bartašienė (pran.), Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- S. Ž.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Sakalauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01188-2012-9
N U T ARTIS
2013 m. gegužės 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. Ž. ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydama priteisti iš atsakovo S. Ž. dukrai J. Ž., išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo 2012 m. liepos 5 d. iki dukros J. Ž. pilnametystės ir 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris metus po 300 Lt.
Atsakovas S. Ž. ieškinį pripažino iš dalies, sutiko mokėti po 250 litų per mėnesį dukros išlaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1675-06/2005 patvirtintą šalių susitarimą, kad tėvas išlaikymą vaikams skirs savo noru pagal išgales; priteisė iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus) litų kas mėnesį nuo 2012 m. birželio 27 d. iki dukters J. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad lėšas administruoja uzufrukto teise vaiko motina D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisė iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 108,00 Lt (vieną šimtą aštuonis litus) nesumokėto žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) ir 160,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630) į valstybės pajamas.
Likusioje dalyje ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis po 2005-10-12 priimto Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo pasikeitė, ji prarado darbą, gana ilgą laiką sirgo, todėl teismas padarė išvadą, kad pasikeitė jos turtinė padėtis ir ji viena nebegali išlaikyti nepilnametės dukros, nors teismo sprendimu buvo patvirtintas toks ieškovės ir atsakovo susitarimas. Teismas laikė, kad buvo pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas dukters atžvilgiu, todėl sprendė, jog tėvo neatliktą pareigą rūpintis dukterimi tikslinga kompensuoti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio iki 300 litų padidinimu, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų vaikui vystytis būtinas sąlygas priteisimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas, jis yra pakankamai jaunas, darbingas ir galintis susirasti tinkamai apmokamą darbą, atsižvelgiant į brangstantį pragyvenimo lygį, į tai, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, vadovaujantis vaiko interesais, motinos prašomą priteisti išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį, nelaikė per didelė suma, todėl prašymą tenkintino. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad sumokėjus 300 litų dukros J. išlaikymui, S. Ž. lieka 1300 litų per mėnesį, nors nurodytas yra ne vidutinis jo atlyginimas.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo už trijų metų laikotarpį nuo 2009-07-05 iki 2012-07-05, tai yra 10800 litų priteisimo, nes tarp šalių tokio susitarimo, kad atsakovas mokės konkretų išlaikymą dukrai nebuvo, priešingai buvo susitarimas, kad tėvas skirs išlaikymą savo noru pagal išgales, kad jis vykdė tokį teismo įsiteisėjusį sprendimą patvirtina visi byloje esantys įrodymai: pačių šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, to neginčija ir pati ieškovė. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti dukrai po 300 litų kiekvieną mėnesį, tačiau teismas atmetė tokį ieškovės teiginį, nes 2005-09-30 pasižadėjime nėra konkrečiai nurodyta, kad vienai J. Ž. jis pasižada mokėti šią sumą, o be to, 2005-10-12 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu yra patvirtintas kitas šalių susitarimas, kuriame vaiko tėvai yra susitarę, kad „D. Ž. nuosavybės teise palieka visas santuokoje įgytas turtas: ... , o ji išlaikys vaikus, tėvas išlaikymą vaikams skirs savo noru pagal išgales“.
Ieškovė į teismą dėl išlaikymo nepilnametei J. Ž. priteisimo ir buvusių sutuoktinių susitarimo pakeitimo kreipėsi tik 2012-06-27, todėl išlaikymą nepilnametei teismas priteisė nuo šios datos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. Ž. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje dėl įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą tenkinant ieškinį pilnumoje.
Šalies argumentai
Apeliantės nurodoma, kad santuoka nutraukta 2005-11-14 ir su atsakovu sutarta, jog vaikus išlaikys motina, tėvas išlaikymą vaikams skirs savo noru pagal išgales. Atsakovas S. Ž. pasirašė pasižadėjimą skirti vaikų išlaikymui ne mažesnę kaip po 300 Lt kas mėnesį. Šį faktą patvirtina pridedamas S. Ž. 2005-09-30 pasirašytas pasižadėjimas. Per visą laikotarpį iki sūnaus pilnametystės iš atsakovo gavo tik 200 Anglijos svarų, perduotus per tarpininkus. Prisiteisti vaikų išlaikymo negalėjo, nes S. Ž. buvo deklaravęs išvykimą į užsienį ir žadėjo mokėti išlaikymą. Šiuo metu apeliantė išlaiko ir pilnametį sūnų M. Ž., kuris studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje ir reikia mokėti už studijas. Yra netekusi savo darbo vietos dėl darbdavio struktūrinių pertvarkymų. Pablogėjus sveikatos būklei, tris mėnesius per metus būna nedarbinga, diagnozuotas kraujotakos sutrikimas bei aukštas kraujo spaudimas, susiklostė sunki materialinė padėtis šeimoje. Susidarius sunkiai šeimos materialinei padėčiai, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai J. Ž. iki pilnametystės ir įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį. Teismas priimdamas sprendimą motyvavo, kad ieškovei paliktas gyvenamasis namas, kurio vertė tik 3500 Lt, todėl nepagrįstai nepriteisė įsiskolinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą S. Ž. nurodė, kad su apeliaciniu skundo nesutinka ir jį laiko nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kadangi apeliantė skundžia tik sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo nepilnametei dukrai už trejus metus priteisimo.
CK 3.194 str. numato, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, dėl to nesusitarė. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o į praeitį tokia teisė galioja ribotai ir tik tuo atveju, jei šalys nebuvo susitarusios išlaikyti vaikus, ar vienas iš tėvų nevykdė pareigos išlaikyti vaikus (CK3.200 str.).
Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Neteisi apeliantė teigdama, kad būtent 2005-09-30 atsakovo pasirašytas pasižadėjimas patvirtina jo įsipareigojimą skirti vaikų išlaikymui ne mažesnę kaip po 300 Lt kas mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės minimas pasižadėjimas yra ankstesnės datos, todėl akivaizdu, kad vaikų išlaikymas yra nustatytas 2005 m. spalio 12 d. teismo sprendimu, kurio rezoliucijos 4 p. numatyta motinos pareiga išlaikyti vaikus, o tėvas išlaikymą vaikams skirs savo noru pagal išgales. Teisėjų kolegija pastebi, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 12 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir apeliacine tvarka skųstas nebuvo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad minimu teismo sprendimu ieškovei buvo paliktas visas santuokoje įgytas turtas, tai yra, ne tik gyvenamasis namas, bet ir 4 žemės sklypai, bei automobilis ir traktorius. Tai leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad atsakovas atsisakydamas viso santuokoje įgyto turto susitarė dėl apeliantės pareigos teikti išlaikymą vaikams. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar atsakovas gera valia teikė išlaikymą vaikams ir kokio dydžio, nėra reikšminga.
Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad prisiteisti vaikų išlaikymo negalėjo, nes atsakovas buvo deklaravęs išvykimą į užsienį. Ši apeliantės nurodoma kliūtis, žinant vaikų tėvo adresą užsienyje, neatėmė ieškovei galimybės ir anksčiau pasikeitus jos turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams su ieškiniu kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo.
Vadinasi, pagal CK 3.194 str. 2 d. ir CK 3.200 str. nustatytą reglamentavimą nėra įstatyminio pagrindo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kadangi susitarimas dėl vaikų išlaikymo tarp šalių galiojo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo, teismo atmestas pagrįstai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.