- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- I1-5011-1064/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02408-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova (pirm.), Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- L. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus pataisos namai
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Ž. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 1S-1907 (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės 18 d. gavo Departamento Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta netenkinti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimo ir neperkelti pareiškėjo į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus. Sprendimas yra nemotyvuotas ir prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams.
Pareiškėjo teigimu, Sprendime nurodytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymo „Dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. V-210 (toliau – ir Aprašas), 4.2 papunktis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 3 daliai (toliau – ir Kodeksas), nes jame nurodoma, kad įstaiga dėl nuteistųjų, kurie gali būti perkelti <....> pateikia teikimą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudarytai komisijai, o Kodekse nurodyta, kad tam tikras sąlygas atitinkantys asmenys perkeliami į pusiaukelės namus.
Pareiškėjo teigimu, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija (toliau – ir Komisija), 2022 m. gegužės 12 d. išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pateiktą dokumentinę medžiagą (informaciją) įvertino, kad pareiškėjas atitinka Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 3 – 6 punktuose nustatytas sąlygas, t. y. iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos liko 1 metai, nuo 2014 m. sausio 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo akivaizdžiai sumažinta (nuo 79 balų iki 42), neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkeltas iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų, tačiau vertindama pareiškėjo kriminalinę praeitį (teistas 4 kartus, pripažintas recidyvistu), kaltės pripažinimo laipsnį, tyrimo išvadas ir 2022 m. gegužės 16 d. pateikė siūlymą Nr. LV-2564 neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus. Toks sprendimas, pareiškėjo vertinimu, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, neteisėtas bei viršijantis Komisijos kompetencijos ribas.
Pareiškėjo teigimu, Komisija negalėjo netenkinti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus teikimo, dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus, ji tik turėjo, įvertinusi gautą dokumentinę medžiagą, nuspręsti, ar jam būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos ir perkelti į pusiaukelės namus arba, jei to nereikia, perkelti pareiškėją į atvirą koloniją.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo teigimu, Sprendime nurodyta, kad Komisija, 2022 m. gegužės 12 d. išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) įvertino, kad nuteistasis nuo 2014 m. sausio 13 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 17 kartų skatintas, drausmine tvarka baustas 2 kartus, įgijo kelias specialybes, dirbantis, skolas padengęs, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo išleistas trumpalaikei išvykai į namus, taikant elektronines stebėjimo priemones, pažeidimų nustatyta nebuvo, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo ir baigė SeNAT programą, tačiau yra teistas 4 kartus, pripažintas recidyvistu, dabartiniams nusikaltimams yra būdinga seksualinių nusikaltimų modelio dalis, tačiau kaltę asmuo pripažįsta iš dalies, pripažindamas vos kelis faktus; jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje, pažanga nėra pakankama, o specialistai nuteistojo dalyvavimą SeNAT programoje vertino kaip iš dalies sėkmingą. Komisija taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis SVR:20 seksualinės prievartos rizikos vertinimo metodika buvo nustatyta aukšta seksualinės prievartos rizika, atlikti įvertinimai glaudžiai siejasi ir su psichopatinių bruožų įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad recidyvo tikimybė yra didelė, resocializacijos procesą apsunkina kraštutinis atsakomybės nepriėmimas (racionalizacija, neigimas, žalos minimizavimas ir neigimas), empatijos stoka.
Atsakovo teigimu, 2022 m. gegužės 16 d. Komisija pateikė siūlymą neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus, kuriam buvo pritarta, nes trūko neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į pusiaukelės namus, todėl siekiant nepažeisti asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros, (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2022 m. gegužės 2 d. teikimas dėl nuteistojo perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus nebuvo tenkintas. Atsakovo vertinimu, Komisija sprendimą teikimo netenkinti ir neperkelti pareiškėjo priėmė įvertinusi Aprašo 8 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padariusi pagrįstą išvadą, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjas jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad būtų galima jo nebeizoliuoti nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.
Atsakovo teigimu, Komisija pagal savo kompetenciją vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Komisija, gavusi teikimą (prašymą), vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo.
Atsakovas nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta pareigos perkelti nuteistųjų į pusiaukelės namus, todėl Komisija, atsižvelgdama į aplinkybių visumą, teisės aktų reglamentuojamus terminus dėl galimo perkėlimo į pusiaukelės namus, turi diskrecijos teisę priimti sprendimą tenkinti arba netenkinti nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus ir vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Departamento Sprendimas, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 1S-1907 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriui, prašydamas pateikti dokumentus Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus Komisijai, dėl pareiškėjo perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus, tolimesniam bausmės atlikimui.
(duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktorius 2022 m. gegužės 2 d. priėmė teikimą Nr. 73-538, kuriuo teikė pareiškėją, dėl perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus tęsti bausmės atlikimo.
Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija 2022 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą dėl nuteistojo L. Ž. neperkėlimo į pusiaukelės namus Nr. LV-2564, kuriuo siūlė Kalėjimų departamento direktoriui (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus 2022 m. gegužės 2 d. teikimo Nr. 73-538 netenkinti ir neperkelti nuteistojo L. Ž. iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus.
Komisija vertino L. Ž. individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui, taip pat intensyvaus rengimo prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos būtinybę pagrindžiančius duomenis.
Vertindama byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad Pagal Kodekso 69 straipsnio 3 dalį (ginčui aktuali įstatymo redakcija 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 30 d.), laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad vadovaudamasis Kodekso 69 straipsnio 6 dalimi ir siekdamas užtikrinti tinkamą nuteistųjų perkėlimą į pusiaukelės namus ir grąžinimą iš jų, Departamento direktorius 2021 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-210 1 punktu patvirtino Aprašą, kuris nustato nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, perkėlimo į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus bei grąžinimo iš jų tvarką ir pusiaukelės namų darbo organizavimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. AS-135-575/2022).
Aprašo 4.2 papunktyje, kurio teisėtumą kvestionuoja pareiškėjas, yra nurodyta, kad: įstaiga dėl nuteistųjų, kurie į pusiaukelės namus gali būti perkelti vadovaujantis Kodekso 69 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki galimo nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, pateikia teikimą Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudarytai komisijai dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus.
Taikant lingvistinį šios normos aiškinimą yra akivaizdu, kad joje nustatyta tvarka, kad prašymą (teikimą) Komisijai pateikia įstaiga, kurioje yra nuteistasis. Negalima teigti, kad šioje normoje yra įtvirtinama skirtingos apimties diskrecijos teisė, nei ji įtvirtinta Kodekso 69 straipsnyje, nes šios dvi normos reguliuoja skirtingus santykius: Aprašo 4.2 punkte nustatyta, kas teikia Komisijai teikimą, o Kodekso 69 straipsnyje – kokios yra perkėlimo į pusiaukelės namus sąlygos. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, susiję su Aprašo prieštaravimu Kodekso nuostatoms, atmestini, kartu pažymint, kad pareiškėjo nurodomas Aprašo 4.2 punktas (ir jo taikymas) nesukėlė pareiškėjui jokių neigiamų padarinių, nes įstaiga ((duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius), vadovaudamasi šia norma, Departamentui teikė teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo į pusiaukelės namus.
1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios;
2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai;
3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;
4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;
5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;
6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.
Nagrinėjamu atveju Komisija savo išvadoje nurodė, kad pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, taip pat nenustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų buvęs perkeltas iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.
Komisijos siūlyme neperkelti pareiškėjo į pusiaukelės namus be kita ko taip pat nurodyta, kad pareiškėjas baigė SeNAT programą, tačiau yra teistas 4 kartus, pripažintas recidyvistu, dabartiniams nusikaltimams yra būdinga seksualinių nusikaltimų modelio dalis, tačiau kaltę asmuo pripažįsta iš dalies, pripažindamas vos kelis faktus; jo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje, pažanga nėra pakankama, o specialistai nuteistojo dalyvavimą SeNAT programoje vertino kaip iš dalies sėkmingą.
Komisija taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis SVR:20 seksualinės prievartos rizikos vertinimo metodika buvo nustatyta aukšta seksualinės prievartos rizika, atlikti įvertinimai glaudžiai siejasi ir su psichopatinių bruožų įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad recidyvo tikimybė yra didelė, resocializacijos procesą apsunkina kraštutinis atsakomybės nepriėmimas (racionalizacija, neigimas, žalos minimizavimas ir neigimas), empatijos stoka.
Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios 2022 m. balandžio 22 d. pareiškėjo rizikos vertinimo (OASys) išvados matyti, kad pareiškėjui buvo nustatyta vidutinė rizika. Nors pareiškėjas teigia, kad jo rizika buvo akivaizdžiai sumažinta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tiek pareiškėjo nurodoma buvusi rizika (79 balai), tiek vėlesniu tyrimu nustatyta rizika (42 balai) yra priskiriama prie vidutinės rizikos pagal pirmiau nurodytą metodą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas atitinka Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos (šiuo metu galiojantis 10 straipsnis) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas vadovavosi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Nagrinėjamu atveju Sprendimas buvo priimtas gavus Komisijos siūlymą, jame pateikiama Komisijos nustatyta informacija ir jos vertinimas, taip pat buvo nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo motyvacijos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl Komisijos kompetencijos vertinant pareiškėjo kriminalinę praeitį, teismas pažymi, kad Aprašo 8 punkte nustatyta, kad Komisija priimdama sprendimą, įvertina: 8.1. likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 8.2. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 8.3. nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 8.4. individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 8.5. nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 8.6. nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 8.7. nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 8.8. ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 8.9. intensyvaus rengimo nuteistajam būtinumą prieš paleidžiant jį iš pataisos įstaigos; 8.10. kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimo dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui.
Atsižvelgiant į šias nuostatas darytina išvada, kad Komisija turėjo kompetenciją vertinti taip pat ir pareiškėjo kriminalinę praeitį, todėl pareiškėjo argumentai dėl Komisijos kompetencijos ribų peržengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamento Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.