Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-397-448/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-10-07
Bylos Nr.
1-397-448/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nukentėjusysis
V. L.
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Georgijus Gromovas
Bylos Nr. 1-397-448.2013
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.4. 1. 1.2.14.5.1. 1.1.8.10.3. 1.1.7.2.7. 2.1.15. 2.3.6.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 7 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, nukentėjusiesiems V. L. ir V. L., advokatui Georgijui Gromovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2003-11-06 pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 3 m.;

2. 2003-12-23 pagal BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 5 mėn.;

3. 2005-02-02 pagal BK 178 str. 4 d., laisvės atėmimu 7 mėn. 27 d.;

4. 2005-07-04 pagal BK 178 str. 4 d., 182 str. 3 d., 182 str. 2 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.;

5. 2005-12-16 pagal BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m.;

6 2006-02-07 pagal BK 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 m. 8 mėn.;

7. 2008-05-22 pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 m.;

8. 2011-02-21 pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 63 str., 64 str. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

9. 2011-10-21 pagal BK 182 str. 1 d. (2 epizodai), BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d. laivės atėmimu 2 m. 6 mėn., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 181 str. 1 d., 182 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2013-01-31 apie 15 val. Alytuje, prie Putinų g. 8-o namo pirmos laiptinės, pasiūlė nepilnamečiui V. L. įgyti narkotinių medžiagų ir jas pardavus užsidirbti, nors narkotinių medžiagų pirkti ir po to jų parduoti neketino, V. L. sutikus ir jam perdavus 70 litų, už gautus pinigus narkotinių medžiagų nepirko, taip apgaule įgijo V. L. priklausančius 70 litų.

D. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 6-7 d. apie 15.30 val. Alytuje, šalia Putinų g. 2-o namo, V. L. pateikė tiesos neatitinkančią informaciją, kad vežant narkotikus jis buvo pagautas policijos, dėl ko vyks teismas ir reikalinga 200 litų advokatui, taip suklaidino V. L., kuris jam perdavė V. L. priklausančius 200 litų ir taip apgaule įgijo V. L. 200 litų.

D. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 2013 m. vasario 8 d. apie 13-14 val. Alytuje, Putinų g. 8-o namo pirmoje laiptinėje, veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, V. L. melagingai nurodė, kad vežant narkotikus buvo pagautas policijos, todėl reikia 200 litų baudai sumokėti, taip suklaidino V. L., kuris jam perdavė V. L. priklausančius 200 litų, taip apgaule įgijo V. L. 200 litų.

D. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 8-9 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad anksčiau duotus pinigus grąžins tik jei V. L. papildomai perduos dar 200 litų narkotinėms medžiagoms įgyti ir jas pardavus užsidirbti, nors narkotinių medžiagų pirkti ir po to jų parduoti neketino, V. L. sutikus ir jam perdavus 200 litų, už gautus pinigus narkotinių medžiagų neįgijo ir taip apgaule įgijo V. L. 200 litų.

D. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. vasario 14-15 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), nurodė V. L., kad ankščiau jo duotus pinigus grąžins, jei jis papildomai perduos 400 litų, V. L. sutikus ir jam perdavus 400 litų, duotų pinigų negrąžino, taip apgaule įgijo svetimą turtą – V. L. priklausančius 400 litų tuo padarydamas nukentėjusiajai V. L. viso 1070 Lt turtinę žalą.

D. V. 2013 m. vasario 2 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, žodžiu grasindamas paskelbti informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas- kad V. L. jam davęs pinigus pirkti narkotikams- atvirai savo naudai vertė nepilnametį V. L. perduoti turtą - 200 litų, kuriuos V. L. jam perdavė, taip neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai įgijo V. L. priklausančius 200 litų.

D. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 vasario 4-5 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, telefonu paskambinęs V. L. ir panaudodamas psichinę prievartą– leisdamas suprasti, kad apie V. L. bus paskleista nepageidaujama informacija dėl narkotikų platinimo, atvirai savo naudai vertė nepilnametį V. L. perduoti turtą - 200 litų, kuriuos V. L. jam perdavė prie Putinų g. 8-o namo pirmos laiptinės, Alytuje, taip neturėdamas teisėto pagrindo, savo naudai įgijo V. L. priklausančius 200 litų.

D. V., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 vasario 10-11 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisėto pagrindo, telefonu paskambinęs V. L. ir grasindamas paskelbti informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas-kad atsiųs pas V. L. policiją ir pasakys, kad jis davęs pinigus pirkti narkotikams- atvirai savo naudai vertė nepilnametį V. L. perduoti turtą - 200 litų kuriuos V. L. jam perdavė Putinų g. 8- namo pirmoje laiptinėje, Alytuje, taip neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai įgijo V. L. priklausančius 200 litų, tuo padarė nukentėjusiajai V. L. viso 600 litų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju, D. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad susipažino su nukentėjusiuoju per jo klasioką A. P.. Pirmą kartą nukentėjusysis atėjo pas kaltinamąjį su A., A. nukentėjusiajam sakė, kad kaltinamasis pardavinėja amfetaminą. Nukentėjusysis atėjo su tikslu nusipirkti amfetamino, atsinešė 70 litų. Šiuo pinigus kaltinamasis paėmė, žadėjo, kad amfetaminą atneš vėliau. Susitiko nukentėjusįjį po dviejų dienų, jis norėjo amfetamino, davė 200 litų. Trečią kartą vėl 200 litų davė, ketvirtą – 400 litų. Nei vieno karto narkotinių medžiagų nukentėjusiajam nepadavė, nes jų neturėjo ir nežadėjo pirkti. Paskutinį kartą nukentėjusysis 100 litų padavė laiptinėje, bet ne kaltinamajam, o kitam žmogui, kurį kaltinamasis pažįsta tik iš matymo. Dėl to paaiškino, kad jam su mažai pažįstamu žmogumi būnant prie laiptinės, atėjo nukentėjusysis su kažkokiu draugu. Kaltinamasis nuėjo į namus, grįžo, jie visi pasikalbėjo. Nukentėjusysis išėjo, tas iš matymo matytas žmogus davė kaltinamajam 100 litų.

Nurodo, kad gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms.

Dėl turto prievartavimo savo kaltę neigia, nes jis neskambino nukentėjusiajam ir nesakė, kad policijai papasakos apie jį ir narkotikus.

Civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, kiek nukentėjusysis jam padavęs, t. y. 870 litų.

Nukentėjusysis V. L. parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Kartą nukentėjusiajam būnant su A. P., A. su kaltinamuoju susiskambino ir jis su A. nuėjo iki kaltinamojo namo laiptinės. Kaltinamasis pasiūlė užsidirbti pinigų. Pasakė, kad nukentėjusysis jam duotų 70 litų, jis nuvažiuos į Kauną, nusipirks narkotinės medžiagos, ją parduos ir uždirbs dvigubai. Nukentėjusysis paėmė spintelėje buvusius motinos 70 litų ir padavė kaltinamajam. Po kelių dienų paskambino kaltinamasis ir sakė, kad juos policija pagavo, kai vežė narkotikus ir kad reikia pinigų baudai sumokėti. Nukentėjusysis vėl paėmė motinos 200 litų. Vėl susitiko, kaltinamasis pasakė, kad trūksta 200 litų baudai sumokėti. Nukentėjusysis vėl atnešė mamos 200 litų.

Vieną dieną jam paskambino kaltinamasis ir pakvietė susitikti prie „Žuvinto“. Čia kaltinamasis pasakė, kad bus teismas ir reikia pinigų sumokėti. Jie abu taksi nuvažiavo iki nukentėjusiojo namų, nukentėjusysis vėl paėmė mamos spintelėje laikomus pinigus-200 litų ir atidavė kaltinamajam.

Vėliau nukentėjusysis, eidamas su draugu M. susitiko kaltinamąjį, kuris buvo su draugu. Kaltinamasis sakė, kad tas draugas vežė jiems narkotikus, kad jam uždėta bauda ir už tai reikia jam sumokėti pinigus. Nukentėjusysis su M. nuėjo namo, paėmė iš tos pačios spintelės 200 litų ir grįžęs padavė kaltinamojo draugui. Paskui kaltinamasis buvo pas nukentėjusįjį namuose, sakė, kad reikia 200 litų ir daugiau viskas, nereikės pinigų baudoms. Jam nukentėjusysis vėl padavė 200 litų. Po kiek laiko pasakė, kad jei nukentėjusysis nori atsiimti visus pinigus, reikia dar 400 litų. Ir tuos pinigus nukentėjusysis padavė. Kaltinamasis už tuos pinigus žadėjo nusipirkti narkotinės medžiagos, parduoti ir nukentėjusiajam atiduoti visus pinigus.

Nurodo, kad kai nešė kelis kartus pinigus, kaltinamasis jam sakė, kad jei neatneš pinigų, atsiųs policiją pas jį, jis bijojo kaltinamojo grasinimų. Nukentėjusysis pasakojo ir draugams, kad kaltinamasis jam grasina.

Nukentėjusioji V. L. parodė, kad jos sūnus iš namų išnešė pinigus, kurie buvo skirti sūnaus mokslams. Pinigai gulėjo spintelėje, jie buvo pastoviai papildomi.

Sūnus jai viską papasakojo, sakė, kad norėjo užsidirbti. Jis sakė, kad jį šantažavo, kad paskųs policijai, kad reikia pinigų advokatams, kad jei jie neišsisuks, atsakys ir jis. Sūnus sakė bijojęs, dėl to toliau nešė pinigus.

Reiškia 1670 litų ieškinį.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji kaltinamąjį pažįsta, jis gyvena jos brolio name, nukentėjusįjį taip pat pažįsta. Kaltinamasis iš nukentėjusiojo visokiais būdais reikalavo pinigų, daug kartų melavo, kad išviliotų pinigus.

Liudytojos parodymai, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 p., buvo perskaityti ( (t. 1, b. l. 41-42). Ji nurodė, kad girdėjo, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam liepė pinigus imti, kad nematytų tėvai. Šis ėjo namo, grįžęs kaltinamajam padavė pinigus, ten buvo banknotai po 100 litų. Už šiuos pinigus kaltinamasis vaišino draugus picerijoje, jis pasakojo, kad sugalvojo, kaip apgauti nukentėjusįjį: jam pasakė, kad kaltinamąjį pagavo su narkotikais, kuriuos norėjo gauti nukentėjusysis, kad policija skyrė baudą ir dabar, kad policijai nenurodytų nukentėjusiojo, jis turi mokėti pinigus baudai. Po kelių dienų nukentėjusysis pakvietė visus eiti pas nukentėjusįjį. Liudytoja buvo lauke, kaltinamasis kažką kalbėjo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis po kurio laiko atėjo su pinigais, jų buvo ne mažiau kaip 200 litų. Kaltinamasis pasakė, kad iš nukentėjusiojo dar bus pinigų.

Liudytojas A. P. parodė, kad ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį pažįsta. Prisimena, kad jie visi tarėsi daryti „biznį“ su narkotikais. Liudytojo parodymai, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 p., buvo perskaityti (t. 1, b. l. 32-34). Jis parodė, kad 2013 m. sausio-vasario mėn., žinodami, kad kaltinamasis, kurio pravardė „Žirnis“, vartoja ir turi narkotinių medžiagų, jo buvęs klasiokas V. davė „Žirniui“ 100 ar 200 litų, kad „Žirnis“ nupirktų narkotikų, bet „Žirnis“ apgavo V. ir sugalvojo versiją, kad jį pagavo policija ir reikia pinigų baudai, taip išviliojo dar apie 700 litų. Matė, kaip V.„Žirniui“ davė pinigus, vėliau sakė, kad davė dėl to, kad neįkištų jo policijai dėl narkotikų, nes neva „Žirnį“ pagavo policija ir skyrė baudą. Sakė, kad davė 500 litų. Po 2-3 dienų liudytoją pasikvietė „Žirnis“ ir pasakė, kad reikia apgauti V.. V. atėjus, „Žirnis“ su juo kalbėjosi vienas. Po to su V. ėjo į jo namus, kur jis pasiėmė 200 ar 300 litų, kuriuos grįžęs atidavė „Žirniui“. V.i nuėjus, kartu su „Žirniu“ važiavo į piceriją, kur juos „Žirnis“ vaišino. Dar buvo nuėję pas V. į butą, ten „Žirnis“ V. sakė, kad jei šis duos pinigų narkotikams pirkti, tai jis nupirks, parduos ir atiduos visas skolas. V. davė 200 litų. Vygantas liudytojui sakė, kad „Žirniui“ atidavė virš 1000 litų.

Liudytojas M. A. parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek, nukentėjusysis V.-jo pažįstami. V. sakė, kad neša pinigus kaltinamajam, sakė, kad neša dėl “balto”, t. y. narkotikų. Sakė, kad viso atidavė 1600 litų, jie buvo jo tėvų. V. sakė, kad sugalvojo su kaltinamuoju biznį, sakė, kad abu pardavinės „baltą“ – kokainą. V. liudytojui sakęs, kad kaltinamasis yra sugautas, kad reikės mokėti baudas. Sakė, kad jei V. nemokės, kaltinamasis jį įskųs policijai.

Šalies argumentai

V. L. protokole-pareiškime nurodo, kad 2013-02-22 pastebėjo, kad iš namuose esančios piniginės dingo apie 1500 litų, sūnus V. nurodė, kad pinigus paėmė ir paskolino pažįstamam, pravarde „Žirnis“ maždaug prieš porą savaičių (t. 1., b. l. 2).

Parodymų patikrinimo metu nukentėjusysis V. L. nurodė vietas, kuriose perdavė pinigus D. V. (t. 1, b. l. 24-29).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. L. pateikė telefoną „Samsung GT-S5570“ ( t. 1., b. l. 49-50).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad V. L. pateiktame telefone yra 2013-02-20 13:31 gauta SMS žinutė iš Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu: „pasuks Žirnis, sakyk kad lt negavai“ ( b. l. 51-53).

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. veikos buvo kvalifikuotos kaip turto prievartavimas pagal LR BK 181 str. 1d. ir kaip sukčiavimas pagal LR BK 182 str. 1d. Teisme ištyrus ir patikrinus įrodymus, jo veikų kvalifikacija pasitvirtino.

Iš bylos įrodymų seka, kad D. V. pasiūlė nukentėjusiajam užsidirbti pinigų, nurodydamas, kad jis už nukentėjusiojo pinigus nupirks narkotikų, juos parduos ir taip abu užsidirbs pinigų. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis net neplanavo pirkti kvaišalų ir jų pardavinėti, jis tik norėjo iš nukentėjusiojo taip išvilioti pinigų. Vėliau, kai nukentėjusysis jam atnešė pinigų, jis sugalvojo dar gauti pinigų. Kaltinamasis pradėjo nukentėjusiajam grasinti, kad jis turi dar nešti pinigus, nes apie tai, kad jis dalyvauja narkotikų „ biznyje“, kaltinamasis praneš policijai. Kaltinamasis nukentėjusiajam melavo, kad jį su narkotikais sugavo pareigūnai, kad advokatams reikia pinigų, kad jeigu už narkotikus įklius kaltinamasis, turės už narkotikų platinimą atsakyti ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis nurodė, kad jis nenorėjo, jog tokia informacija būtų paskleista, jis bijojo paviešinimo, todėl nešė kaltinamajam pinigus. Nukentėjusiojo motina V. L. nurodė, kad jai sūnus pasakojo bijojęs, kad bus paskleista kompromituojanti informacija ir tam, kad užtildyti kaltinamąjį, nešė jam pinigus. Apie tai, kad nukentėjusysis buvo šantažuojamas ir nešė pinigus, paliudijo ir liudytojais apklausti L. M., kuri liudijo, kad pats kaltinamsis sakė, jog grasina įduoti policijai nukentėjusįjį, dėl to jis kaltinamajam neša pinigus; A. P., parodė analogiškai L. M.. L. A. parodė, kad žinojo apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo narkotikų„ biznį“, nukentėjusysis liudytojui sakęs, kad kaltinamasis yra sugautas, kad reikės mokėti baudas. Sakė, kad jei nukentėjusysis nemokės, kaltinamasis jį įskųs policijai.

Motyvuojamoji dalis

Taigi kaltinamojo parodymai, kad jis nešantažavo ir negrasino nukentėjusiajam, paneigti ir jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir aukščiau paminėtų liudytojų parodymais. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, pilnai atskleidžiantys nusikalstamos veikos vaizdą.

Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamojo grasinimai, reikalavimai nešti pinigus, nes kitaip apie jį bus paskleista neigiama informacija, apie jo neteisėtą veiką bus pranešta polkicijai, kad jis turės už tai atsakyti, davė jam pagrindo galvoti apie pavojų. Jis jautė baimę, todėl nesipriešindamas vykdė kaltinamojo nurodymus-nešė jam pinigus.

Bylos duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę tiesiogine tyčia padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1d.- turto prievartavimą.

Kaltinamasis D. V., suvokdamas, kad jis neturi teisėto pagrindo reikalauti pas nukentėjusįjį pinigų, tyčia, panaudodamas psichinę prievartą-grasindamas įskųsti policijai, paskleisti neigiamo turinio informaciją-atvirai vertė nukentėjusįjį V. L. mokėti jam už tai pinigus, t.y. kaltinamasis prievartavo nukentėjusiojo turtą.

Įrodyta, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

D. V. buvo pareikšti kaltinimai ir dėl sukčiavimo, t.y. dėl V. L. turto įgijimo apgaule. Nustatyta, kad V. L. sūnus V. L. kaltinamajam perduodavo V. L. pinigus. Nukentėjusysis parodė, kad jam kaltinamasis siūlė užsidirbti pinigų pardavinėjant narkotikus, t. y. kad kaltinamasis nukentėjusiojo pinigais nuperka narkotikų, juos parduoda ir uždirbti pinigai pasidalinami tarp jų. Kaltinamasis nurodė, kad jokių narkotikų jis pirkti ir jų platinti net neketino, o tik norėjo apgaule iš nukentėjusiojo išvilioti pinigų. Nukentėjusysis nurodė, kad jam kaltinamasis pasakojo apie tokį pinigų uždirbimo planą, jie susitarė taip uždirbti, tačiau tai, kad kaltinamasis net neplanavo pirkti ir platinti narkotikų, nukentėjusysis nežinojo. Vėliau kaltinamasis viliodavo pinigus iš nukentėjusiojo pasakodamas, kad jų verslas susektas ir pinigai reikalingi baudoms mokėti ir advokatams. Apie tai, kad kaltinamasis sukčiavo, t.y. viliojo pinigus iš kaltinamojo, žinojo L. M., M. A., A. P., tai šie liudytojai nurodė ir jų apklausų metu. Kaltinamasis teigia, kad jis išviliojo tik 870 litų, neigia išviliojęs iš nukentėjusiojo jo nurodytą sumą-1670 litų, tačiau nukentėjusysi nurodo tokią pinigų sumą, apie tai, kad buvo išviliota virš 1000 litų, nurodo ir liudytojas A. P., ir nukentėjusioji V. L., o liudytojas M. A. net nurodė, kad nukentėjusysis jam sakė apie 1600 litų sumą, ir tai pilnai atitinka nukentėjusiojo nurodytą sumą ir pareikšto cisilinio ieškinio sumą.

D. V., tyčia siekdamas suklaidinti nukentėjusįjį V. L. bei įtikinęs jį, kad jog pinigai reikalingi bendram verslui, vėliau-siekiant jiems abiems išvengti atsakomybės dėl nenusisekusio verslo-apgaule, neatlygintinai, neteisėtai užvaldė nukentėjusiojo motinos V. L. pinigus. Apgaulė buvo esminė, nes nukentėjusiojo suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui perduoti pinigus kitam asmeniui. Užvaldyto turto vertė viršija 3 MGL. Kaltinamasis turėjo turtinę naudą, nes jis praturtėjo nukentėjusiojo motinos, kurios pinigai buvo atiduoti kaltinamajam, sąskaita ir jai padarė turtinę žalą.

Įrodyta, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Skiriant bausmę D. V., atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Jis nedirba ir nesimoko. Nepaisant jauno amžiaus, praeityje D. V. teistas net 9 kartus, šiuos nusikaltimus jis padarė tuoj po grįžimo iš pataisos namų, kur jis atliko realią laisvės atėmimo bausmę, galiojant teistumui, todėl jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas D. V. įtakos nedaro, jo polinkis nusikalsti išlieka. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai kaip asmenį, linkusį nusikalsti.

Atsižvelgiant į išdėstyta, D. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė manant, kad šios bausmės bausmės paskyrimas geriausiai atitiks LR BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus.

Nukentėjusioji V. L. pareiškė 1670 Lt civilinį ieškinį. Nukentėjęs asmuo turi teisę pareikšti ieškinį dėl jam padarytos žalos (BPK 109 str., CK 6.263 str.). V. L. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes jis pagrįstas ir įrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 304-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas dalinai sudedant ir galutinę bausmę D. V. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką D. V. įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2013 m. spalio 7 d.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. V.-suėmimas.

Nukentėjusiosios V. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnai 1670 litų sumai, šią sumą išieškant iš D. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtam nuteistajam-nuo jo nuorašo įteikimo dienos-gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė