- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-31
- Bylos Nr.
- 2-113-242/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00048-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubovskis
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- A. G.
- Advokatai
- Antanas Skrebutėnas, Vilija Jurčikonienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. R. ieškinį atsakovui A. G. dėl tėvų valdžios apribojimo, institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. prašė ieškinį patenkinti, neterminuotai apriboti atsakovui A. G. tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų T. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Paaiškino, kad su atsakovu A. G. pradėjo gyventi 2003 metais, 2004 metais susituokė, tais pačiais metais gimė sūnus, o 2006 metais - dukra. Dar besilaukiant dukros, atsakovas pradėjo smurtauti vaiko akivaizdoje, girtuokliauti, nepareidavo į namus, niekur nedirbo ir toks visas gyvenimas buvo, kol ji gyveno su atsakovu. Atsakovas buvo visiškai sveikas, bet sąmoningai nestovėjo Darbo biržos įskaitoje. Realiai pragyveno su atsakovu apie ketverius metus ir nuo 2006 metų pabaigos jau kartu negyveno, teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimu išsituokė ir iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams po 1,5 MGL dydžio suma, po teismo sprendimo iš atsakovo du mėnesius gavo po 50 litų ir daugiau išlaikymo negavo. Atsakovas paskutinį kartą bendravo su vaikais 2006 metų pabaigoje, po to jis buvo nuteistas laivės atėmimo bausme. Vėliau atsakovas buvo išėjęs į laisvę, bet išlaikymo vaikams neteikė, vaikų nelankė, nebuvo nei atvažiavęs, nei skambino, vaikai jo nepažįsta. Dabartiniu metu atsakovas prašinėja atvežti vaikus į pataisos namus, bet vaikai tėvo nepažįsta, atsakovas, būdamas laisvėje, nesinaudojo galimybe susitikti su vaikais. Jai asmeniškai atsakovas nerašo, bet Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo gavęs atsakovo laišką, kuriame prašė nuotraukos ir papasakot apie vaikus. Paaiškino, kad apie 2007 metus ji pradėjo gyventi su S. R., dabartiniu metu jie yra susituokę, santuokoje gimė dar vienas vaikas. Atsakovo ryšiai su vaikais galutinai nutrūko ir jam reikia apribot tėvų valdžią. Taip pat paaiškino, kad atsakovo tėvai bei kiti giminaičiai vaikais T. ir K. nesidomi, nepadeda vaikų išlaikyti. Vaikai net nežino, kad jų tėvas yra A. G., vaikų santykiai su jos sutuoktiniu S. R. geri, jie bendrauja kaip tėvas su savo vaikais, jos sutuoktinis vaikais rūpinasi, išlaiko, visų trijų vaikų tarpusavio santykiai taip pat geri.
Atsakovas A. G., dabartiniu metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, į teismo posėdį vykti atsisakė, atsiuntė teismui laišką, kuriame nurodė, jog sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant ir kad dėl to pretenzijų niekam neturės ir gerbs teismo priimtą sprendimą (b. l. 73).
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė advokatė Vilija Jurčikonienė paaiškino, kad atsakovas A. G. nesutinka su ieškiniu, atsakovas labai myli vaikus ir iš pirmos santuokos, ir iš antros, vaikus laiko svarbiausiais žmonėmis gyvenime ir, pasak atsakovo, pataisos namų administracija dėjo pastangas ir ėmėsi iniciatyvos, kad jis galėtų matytis su dukra iš pirmos santuokos ir su vaikais, ginčas dėl kurių nagrinėjamas. Atsakovas nurodo, kad pats asmeniškai vaikų interesų nėra pažeidęs, savo kaip tėvo teisėmis niekada nepiktnaudžiavo, vienintelis dalykas, ko jis negali atlikti, tai negali teikti išlaikymo, nes jis atlieka bausmę ir šiuo metu jam yra likę septyneri metai laisvės atėmimo. Atsakovas yra išreiškęs norą dirbti pataisos įstaigoje, tačiau kol kas darbo nėra gavęs. Atsakovas nurodo, kad stengiasi pasitaisyti, pakeisti savo elgesį, dalyvauja pataisos namų programoje "Kitoks" ir kitokiose programose. Vienintelė priežastis, dėl ko atsakovas nenori vykti į teismą ir išsakyti pats savo poziciją - tai etapai, ši procedūra yra sudėtinga ir varginanti, o kadangi atsakovui buvo paskirtas advokatas, jis nusprendė savo interesus ginti per advokatą.
Trečiojo asmens Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Nijolė Šiaudinienė prieštaravimų ieškiniui nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vaikų T. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė R. R. yra šių vaikų motina, o atsakovas A. G. - tėvas (b. l. 3-4).
Iš Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45-242/2008 seka, kad šiuo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, nustatyta jų nepilnamečių vaikų T. G. ir K. G. gyvenamoji vieta kartu su ieškove ir priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams T. ir K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1,5 minimalaus gyvenimo lygio dydžio suma iki kiekvieno vaiko pilnametystės (b. l. 5-6). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas ištuokos liudijimas patvirtina, kad 2008 m. balandžio 16 d. įregistruotas ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas (b. l. 7).
Santuokos liudijimas patvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 19 d. susituokė S. R. ir ieškovė R. R. (G.), gimimo liudijimas patvirtina, kad S. R. ir ieškovė R. R. turi nepilnametį vaiką S. R., gimusią (duomenys neskelbtini). (b. l. 8, 10).
Teismas, įvertinęs ieškovės R. R. paaiškinimus, liudytojų S. R., A. M., J. M. ir D. A. paaiškinimus bei byloje esančius dokumentus, laiko įrodytu, kad atsakovas vengia atlikti pareigą auklėti savo vaikus T. ir K. ir vaikais visiškai nesirūpina, savo amoraliu elgesiu daro vaikams žalingą įtaką. Taip liudytojas S. R. paaiškino, kad per visą jo gyvenimo su ieškove laikotarpį nuo 2007 metų atsakovas nė karto nebendravo su savo vaikais, tik apie 2007 metus buvo atsiuntęs 50 litų, atsakovas pažįsta tik mažą T., o K. nepažįsta, vaikas K. taip pat tėvo nepažįsta, nėra jo mačiusi, vaikai T. ir K. jį vadina tėvu, jis ketina vaikus įsivaikinti. Atsakovas prisimena vaikus ir jais domisi tik tada, kai patenka į laisvės atėmimo vietas, jokio išlaikymo vaikams neteikia. Liudytoja A. M. paaiškino, kad atsakovas dar gyvendamas šeimoje vaikais nesirūpino, darbo biržoje nesiregistravo, jokių pajamų neturėjo, dėl nusikaltimo padarymo buvo nuteistas, po to buvo paleistas į laisvę, tačiau nedėjo jokių pastangų išlaikyti vaikus, vaikais visiškai nesirūpino. Atsakovo vaikai vadina tėvu ieškovės sutuoktinį, kuris ir išlaiko vaikus; atsakovas, būdamas neblaivus, mušdavo ieškovę vaiko Tomo akivaizdoje. Liudytoja J. M. paaiškino, kad atsakovas nuolat girtaudavo, neišlaikydavo šeimos, mušdavo ieškovę vaiko T. akivaizdoje. Liudytoja D. A. paaiškino, kad atsakovas smurtaudavo, mušdavo ieškovę, ieškovė ateidavo pas ją su mažu vaiku verkdama ir su mėlynėmis, atsakovas girtaudavo, nieko gero iš jo nebuvo, tik kad skaitėsi vaikų tėvas. Vaikai A. G. nepažįsta, atsakovas, būdamas paleistas į laisvę, vaikais nesirūpino. Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžio seka, kad A. G. nuteistas realia laisvės atėmimo trejiems metams bausme už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (apiplėšimą įsibrovus į patalpą) padarymą (b. l. 12-20); iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio seka, kad A. G. nuteistas realia laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausme už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimą), Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą) bei Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkaus sveikatos sutrikdymą) padarymą, nuosprendyje taip pat nurodoma, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 21-26), o iš to paties tesimo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties seka, kad teismui subendrinus šiais 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, A. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo šešeriems metas šešiems mėnesiams bausmė (b. l. 27).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civilinio kodekso 3.180 straipsnis nustato, kad teismas gali priimti sprendimą dėl neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, jeigu nustato, kad jie vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, tai reiškia, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių ir nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas A. G. yra nusišalinęs nuo savo vaikų T. ir K. priežiūros ir auklėjimo, nesirūpina jais dėl savo paties kaltės, gyvenimo būdo. Atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo, yra net 13 kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vien ta aplinkybė, jog esant pataisos namuose atsakovas pradėjo domėtis vaikais, nesuteikia jokio pagrįsto pagrindo manyti, jog tokie atsakovo norai pasireikštų tinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu jam esant laisvėje. Be to, atsakovo elgesys pataisos namuose patvirtina, jog jis nededa jokių pastangų pasitaisyti, siekti lygtinio paleidimo iš pataisos namų tam, kad būnant laisvėje, tinkamai atlikti savo tėvo pareigas vaikų Tomo ir Kornelijos atžvilgiu. Šią teismo išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad atsakovas, atliekant bausmę pataisos namuose, toliau daro nusikalstamas veikas, tai patvirtina Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiai (b. l. 81-91.). Kaip matyti iš šio paskutinio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, atsakovas yra nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas jam atliekant bausmę Marijampolės pataisos namuose, ir atsakovui paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams šešiems mėnesiams bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Todėl teismas laiko įrodytu, kad atsakovas A. G. vengia atlikti pareigą auklėti savo vaikus Tomą ir Korneliją ir vaikais visiškai nesirūpina. Esant tokioms sąlygoms, reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovui tėvų valdžią tenkintinas, kadangi nėra jokių duomenų, kad padėtis dar gali pasikeisti į gerąją pusę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnis). Pažymėtina, jog išnykus neterminuoto valdžios apribojimo taikymo pagrindams, atsakovas, iš esmės pakeitęs savo elgesį ir gyvenimo būdą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi, 3.182 straipsnio 3 dalimi, gali kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.
Priėmus sprendimą neterminuotai apriboti atsakovui tėvų valdžią, nereikia spręsti klausimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo atsakovo vaikams T. ir K., nes Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimu šis klausimas yra išspręstas ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina R. G. (R.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.195, 3.196, 3.198, 3.202 straipsniai), tačiau išlaikymas vaikams Tomui ir Kornelijai iš atsakovo ieškovės naudai jau yra priteistas paminėtu 2008 m. kovo 13 d. teismo sprendimu, todėl šiuo sprendimu iš atsakovo vaiko išlaikymas nepriteisiamas.
Kadangi ir ieškovei R. R., ir atsakovui A. G. šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, visiškai atleidžiant ir vieną, ir kitą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, šios bylos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 ir 406 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Neterminuotai apriboti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jo nepilnamečių vaikų T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio, ir K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.