Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-151-242/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
2-151-242/2010
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00077-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Jak
Ieškovas
L. R.
Civiline byla Nr. 2-151-242/2010(Proceso Nr. 2-16-3-00077-2010-9)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.3; 116.4.
IGNALINOS RAJONO APYLINKES TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2010 m. balandžio 30 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkes teismo teisejas Aleksandras Jakubovskis,sekretoriaujant Jolantai Zabolevicienei,dalyvaujant ieškovei L. R.,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal L. R. ieškini L. Š. del nuosavybes teises i nekilnojamaji daikta pripažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškove praše teismo pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Ignalinos rajono savivaldybes Cijonu kaime, priklause K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenines nuosavybes teise. Taip pat ieškove praše prie ieškinio prijungti civiline byla Nr.2-765-712/2009, kurioje yra visi reikalingi dokumentai bei dokumentas apie žyminio mokescio sumokejima. Nurode, kad pagal savo seneles K. Š., mirusios 2008 m. spalio 2 d., sudaryta 2005 m. vasario 10 d. testamenta ji paveldejo gyvenamaji nama su ukiniais pastatais ir namu valdos žemes sklypa, esancius Cijonu kaime, Linkmenu seniunijoje, Ignalinos rajono savivaldybeje. Palikima ji prieme, taciau paveldejimo teises pagal testamenta liudijimo notare negali išduoti, nes dalis turto yra igyta K. Š. bunant santuokoje su L. Š., V. (V.), gimusiu 1924 m. gruodžio 9 d. Santuoka sudaryta 1948 m. sausio 30 d. Kiek ieškovei yra žinoma, po antrosios dukters gimimo sutuoktiniu santykiai buvo itin blogi, todel K. Š. su dviem savo dukromis paliko sutuoktini ir maždaug 1952 metais persikele gyventi iš Didžiasalio kaimo pas savo tevus i Cijonu kaima. Nuo to laiko nei ji pati, nei dukterys L. Š. nera maciusios. K. Š. dirbo, vaikus augino ir uki tvarke viena. Santuokos nutraukti K. neturejo galimybiu, be to tuo metu susikloste tradicijos ir aplinka santuokos nutraukima vertino kaip neigiama reiškini. Taigi santuoka tarp K. ir L. Š. buvo tik formali, jokiu šeimyniniu ryšiu nebuvo, atitinkamai nebuvo sukurta bendro materialaus gerio. K. Š. nuo 1952 metu iki mirties 2008 m. spalio 2 d. gyveno Cijonu kaime. Pagal šio kaimo ukiniu knygu 1958 metu irašus K. Š. su dukterimis buvo kolukinio kiemo naremis, ukio asmenineje nuosavybeje buvo pastatai, t.y. ½ gyvenamojo namo, tvartas, pirtis. K. Š. tevas J. S. mire 1961 m. liepos 16 d. Pagal tuo metu galiojusius teises aktus kolukinio kiemo nuosavybe buvo vertinama kaip bendroji jungtine kolukinio kiemo nariu nuosavybe, taigi po J. S. mirties kolukinio kiemo šeimos galva tapo K. Š. motina V. S., o jai mirus 1982 metais, šeimos galva tapo jos dukra K. Š., kuri paveldejo ½ dali gyvenamojo namo ir kiemo statinius. 1990 m. spalio 17 d. pagal pirkimo-pardavimo sutarti K. Š. už 850 rubliu iš O. V. nupirko ½ gyvenamojo namo, t.y. ji savo lešomis igijo nuosavyben likusia namo dali. Tokiu budu pagal VI Registru centro duomenis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenines nuosavybes teise priklause K. Š. Atsakovas L. Š. jokiais konkreciais veiksmais prie turto isigijimo neprisidejo, savo valios igyti turta bendrosios jungtines nuosavybes teise nepareiške.

Atsakovui L. Š. siusti procesiniai dokumentai grižo neiteikti neradus adresato, kita atsakovo buvimo vieta nežinoma, todel, atsižvelgiant i ieškoves prašyma, procesiniai dokumentai iteikti atsakovui viešo paskelbimo budu paskelbiant 2010 m. kovo 30 d. pranešima dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir 2010 m. kovo 27 d. pranešima Ignalinos rajono laikraštyje „Nauja vaga“. Atsakovas atsiliepimo i pareikšta ieškini nepateike, i teismo posedi neatvyko, neatvykimo priežasciu nenurode.

Teismo posedyje ieškove sutiko, kad byla butu nagrinejama atsakovui nedalyvaujant, ieškini palaiko ir prašo ji tenkinti. Posedžio metu paaiškino, kad jos mociute K. Š. 2005 m. vasario 10 d. testamentu paliko jai namus, ukinius pastatus ir žemes sklypa, esancius Cijonu kaime, Ignalinos rajone, kuriuos ji norinti valdyti. K. Š. 1948 metais ištekejo už L. Š. ir jie apsigyveno Didžiasalio kaime, Ignalinos seniunijoje. Šiame kaime mociute su seneliu pragyveno maždaug 5 metus, o po to senelis kažkur pradingo, palikes mociute su mažomis dukromis, ir nuo to laiko jo daugiau niekas nemate. Greiciausiai šiuo metu jo nebera gyvo, nes buvo gimes 1924 metais. Galbut jis žuvo. Duomenu bazese jokiu duomenu apie atsakova nera. K. Š. su L. Š. neišsiskyre, taip ir liko santuokoj visa gyvenima. Po senelio dingimo ji kartu su dukromis grižo gyventi i savo tevu namus Cijonu kaime. Pati viena tvarke uki, augino vaikus. Po savo tevu mirties paveldejo ½ gyvenamojo namo, o kita namo puse nusipirko 1990 metais iš seneliu giminaiciu. Taip pat isigijo žemes sklypa. Kadangi dalis namo buvo isigyta santuokos metu, todel formaliai dalis šio turto priklausytu seneliui. Taciau, kaip mineta, senelio L. Š. daug metu niekur nera, K. Š. visa gyvenima gyveno viena ir turta igijo už savo lešas, todel prašo pripažinti, kad Linkmenu seniunijoje, Cijonu kaime esantys namas, ukiniai pastatai ir namu valdos žemes sklypas priklauso K. Š. asmenines nuosavybes teise.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso treciosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktiniu turto pagal istatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto igijimo momento - iki ar po šio kodekso isigaliojimo. Tiek galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje, tiek ir 2000 m. Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje, itvirtintas principas, kad turtas, igytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe, kol nera irodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.). Pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkta asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažistamas turtas sutuoktinio igytas turtas už asmenines lešas arba lešas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esanti turta, jeigu to turto igijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia igyti turta asmeninen nuosavyben. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali buti irodytas tik rašytiniais irodymais, išskyrus atvejus, kai istatymas leidžia liudytoju parodymus arba to turto prigimtis ir pobudis patys savaime irodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 2 d.).

Byloje esantys duomenys ir prie šios bylos prijungtoje civilineje byloje Nr. 2-765-712/2009 esantys irodymai – K. Š. mirties liudijimas, 2005 m. vasario 10 d. K. Š. sudarytas testamentas, notarinio registro Nr. NJ-945, Ignalinos rajono savivaldybes administracijos Linkmenu seniunijos 2007 m. lapkricio 23 d. pažyma apie nekilnojamaji turta, kad iki 1990 metu K. Š. priklause ½ dalis gyvenamojo namo, tvartas ir ½ dalis klojimo, esantys Cijonu kaime, Linkmenu seniunijoje, Ignalinos rajono savivaldybeje, 1990 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr.64, VI Registru centro pažymejimai apie K. Š. vardu registruota nuosavybes teise i gyvenamaji nama, ukini pastata ir namu valdos žemes sklypa, esancius Cijonu kaime, Ignalinos rajono savivaldybeje, santuokos sudarymo irašas Nr.15 ir 2008 m. balandžio 17 d. išduotas santuokos liudijimas apie 1948 m. sausio 30 d. sudaryta L. Š. ir K. Š. (S.) santuoka, Ignalinos rajono savivaldybes administracijos Linkmenu seniunijos 2008 m. lapkricio 24 d. pažyma Nr.8 apie K. Š. uki, kad ji nuo 1983 metu iki mirties gyveno Cijonu kaime ir uki vede viena, K. Š. gyvenamojo namo ir ukinio pastato inventorizacijos byla, Gyventoju registro tarnybos 2008 m. lapkricio 25 d. pažyma, kad duomenu apie L. Š., gimusi 1924 m. gruodžio 9 d. bazeje nera, bei kiti dokumentai patvirtina reikšmingus faktus apie K. Š. igyta nekilnojamaji turta, esanti Cijonu kaime, Ignalinos rajone, bei šio turto igijimo aplinkybes.

Iš Utenos apskrities archyve saugomu Cijonu kaimo 1952-1996 metu ukiniu knygu irašu apie S. ir ju dukters K. Š. ukini kiema, matyti, kad K. Š. su dukterimis nuo 1958 metu buvo kolukinio kiemo naremis. Ukio asmenineje nuosavybeje buvo pastatai, t.y. ½ gyvenamojo namo, tvartas, pirtis, gyvuliai ir kitas turtas. ½ dalis gyvenamojo namo su ukiniais pastatais K. Š. atiteko po jos motinos V. S. mirties 1982 metais. Tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 601 straipsnis numate, kad mirus kolukiecio kiemo nariui, paveldejimas kiemo turte neatsiranda, jeigu yra kitu kiemo nariu. Po V. S. mirties liko vienintele kolukieciu kiemo nare ir šeimos galva K. Š., kuri ir pereme visa kiemo turta. Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkricio 27 d. istatymas Nr. I-806 panaikino kolukieciu kiemo bendraja jungtine nuosavybe ir nustate, kad šiems nuosavybes santykiams taikomos atitinkamai privatines (asmenines) arba sutuoktiniu bendrosios jungtines nuosavybes teises normos. Taigi K. Š. nuo 1982 metu iki 1990 m. lapkricio 27 d. buvo vienintele kolukiecio kiemo nare ir uki valde bei tvarke viena. Duomenu apie jos sutuoktini L. Š. ukinese knygose nera. Tai patvirtina aplinkybe, kad jis su K. Š. negyveno, netvarke kolukiecio kiemo reikalu ir neprisidejo prie ukio turto gausinimo, todel pagal 1964 m. Civilinio kodekso 140 straipsni prarado teise i kolukiecio turta.

1990 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi K. Š. isigijo ½ dali namo, kuriame gyveno. Nors šis turtas igytas jai formaliai bunant santuokoje su L. Š., taciau turtas pirktas praejus beveik keturiasdešimt metu nuo L. Š. dingimo. Rašytiniai irodymai patvirtina, kad K. Š. visa laika, t.y. nuo 1952 metu kai persikrauste gyventi i Cijonu kaima iki pat mirties 2008 metais gyveno ir uki tvarke viena, todel laikytina, kad ½ dali namo, ji igijo savo lešomis tikslu tureti ši turta asmenine nuosavybe. Teismas mano, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo aiškiai išreikšta K. Š. valia turta igyti asmeninen nuosavyben, kas atitinka Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatytus turto priskyrimo asmeninei nuosavybei kriterijus. Be to, pagal 1964 m. Civilinio kodekso 118 straipsni kolukieciu kiemo nario asmenines darbo pajamos ir santaupos, taip pat turtas, jo igytas asmeninemis lešomis arba gautas paveldejimo ar dovanojimo budu ir neperduotas kiemo nuosavyben, buvo laikoma asmenine šio kolukieciu kiemo nario nuosavybe.

K. Š. namu valdos žemes sklypa 0,38 ha ploto igijo 1999 metais, kai Utenos apskrities viršininko 1999 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo atkurtos nuosavybes teises i buvusio savininko V. N. žeme. Taigi visos aplinkybes, kurias patvirtina rašytiniai irodymai, laikomos visiškai irodytomis (CPK 197 str. 2 d.), kas leidžia daryti išvada, kad K. Š. gyvenamasis namas su ukiniais pastatais ir namu valdos žemes sklypu, esantys Cijonu kaime, Ignalinos rajone, buvo igyti ir priklause K. Š. asmenines nuosavybes teise. Todel ieškoves reikalavimas del nuosavybes teises i nekilnojamaji daikta pripažinimo yra pagristas ir ieškinys gali buti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 197, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškini patenkinti.

Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ukinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemes sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Ignalinos rajono savivaldybes Cijonu kaime, priklause K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenines nuosavybes teise.

Sprendimas per 30 dienu gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skunda Ignalinos rajono apylinkes teismui.

Teisejas Aleksandras Jakubovskis