- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-954-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- AB DNB bankas
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus vandenys“, LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Akcinės bendrovės - firmos „VITI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1804-833/2012 pagal ieškovo Akcinės bendrovės - firmos „VITI“ ieškinį atsakovui AB DNB bankas dėl uždraudimo išmokėti pinigines lėšas, tretieji asmenys UAB „Vilniaus vandenys“, LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas Akcinė bendrovė - firma „VITI“ kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas uždrausti AB DNB bankui pagal 2010-12-23 Banko garantiją Nr. GP24-1459592 išmokėti LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai 1293538,90 Lt sumą, šio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti AB DNB bankui išmokėti pinigines lėšas LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pagal 2010-12-23 Banko garantiją Nr. GP24-1459592. Nurodė, kad 2007-06-08 tarp LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, kaip finansuotojo, UAB „Vilniaus vandenys“, kaip perkančiosios organizacijos, ir Akcinės bendrovės - firmos „VITI“, kaip rangovo, buvo pasirašyta Rangos sutartis Nr. V/2007/50 dėl vandentiekio ir nuotekos tinklų bei įrenginių įrengimo Tarandėje, Vilniaus mieste. Minėtos sutarties užtikrinimui rangovas Akcinė bendrovė - firma „VITI“ pateikė agentūrai 2010-12-23 Banko garantiją Nr. GP24-1459592. Banko garantija AB DNB NORD bankas įsipareigojo sumokėti perkančiajai organizacijai ne didesnę kaip 1929131,44 Lt sumą, po to, kai bus gautas perkančiosios organizacijos pirmasis raštiškas reikalavimas, kuriame nurodyta perkančiajai organizacijai mokėtina sulaikytų pinigų suma ar jos dalis ir patvirtinama, kad rangovas neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų. 2011-12-23 raštu APVA-5818 minėta agentūra kreipėsi į AB DNB banką ir pagal Banko garantiją Nr. GP24-1459592 pareikalavo išmokėti 1293358,90 Lt sumą, nes, anot agentūros, Akcinė bendrovė - firma „VITI“ neištaisė pranešimo apie defektus laikotarpiu nustatytų defektų, t.y. pagal sutartį inžinerinių tinklų klojimo metu pažeistas dangas atstatė ne visu gatvės pločiu. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Prevencinio ieškinio atveju paprastai nėra realios žalos, o ketinama užkirsti kelią potencialiai žalai. Ieškovas pažymėjo, jog prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui AB DNB bankui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir savaime prarastų esmę. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir adekvačios (LR CK 6.255 str., LR CPK 144 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-12 nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti: uždrausti atsakovui AB DNB bankui išmokėti LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai 1293538,90 Lt sumą pagal 2010-12-23 Banko garantiją Nr. GP24-1459592.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį ir ieškovo Akcinės bendrovės - firmos „VITI“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždrausti atsakovui AB DNB bankui išmokėti LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai 1293538,90 Lt sumą pagal 2010-12-23 Banko garantiją Nr. GP24-1459592 atmesti, ieškovo Akcinės bendrovės - firmos „VITI“ atžvilgiu taikyti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 proc. dydžio pervesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevencinis ieškinys prieštarauja garantijos, kaip prievolių užtikrinimo priemonės, esmei, jomis siekiama apriboti perkančiosios organizacijos teises. Tai prieštarauja imperatyvioms LR viešųjų pirkimo įstatymo nuostatoms, nes draudimas pasinaudoti pateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu lemtų viešojo intereso pažeidimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui nebus apribotos galimybės ginti savo tariamai pažeistas teises. Ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis (LR CPK 3 str., 17 str., 147 str., 150 str., 337 str.).
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas nuslėpė faktą, kad 2011-12-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-8004-258/2011 išnagrinėjo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkindamas ieškovo prašymo. Įsigaliojus nutarčiai, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, būtų pažeistas viešasis interesas (LR CPK 27 str. 147 str. 1 d., 334 str. 1 d., 335 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-26 nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį ir atmesti ieškovo Akcinės bendrovės - firmos „VITI“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovo Akcinės bendrovės - firmos „VITI“ ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl uždraudimo išmokėti pinigines lėšas. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-12 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis tik ieškovo prevenciniame ieškinyje pateikta pozicija ir negalėdamas objektyviai įvertinti faktinių aplinkybių. Gavęs trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų sudaryta Rangos sutartis Nr. V/2007/V50, kuri yra užtikrinta Banko garantija Nr. GP24-1459592, yra vykdoma, siekiant įgyvendinti aplinkosauginį projektą ir šios sutarties tinkamas vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu, todėl tinkamai ir laiku įgyvendintas projektas turės reikšmės tinkamų aplinkos apsaugos sąlygų užtikrinimui bei turės įtakos didelės grupės žmonių interesams. Neužtikrinus tinkamo sutarties vykdymo ir defektų pašalinimo, panaudojant banko garantijos sumas, būtų užkertamas kelias nustatytais terminais įgyvendinti projektą ir įdiegti aplinkosaugines priemones, laikantis visų keliamų reikalavimų, todėl kyla rizika, kad nebus pasiekti visi projekto tikslai ir rodikliai. Teismas padarė išvadą, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali kilti reali grėsmė viso projekto įgyvendinimui, o dėl to galimi nuostoliai ir netinkamas Europos Sąjungos skirtų lėšų įsisavinimas, tad būtų pažeidžiamas viešasis interesas (nebus gauta pinigų gatvių Tarandės gyvenvietėje atstatymui į pradinę padėtį, nukentės Tarandės gyventojų interesai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas Akcinė bendrovė - firma „VITI“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-26 nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo – uždrausti AB DNB bankui išmokėti pinigines lėšas LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pagal 2010-12-23 Banko garantiją Nr. GP24-1459592. Nurodė, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui AB DNB bankui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, AB DNB bankas bet kuriuo metu galės išmokėti garantines išmokas. Tuo atveju jei garantinė išmoka bus išmokėta, teikiamas prevencinis ieškinys nebeteks prasmės, kadangi neliks ieškinio dalyko. Teismui patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas bus objektyviai neįmanomas, jeigu iki teismo proceso pabaigos AB DNB bankas išmokės garantinę išmoką. Galiojantys įstatymai nepateikia viešojo intereso sampratos, todėl ji yra vertinamojo pobūdžio. Viešasis interesas būtų pažeistas, jei sutriktų finansavimas ir sėkmingas bei savalaikis projekto vykdymas ar netekus lėšų projektas liktų neįgyvendintas. Nustačius, kad viešam interesui grėsmės nėra, galima pereiti prie ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, būtina nustatyti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą, kartu atsižvelgiant į ginčo dalyką. Nagrinėjant viešojo intereso pažeidimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, jog sutarties objektas pabaigtas statyti 2010-12-29. Tai reiškia, kad sutarties darbai buvo atlikti pilnai ir tinkamai, nustatyti defektai buvo pilnai pašalinti. Apeliantas pažymėjo, jog sutarties darbai atlikti, objekte konstatuoti smulkūs defektai, neturintys įtakos objekto eksploatavimui, už atliktus darbus ieškovui yra apmokėta, tokiu būdu Europos Sąjungos lėšos yra įsisavintos ir nekyla jokios grėsmės tariamam jų neįsisavinimui. Ginčas kilęs dėl po darbų atlikimo galiojant defektų ištaisymo laikotarpiui gatvių atstatymo visu gatvės pločiu, tuo tarpu ieškovas yra atstatęs pažeistas gatves jų pažeidimo vietose. Skundžiamojoje nutartyje teismas pažymėjo, jog ginčas kilęs dėl Tarandės gatvių atstatymo į pradinę padėtį. Tai nėra tiesa. Garantinės sumos išmokėjimas siejamas su reikalavimu atstatyti gatves visu pločiu. Sutarties šalys yra sudariusios susitarimą prie 2007-06-08 Rangos sutarties Nr. V/2007/V50, kuriuo ieškovas įsipareigojo ištaisyti tik defektiniu laikotarpiu atsiradusius gatvių dangos defektus. Gatvių atstatymas visu pločiu negali būti traktuojamas, kaip defektiniu laikotarpiu atsiradęs defektas (LR CPK 144 str., 145 str., 151 str.).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-26 nutartį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartis ir atmestas ieškovo Akcinės bendrovės - firmos „VITI“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant AB DNB bankui pagal 2010-12-23 Banko garantiją Nr. GP24-1459592 išmokėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Nurodė, kad ieškovas, siekdamas išvengti atsakomybės pagal Banko garantiją Nr. GP24-1459592, pateikė tuo pačiu metu du tapačius prevencinius ieškinius Vilniaus apygardos teismui ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui su prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8004-258/2011 išnagrinėjo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo ir jį atmetė dėl jo nepagrįstumo. Ieškovas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prevenciniu ieškiniu neteisėtai siekia uždrausti bankui išmokėti pinigines lėšas agentūrai pagal banko garantiją. Toks reikalavimas prieštarauja LR Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 d., 30 str., numatantiems pareigą užtikrinti viešojo pirkimo sutarties vykdymą ir draudimą keisti sutartį, tiek garantijos, kaip prievolių užtikrinimo priemonės, esmei ir paskirčiai. Atlikimo užtikrinimas ir jo sąlygos yra esminės viešojo pirkimo sąlygos ir jos negali būti keičiamos sutarties galiojimo metu. Vandentiekio ir nuotekų tinklų tvarkymas tiesiogiai susijęs su LR Konstitucijoje įtvirtinu siekiu apsaugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio, todėl tinkamai ir laiku įgyvendintas projektas turės didelės reikšmės tinkamų aplinkos apsaugos sąlygų užtikrinimui bei didelės grupės žmonių gerovei. Projektas yra finansuojamas Europos sąjungos sanglaudos fondo lėšomis, jo tinkamas įgyvendinimas turi didelės reikšmės viešajam interesui. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę kreiptis teisminės gynybos (LR CPK 3 str., 17 str., 147 str., 150 str., 337 str.).
Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-26 nutartį. Nurodė, kad ieškovo atskirasis skundas turi būti atmestas dėl to, kad ieškovas nuslėpė faktą, kad 2011-12-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-8004-258/2011 jau išnagrinėjo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nutarė netenkinti ieškovo prašymo. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikštų ir prevencinio ieškinio patenkinimą, kadangi ieškovas reiškia tokį pat prašymą, kuris nurodytas ieškinyje. Ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą, kadangi teismui pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, neliktų galimybės iš garantuotų sumų ištaisyti defektus ir užbaigti projektą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Pažymėtina, jog teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę, t.y. jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė uždrausti AB DNB bankui išmokėti pinigines lėšas LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pagal 2010-12-23 Banko garantiją Nr. GP24-1459592. Bylos duomenimis ieškovas su analogišku prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuris atmetė minėtą prašymą, motyvuodamas tuo, jog net jei ieškovo ieškinys būtų tenkintas ir ši įstaiga privalėtų grąžinti ieškovui pagal banko garantiją gautus pinigus, nebūtų grėsmės dėl tokio teismo sprendimo įvykdymo, nes, atsižvelgiant į šio subjekto specifiką, jam negali būti iškelta bankroto byla, o jo prievolės visais atvejais būtų vykdomos iš valstybės biudžeto. Tuo metu taikius laikinąsias apsaugos priemones ir netekus galimybės LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pasinaudoti banko garantija, šalių interesų pusiausvyra būtų pažeista žymiai labiau, nes neliktų jokio pagal banko garantiją išmokėtinų pinigų gavimo užtikrinimo. Minėta nutartis įsiteisėjusi.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo Akcinės bendrovės - firmos „VITI“ ieškinio reikalavimas (dalykas) analogiškas prašomoms laikinosios apsaugos priemonėms, t.y. pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų iš esmės išspęstas ginčas, o tai prieštarauja įstatymui (CPK 144 str. 1 d., 259 str. 1 d.). Be to, akivaizdu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, nes agentūra veikia ne savo interesais, o gindama viešąjį interesą, visuomenės interesus.
Pažymėtina, jog vienas iš esminių principų, kuriais teismas turi vadovautis, parinkdamas ir skirdamas laikinąsias apsaugos priemones, yra ekonomiškumo principas. Jis iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali kilti reali grėsmė viso projekto įgyvendinimui, o dėl to galimi nuostoliai ir netinkamas Europos Sąjungos skirtų lėšų įsisavinimas. Tokiu būdu gali būti pažeistas viešasis interesas (nebus gauta pinigų gatvių Tarandės gyvenvietėje atstatymui į pradinę padėtį, nukentės Tarandės gyventojų interesai).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra yra valstybės biudžetinė įstaiga, už kurios veikimą ir funkcionavimą atsakinga valstybė, todėl teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo teigti, jog ieškovo reikalavimai negalėtų būti įvykdyti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą bei ginčo šalių interesų pusiausvyrą, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, todėl tenkinti ieškovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė ir apeliacinės instancijos teismui aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju reikalinga užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 2 str., 3 str., 5 str., 7 str., 144 str. –145 str., 147 str., 149 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį nepakeistą.