Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės ,,Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2760-1003/2017 pagal kreditorės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pareiškimą uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo. Kreditorė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras 2017 m. vasario 10 d. pareiškė prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašo išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Talša“ 466,76 Eur skolos, 16,20 Eur delspinigių, 6 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3 Eur žyminio mokesčio. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. tenkino kreditorės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pareiškimą ir išdavė teismo įsakymą. 2017 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas skolininkės UAB „Talša“ prašymas, kuriame nurodoma, kad VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras elektroniniu paštu bendrovei atsiuntė Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2760-1003/2017. Anksčiau bendrovė iš teismo įsakymo nebuvo gavusi, mano, kad minėtas dokumentas gali būti suklastotas, todėl pašo teismo, jei minimas teismo įsakymas nėra priimtas, apie dokumento suklastojimą informuoti prokuratūrą, o jei minimas teismo įsakymas buvo priimtas – sustabdyti šio teismo įsakymo vykdymą ir suteikti bendrovei galimybę pateikti prieštaravimus, nes jokie procesiniai dokumentai, susiję su šiuo teismo įsakymu, bendrovei nebuvo pateikti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pažymėtina, kad CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į skolininko prieštaravimų reikšmę tolesnei teismo įsakymo procedūrai, įstatyme numatyta, kad visi procesiniai dokumentai, nurodyti CPK 437 straipsnyje, turi būti įteikiami skolininkui CPK 117 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata (lot. išspręstos bylos) galią.Tinkamo procesinių dokumentų įteikimo sąvoka yra plačiai analizuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, šiais išaiškinimais vadovaujasi ir nacionaliniai Lietuvos teismai, nagrinėdami civilines bylas.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). Kartu EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, todėl Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti teismo įsakymą (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Taigi procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal kreditorės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Talša“ išduodant teismo įsakymą. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2760-1003/2017. Nustačius, kad skolininkė UAB „Talša“ turi paskyrą EPP sistemoje, todėl teismo įsakymas, pranešimas bei minėtas kreditorės pareiškimas 2017 m. vasario 14 d. 9.22 val. buvo išsiųsti skolininkei per EPP sistemą. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2017 m. kovo 8 d., nes per CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminui nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos skolininkės prieštaravimai teisme nebuvo gauti. 2017 m. balandžio 24 d. skolininkė UAB „Talša“ kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame nurodė, jog anksčiau nėra gavusi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. teismo įsakymo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tam, jog būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas būti informuotam apie pradėtą teisminį procesą, sudarant galimybę priešingai šaliai išreikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu, įstatymas numato priemones, kuriomis skolininkui turi būti pranešama apie priimtą teismo įsakymą (CPK 438 straipsnis). Tinkamas procesinių dokumentų įteikimas nagrinėjamu atveju yra itin svarbus, kadangi teismo įsakymai negali būti skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis). CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas, taigi procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis).Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismų ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Sprendžiant klausimą, ar proceso dalyviui buvo tinkamai siunčiami ir įteikti procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis, reikia vadovautis minėtais įstatyminiais teisės aktais.Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė UAB „Talša“ nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) minėtos Taisyklės buvo pakeistos jas išdėstant nauja redakcija, tačiau tiek ankstesnėje Taisyklių redakcijoje, tiek dabar galiojančioje numatyta, kad paslaugų gavėjas (ginčo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹ straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 4 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo EPP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje (Aprašo 21 punktas). Jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato paskyrą EPP sistemoje. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo paskyroje EPP sistemoje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą EPP sistemoje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas (Aprašo 22 punktas). Jei teisme gautus procesinius dokumentus reikia įteikti proceso dalyviams, o adresatas neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir jo paskyra nėra aktyvi, gauti procesiniai dokumentai yra išspausdinami, o atsakingas teismo darbuotojas patvirtina jų kopijų tikrumą ir pateikia juos pašto paslaugų teikėjui. Apie procesinių dokumentų išsiuntimą pažymima teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 24 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.Sistemiškai aiškinant Aprašo minėtas nuostatas matyti, kad asmeniui, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį neprivalo gauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. nėra advokatas, notaras ir pan., procesiniai dokumentai per EPP sistemą gali būti įteikiami esant dviem sąlygoms, pirma, asmuo yra aktyvavęs savo paskyrą EPP sistemoje, antra, pateikė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo EPP sistemos paskyroje.Taisyklių 35 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „Talša“ yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Skolininkė UAB „Talša“ pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ji pasinaudojo Taisyklių 35 punkte numatyta teise atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. ji 2016 m. kovo 29 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą, kuriuo prašė procesinius dokumentus siųsti paštu. Nors LITEKO sistemoje nėra pažymėta, jog UAB „Talša“ kaip EPP sistemos vartotojai procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad ji išreiškė valią negauti procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis ir bylą nagrinėjančiam teismui, t. y. Šiaulių apylinkės teismui, buvo žinoma ši aplinkybė, nes UAB „Talša“ 2016 m. kovo 29 d. prašymas dar 2016 m. kovo 30 d. buvo gautas Šiaulių apylinkės teisme. Šią aplinkybę patvirtina Šiaulių apylinkės teismo antspaudas ant minėto apeliantės prašymo.Įvertinus aplinkybę, kad skolininkė UAB „Talša“ atšaukė sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kad paskutinį kartą ji buvo prisijungusi EPP sistemoje 2016 m. kovo 25 d., t. y. beveik prieš metus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas siuntė skolininkei UAB „Talša“ procesinius dokumentus per EPP sistemą. Be to apeliacinės instancijos teismo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė nebuvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros daugiau nei 11 vienuolika mėnesių, į tai, kad UAB „Talša“ nėra aktyvus EPP sistemos vartotojas. Pirmosios instancijos teismas, siųsdamas procesinius dokumentus apeliantei per EPP sistemą bei nagrinėdamas skolininkės UAB „Talša“ 2017 m. balandžio 24 d. prašymą turėjo įvertinti nurodytas aplinkybes.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė UAB „Talša“ nebuvo tinkamai informuota apie bylos procesą ir priimtą teismo įsakymą, todėl apeliantė UAB „Talša“ neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos pareikšti prieštaravimus. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad teismo įsakymas įsiteisėjo ir pasibaigė terminas prieštaravimui pareikšti, nes, kaip minėta nutarties 13 ir 17 punktuose, teismo įsakymo įsiteisėjimas priklauso nuo tinkamo procesinių dokumentų įteikimo skolininkei. Taigi įstatymų nustatyta tvarka neįteikus pranešimo apie teismo įsakymą išdavimą, teismo įsakymas negalėjo įgyti res judicata (lot. išspręstos bylos) galios. Atitinkamai tai reiškia, kad nepasibaigė CPK 439 straipsnio 2 dalyje numatytas dvidešimties dienų terminas prieštaravimui dėl kreditorės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras pareiškimo pareikšti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskirasis skundas tenkintinas, naikintina Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis ir klausimas dėl skolininkės UAB „Talša“ 2017 m. balandžio 24 d. prašymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme kreditorė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras patyrė 120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors kreditorė VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašė priteisti iš apeliantės UAB „Talša“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau tenkinus atskirąjį skundą, jos neatlygintinos.Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė UAB „Talša“ nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jos neatlygintinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti skolininkės UAB „Talša“ 2017 m. balandžio 24 d. prašymą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.