Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, V. V. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas ir suinteresuoti teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti teismo šaukimais – pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. V. pasirašytinai, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas elektroniniu būdu (b. l. 24, 27, 28). Iš pareiškėjo prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, suinteresuoti asmenys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (el. byla, b. l. 47-48, 70).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad: pareiškėjo G. V. tėvai, kurie buvo susituokę nuo (duomenys neskelbtini), o jų deklaruota gyvenamoji vieta iki kiekvieno iš jų mirties buvo (duomenys neskelbtini), mirė – mama I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tėvas S. V. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 4, 5, 8-12, 67); palikėjui S. V. nuosavybės teise priklauso garažas (boksas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 131/652 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) o pareiškėjo atstovo teigimu ir butas (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu (el. byla, b. l. 14-17, 32); po palikėjos I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla Kauno miesto 11-ojo notarų biure nėra užvesta, o palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota ir VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre (el. byla, b. l. 3, 37); (duomenys neskelbtini) mirusio savo tėvo S. V. palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjas G. V., šis faktas yra įregistruotas VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre (el. byla, b. l. 13, 39-40); palikėjai S. V. ir I. V. turėjo du vaikus – pareiškėją G. V. ir (duomenys neskelbtini) gimusį R. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre nėra registruota (el. byla, b. l. 7, 9, 27-29, 38, 67); palikėjos I. V. sūnus R. V. turėjo sūnų V. V., kuris mirė (duomenys neskelbtini), o jo palikimą yra priėmęs suinteresuotas asmuo V. V. (el. byla, b. l. 6, 27-28, 30, 33-36); byloje pateikta kvito kopija ir 1-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2016-06-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl garažo priklausomybės patvirtina, kad už paslaugas, teikiamas butui (duomenys neskelbtini), mokesčiai yra sumokėti, skolų nėra, nario įmokas už garažo eksploatavimą nuo 2015 metų moka G. V. (el. byla, b. l. 32, 69).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, teismo posėdyje pareiškėjo atstovo teiktų paaiškinimų, taip pat suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjo G. V. tėvas S. V. buvo palikėjos I. V. sutuoktinis, paveldintis pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, o pareiškėjas G. V. yra palikėjos I. V. sūnus bei įstatyminis pirmos eilės įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pareiškėjo tėvas S. V. su savo sutuoktine palikėja I. V. iki pat jos mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o po jos mirties per palikimui priimti nustatytą terminą ne tik liko gyventi tame pačiame santuokos metu įgytame bute, bet ir visą kartu su sutuoktine užgyventą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nuo palikėjos mirties valdė kaip savininkas – tuo turtu ne tik naudojosi, bet juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo visus mokesčius, naudojosi likusiais buities daiktais kaip savais ir kaip savininkas sprendė kaip elgtis su visu palikėjos turtu bei asmeniniais daiktais. Kaip nurodė pareiškėjo G. V. atstovas, palikėjos I. V. sūnus pareiškėjas G. V. į savo mamos palikimą nepretendavo ir jo nepriėmė. Kito palikėjos I. V. sūnaus R. V. sūnaus V. V. įpėdinė suinteresuotas asmuo V. V. rašytiniame prašyme patvirtino, jog pareiškėjo G. V. nurodytos aplinkybės yra teisingos, atitinka tikrovę ir ji sutinka su pareiškėjo prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, taigi, kiti su palikėjos sutuoktiniu turintys teisę paveldėti asmenys į palikėjos I. V. palikimą nepretendavo ir jo nepriėmė, jokių ginčų dėl jos palikimo tarp minėtų įpėdinių ir S. V. nebuvo (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, darytina išvada, jog S. V. po savo sutuoktinės I. V. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį savo sutuoktinės palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti visą jos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir juo disponuodamas, kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. V. priėmė palikimą po savo sutuoktinės I. V. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus paveldėtojus, teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355, b.l.2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti, jos sutuoktinis S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)), kuris mirė (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.