- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- P-552-78-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07726-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos
- Kategorijos
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. (V. S.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas atlyginti 8 000 000 eurų neturtinę žalą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2001 m. atsisakė Lietuvos Respublikos pilietybės, jo atsisakymas tenkintas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas šiuo klausimu jam nebuvo įteiktas, todėl jis negalėjo kreiptis dėl tinkamo dokumento išvažiavimui iš Lietuvos Respublikos išdavimo ir buvo priverstas neteisėtai gyventi Lietuvoje (iki 2013 m.). Pareiškėjo teigimu, pirmą kartą dekreto išrašas buvo jam išduotas tik 2004 metais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. sausio 10 d. pašalinti skundo trūkumams, t. y. patikslinti aplinkybes, su kuriomis pareiškėjas sieja neturtinės žalos atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių motyvų, susijusių su jo nurodytomis aplinkybėmis, užkirtusiomis kelią pareiškėjo išvykimui iš šalies (ar kreipėsi į atitinkamas institucijas, ar buvo priimti sprendimai šiuo klausimu, kokiu pagrindu jis grindžia patirtos žalos dydį). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dekreto išrašą gavo 2004 m., todėl, teismo vertinimu, neaiškus ir nurodomas žalos laikotarpis – iki 2013 m., per kurį galimai atsirado neturtinė žala.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą laikė nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžino bei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus ABTĮ reikalavimus, todėl 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi nustatytas terminas iki 2014 m. sausio 10 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas jų nepašalino, todėl jo skundą teismas laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).
II.
Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartį ir jo skundą priimti.
Pareiškėjo manymu, 2004 m. dekreto išrašas nėra tikras teisės aktas, jis tėra dekreto, išspausdinto „Valstybės žiniose“, kopija, todėl teismas nepagrįstai šio dekreto išrašo gavimo metus (2004 m.) susiejo su neteisėtu buvimu Lietuvoje laikotarpiu (iki 2013 m.). Be to, pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai reikalauja nurodyti kitas jo išvykimui iš Lietuvos Respublikos sutrukdžiusias aplinkybes. Pasak pareiškėjo, pakanka to fakto, kad jis, neturėdamas galiojančio dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo kopijos, negalėjo išvykti iš Lietuvos, t. y. buvo priverstas likti Lietuvoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad įstatymas nenumato to, jog jis turi pateikti argumentus dėl žalos dydžio.
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintame atskirajame skunde nurodė, jog 2003 m. kreipėsi į Vokietijos Federacinės Respublikos atitinkamą įstaigą dėl paso išdavimo, tačiau 2004 m. procesas buvo nutrauktas, nes jis neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo liudijimo. 2012 m. jis kreipėsi į Kelno administracinį teismą, tačiau 2014 m. sausio 8 d. nutartyje nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo liudijimo, t. y. dekreto Nr. 1501, todėl iki šiol yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus. Todėl, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, jog pareiškėjas, nors neturtinę žalą sieja su tuo, kad jam nebuvo įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo (ir dėl to jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos), tačiau nenurodė, kokios aplinkybės jam užkirto kelią išvykti iš šalies (ar kreipėsi į atitinkamas institucijas (tarp jų ir į Prezidentūrą dėl dekreto kopijos išdavimo), ar tuo pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas) bei kokiu pagrindu grindžiamas patirtos žalos dydis.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šie pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai buvo pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas jų nepašalino. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ reikalavimus, sudarė pareiškėjui visas galimybes pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise kreiptis su skundu į teismą, o pareiškėjas tokia teise tinkamai nepasinaudojo ir neištaisė teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014 (b. l. 36).
Pareiškėjas pažymi, kad pareiškė teisėjai nušalinimą, tačiau jis, taip pat pakartotinis prašymas nušalinti teisėją nėra išnagrinėti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. analogiškoje administracinėje byloje Nr. AS143-325/2014 konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus. Pareiškėjas daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra vienoda. Pareiškėjo manymu, per anksti reikalauti įrodymų vertimo į lietuvių kalbą nėra pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014.
Vertindama pateiktą pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šioje teisės normoje vartojama įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto (teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties) sąvoka reiškia, kad šalių ginčas išspręstas galutinai ir nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, t. y. minėtas teismo baigiamasis aktas įgyja res judicata galią. Procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, gali būti atnaujintas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.
Pareiškėjas savo prašymą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, numatančiu, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą šiuo pagrindu iš esmės sieja su byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, pateiktų aiškinimų prieštaravimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-325/2014 išreikštai pozicijai. Šiuo atveju pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-325/2014, kurioje, pareiškėjo teigimu, buvo laikomasi kitokios pozicijos nei iš esmės analogiškoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo priimta po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priėmimo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog naujai suformuota ar pasikeitusi teismų praktika dažniausiai negali būti taikoma išnagrinėtai bylai ir negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti procesą, nes prieštarautų teisės principui lex retro non agit (įstatymų grįžtamosios galios negalimumas), kuris taikytinas ir teismo precedentui kaip teisės šaltiniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-40/2012, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-75/2014), todėl pareiškėjo nurodyta vėlesnė administracinių teismų praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. AS143-325/2014, nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą anksčiau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-295/2014.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neteisus teigdamas, jog jo prašymas dėl teisėjos nušalinimo nebuvo išnagrinėtas. Kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė, susipažinusi su pareiškėjo 2013 m. gruodžio 31 d. prašymu dėl teisėjos Mefodijos Povilaitienės nušalinimo, 2014 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jo 2014 m. kovo 27 d. skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei 2014 m. balandžio 7 d. prašymu dėl teisėjos nušalinimo, kadangi minėti dokumentai yra pateikti po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl įrodymų vertimo į lietuvių kalbą nėra pagrįstos, kadangi nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo, nei 2014 m. sausio 13 d. nutartyje, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nėra konstatuotas ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, pagal kurią dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, pažeidimas.
Atskirai pastebėtina, kad proceso atnaujinimo institutas naudojamas tais atvejais, kai ginčo šaliai yra užkirstas kelias įprastinėmis procesinėmis priemonėmis spręsti kilusį ginčą teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, o toks sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą iš naujo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog administracinės bylos Nr. AS756-295/2014 atnaujinimas prieštarautų bendriesiems proceso atnaujinimo instituto tikslams bei paskirčiai, teisingumo ir protingumo principams, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje negali būti tenkinamas ir atnaujinti procesą atsisakytina (ABTĮ 4 str. 6 d., 153 str. 1 d., 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. S. (V. S.) prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. AS756-295/2014 pagal pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.