Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl antisanitarinių sąlygų bei per mažo gyvenamojo ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

Bylos duomenimis (b. l. 8-9, 14-18) nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrio 3, 4, 5 miegamuosius, taip pat 14 būrio 5 miegamąjį, 15 būrio 4 miegamąjį ir 22 būrio 10 miegamąjį. Šių patalpų plotai buvo nuo 23,09 kv. m iki 46,25 kv. m, juose gyveno nuo 9 iki 12 asmenų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjui 22 būrio 10 miegamajame laikotarpiu nuo 2017-06-08 iki 2018-03-19 teko 2,88 kv. m ploto (iš viso 273 paras). Tuo tarpu likusiu ginčo laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau, nei 3,1 kv. m ploto.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog patalpose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro, veisėsi tarakonai, grįžus iš darbo negalėjo nusiprausti po šiltu vandeniu, o rytais negaudavo pusryčių.

Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė, tuo tarpu atsakovės atstovo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte užfiksuota, jog nuteistieji yra apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, jos vėdinamos per langus, kiekvienam būriui skirta virtuvėlė, kartą per savaitę leidžiama maudytis duše po karštu vandeniu, o prausyklose tiekiamas šaltas vanduo (b. l. 27-29). Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad dirbantiems nuteistiesiems maistas tiekiamas prieš darbą. Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN oficialiai pateiktais duomenimis ir argumentais. Tuo tarpu pareiškėjas tiksliai nenurodė, kada, kokiomis aplinkybėmis maistas jam buvo netiekiamas, o tik deklaratyviai konstatavo, jog dažnai likdavo nevalgęs. Atsakovei tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius nekonkrečius ir abstrakčius pareiškėjo argumentus.

Pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo maudytis po karštu vandeniu kasdien grįžus iš darbo, atmestini, nes pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, o pagal 18 punktą karštas vanduo tiekiamas tik duše. Taigi, teisės aktai nenumato, jog pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė maudytis duše po karštu vandeniu kasdien.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN yra sudarę sutartį su V.Mulersko individualia įmone dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b. l. 22-26), ši bendrovė reguliariai atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Alytaus PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir prieš epideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017).

Nors byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl drėgmės, netinkamo apšvietimo ir per žemos oro temperatūros, teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė minėtas aplinkybes, kurios pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Be to, pareiškėjas šias aplinkybes nurodė abstrakčiai, išsamiau jų nepaaiškino, nenurodė ir neindividualizavo, kokie neigiami išgyvenimai ar kitokia žala dėl to kilo, todėl tokie deklaratyvūs teiginiai nelaikytini pakankamais atsakovės neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo paskirtas dirbančio vyro dietinis maitinimas, o nuo 2017 m. gegužės mėnesio – 3 mėnesių trukmės dieta asmeniui, sergančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33). Duomenų, įrodančių pareiškėjo teiginius, jog jam toks maitinimas nebuvo tiekiamas pagal gydytojo rekomendacijas, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo laikyti pareiškėjo teiginius pagrįstais. Pareiškėjas teigia, kad administracija jam paaiškino, jog toks maitinimas pareiškėjo gyvenamajame būryje neteikiamas, tačiau nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į pataisos namų administraciją, o ši būtų atsisakiusi tenkinti jo prašymą.

Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu (iš viso 273 dienas) neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos (trūko nuo 0,22 kv. m ploto).

Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei (b. l. 32-33). Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusi. Įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, nesant įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją, nenustačius, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1900 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1900 Eur (tūkstantį devynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.