Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-190/2012

Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02123-2011-2

2012 m. sausio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. V. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad 2011-09-27, apie 14.15 val., (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą priėjo prie mažamečio V. P. , pagriebęs jį už kairės rankos, ir laikydamas bei tokiu būdu atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, kita ranka išplėšė V. P. iš rankų O. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG“ su jame buvusia atminties kortele, už 500 Lt, bei sim kortele 5 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė O. P. priklausančio turto už 505 Lt.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, neigiamai vertinino savo poelgį, nusikaltimą padarė apimtas nevilties, nes neranda darbo, pavogtas telefonas yra grąžintas nukentėjusiesiems. Prašo atsižvelgti į tai, jog A. V. nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo fizinio ir psichologinio smurto, o tik laikė jį už rankos, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis.

Skunde teigiama, jog nukentėjusioji O. P. teismo posėdžio metu A. V. atleido ir pretenzijų neturėjo bei prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, tačiau teismas, skirdamas bausmę, į tai neatsižvelgė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. V. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. V. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

A. V. padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, be to, jis praeityje jau yra teistas septynis kartus, iš kurių du kartus už plėšimą (b.l. 40-44), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b.l. 51-53), nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė nepraėjus trims mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Tai rodo, kad nuteistasis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių nepadarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nedirba. Įvertinusi šio bei ankstesnių padarytų nusikaltimų pobūdį, kolegija daro išvadą, jog toks A. V. nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis. Dėl auksčiau paminėtų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai A. V. paskyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmės nusikalstamiems nuteistojo polinkiams pakeisti nepakaks. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad A. V. prisipažinimas kaltu ir nuoširdus gailėjimasis yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o tai, jog nusikalstamą veiką padarė prieš mažametį - atsakomybę sunkinančia aplinkybe bei skirdamas bausmę į tai atsižvelgė. Būtina pažymėti, jog skundžiamu nuosprendžiu A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl ji negali būti pripažinta per griežta.

Nuteistojo gynėjo skunde nurodyti argumentai, jog A. V. neigiamai vertinino savo poelgį, nusikaltimą padarė apimtas nevilties, pavogtas telefonas yra grąžintas nukentėjusiesiems, nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo fizinio ir psichologinio smurto, o nukentėjusioji O. P. teismo posėdžio metu A. V. atleido, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių neduoda pakankamo pagrindo švelninti bausmę.

Kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, A. V. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta arba neteisinga ir paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

A. V. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.