- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-04
- Bylos Nr.
- AS-146-480-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- A. P. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008 m. liepos 31 d. gautas A. P. J. 2008 m. liepos 31 d. skundas, kuriuo jis prašė įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją pašalinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 8 punktų pažeidimus, padarytus 2007 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2.10-89-12440 1.3 punkte.
Šalies argumentai
Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad prieš tai sutikę geranoriškai, nesikreipiant į teismą, išspręsti žemės grąžinimo klausimus, praėjus minėto sprendimo apskundimo terminui, žemės tvarkytojai su juo nebenorėjo bendrauti, nors jis į juos kreipėsi ir žodžiu, ir raštu (atsakymai būdavo neigiami arba jų visai nebūdavo). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą dėl sunkios ilgalaikės ligos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu. Teismas nurodė, jog pareiškėjas skunde pripažįsta, kad sužinojęs apie skundžiamą aktą ir nesutikdamas su juo, ne iš karto kreipėsi į teismą. Tai, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Teismo konstatavimu, pareiškėjas, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, turėjo elgtis logiškai, rūpestingai, nesutikdamas su sprendimu ir žinodamas apskundimo tvarką, turėjo kreiptis į teismą. Kadangi jis terminą skundui paduoti praleido be svarbių priežasčių, jo prašymas atnaujinti apskundimo terminą atmestinas. Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjo manymu, teismo nutartis neteisinga, teismas nepagrįstai nepasisakė dėl jo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą 2 punkto. Pareiškėjo teigimu, teisėjas nevykdė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies, nepagrįstai nepasisakė dėl jo prašymo pagrindo - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio (šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, o 3 dalyje - kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama). Pareiškėjo teigimu, jeigu yra pažeisti piliečio teisėti interesai, teisės į nuosavybę ir nėra teisės akto dėl nuosavybės paėmimo, yra svarbi priežastis atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnio 1 dalį, sprendimas dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo sužinojimo apie šio sprendimo turinio esminius elementus (datą, aktą priėmusį subjektą, esmę) dienos. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę skundžiami tiesiogiai teismui per Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Todėl aplinkybė, kad žinodamas priimto sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo esminius elementus ir nesutikdamas su tokiu sprendimu asmuo nesilaiko įstatymu nustatytos savo galimai pažeistų teisių gynimo tvarkos ir kreipiasi ne į teismą, o į sprendimą priėmusią ar kitas valstybės institucijas, pačios savaime nėra priežastys dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas galėtų būti atnaujintas. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Teismas pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo sprendžia vertindamas prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus įrodymus.
Administracinėje byloje ginčo ribas apibrėžia pareiškėjo reikalavimai, kurie suformuluoti skundžiant konkretų veiksmą (neveikimą) ar aktą ir grindžiami atitinkamomis skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktai). Skundo priėmimo stadijoje skundo turinys ir skunde pareikšti reikalavimai vertinami tik tuo aspektu, ar skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnio reikalavimus, ar nėra šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurias nustačius skundas administraciniame teisme negali būti priimtas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis). Jei pareiškėjas kartu su skundu pateikia prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo administraciniam teismui terminą, skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu teismas patenkina pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismui atmetus tokį prašymą, skundą priimti atsisakoma Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Jei skundo priėmimo stadijoje teismas nustato, kad skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas skundo trūkimams pašalinti (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju teismui buvo pagrindas taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl termino nustatymo skundo trūkumams (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalies 5,6,7 punktai) pašalinti. 2008 m. liepos 31 d. skunde pareiškėjas pateikė reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją pašalinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 ir 8 punktų pažeidimus, padarytus 2007 m. kovo d. sprendimo Nr. 2.10-89-12440 1.3 punkte. Teismas, esant pagrindui, gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamą jo kompetencijai priskirtą veiksmą ar priimti sprendimą, jei pareiškėjo prašymas dėl to veiksmo atlikimo buvo nepagrįstai atmestas. Tokiu atveju teismui turi būti skundžiamas atitinkamo viešojo administravimo subjekto atsisakymas atlikti atitinkamą veiksmą, kuris įforminamas rašytiniu sprendimu, priimtu išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir dėl jo priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, prašymo atnaujinti terminą ir pateiktų dokumentų, termino paduoti skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2.10-89-12440 praleidimo priežastį pareiškėjas grindė tuo, kad jis savo veiksmais (žodiniais ir rašytiniais prašymais) siekė, jog ginčas būtų išspręstas administracine tvarka (pareiškėjo 2007 m. balandžio 25 d. ir 2008 m. gegužės 19 d. prašymai), t.y. kad atsakovas pakeistų minėto sprendimo 1.3 punktą, tačiau atsakovas jo prašymų nepatenkino (Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m. gegužės 11 d. raštas Nr.S-511, 2008 m. gegužės 30 d. raštas Nr.20-398). Pareiškėjo 2008 m.liepos 31 d. skunde ir prašyme dėl termino atnaujinimo akcentuojama, kad jis kreipiasi į teismą dėl to, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija neišsprendė administracine tvarka jo prašymo dėl 2007 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2.10-89-12440 pakeitimo. Atsižvelgusi į pareiškėjo skundo ir prašymo dėl termino atnaujinimo turinį, taip pat į skundo prašomojoje dalyje pateiktą reikalavimą, kolegija vertina, jog iš pareiškėjo skundo nėra visiškai aišku, ar pareiškėjas siekia apskųsti teismui atsakovo veiksmą (atsisakymą pakeisti 2007 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 2.10-89-12440), ar ginčija individualų administracinį aktą (2007 m. kovo 14 d. sprendimą). Pareiškėjo reikalavimų pobūdis yra svarbus sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nes nuo skunde pateiktų reikalavimų kiekvienu konkrečiu atveju priklauso kokia teisės norma vadovaujantis turi būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui termino eigos pradžia.
Įrodinėjimo, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiga tenka asmeniui, kuris pateikia teismui skundą, kurio padavimo teismui terminas yra praleistas, ir prašymą dėl šio termino atnaujinimo. Todėl argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, turi būti išdėstyti konkrečiai (nurodant reikšmingas faktines aplinkybes, įvykių, kurie buvo kliūtis pateikti skundą per įstatymu nustatytą terminą, datas, pateikiant reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo prašymas dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ne visiškai atitiko šiuos reikalavimus (prašymo argumentai nekonkretūs). Nors prašyme teigiama, kad viena iš termino paduoti skundą praleidimo priežasčių - sunki ilgalaikė liga, tačiau nepateikti argumentai dėl ligos trukmės ir kad ji objektyviai sukliudė pareiškėjui paduoti skundą teismui per įstatymu nustatytą terminą (pateiktas tik 2007 m. gegužės 28 d. išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, jog pareiškėjas siunčiamas onkologo konsultacijai, 2006 m. liepos 31 d., 2007 m. gegužės 21-22 d. jam buvo atliekami atitinkami tyrimai). Asmens liga gali būti pripažinta svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei dėl ligos, kurią patvirtina atitinkami medicininiai dokumentai, asmuo pats ar per įgaliotą atstovą objektyviai negalėjo realizuoti atitinkamos įstatymu numatytos teisės. Pareiškėjui nepateikus medicininių dokumentų apie ligos pobūdį ir trukmę bylai reikšmingu laikotarpiu, teismas neturi galimybės patikrinti, ar ji galėjo objektyviai sukliudyti asmeniui kreiptis į teismą pert įstatymu nustatytą terminą. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, teismas tuo pačiu metu turėjo pagrindą išaiškinti pareiškėjui teisę kartu su patikslintu skundu pateikti motyvuotą prašymą ir įrodymus dėl termino paduoti skundą atnaujinimo.
Atskirojo skundo argumentas, kad teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje neįvertino pareiškėjo prašymo 2-ojo punkto (ligos) faktine prasme yra pagrįstas, kadangi nutartyje dėl šios aplinkybės ir pateikto išrašo iš medicininių dokumentų teismo vertinimas nepareikštas.
Atskirojo skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nevertino jo argumento dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimo, nepagrįstas, nes sprendžiant skundo priėmimo klausimą (į šią procedūrą įeina ir prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą nagrinėjimas) turi būti vertinama tik tai, ar skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnio reikalavimus, ar nėra šio įstatymo 37 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurias nustačius skundas administraciniame teisme negali būti priimtas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis).
Apibendrindama kolegija konstatuoja, kad dėl pirmiau minėtų priežasčių pareiškėjo skundo priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka pasiūlius pareiškėjui patikslinti savo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis naikinama perduodant šiam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. P. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.