Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2014-11-05 · Byla Nr. A2.9.-3782-951/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
A2.9.-3782-951/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02937-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Pažeidėjas
D. Č.
Advokatai
Ričardas Ralys
Kategorijos
  • 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-3782-951/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02937-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.3; 48.8; 52.3.; 52.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūninei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č.,jos atstovui advokatui Ričardui Raliui,

išnagrinėjusi D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), turinčios neįgalumą, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės vyresnysis tyrėjas 2014 m. rugpjūčio 26 d. D. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį, dėl to, kad D. Č. 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 7.57 val. ir 8.20 val. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, dėl to, kad prie jos buto vaikšto romų tautybės piliečiai, kurie kabinėjasi prie žmonių, tuo padarydama materialinį nuostolį 10,34 Lt.

D. Č. teismo posėdžio metu neprisipažino administracinio teisės pažeidimo padarymu ir paaiškino, kad jos sugyventinį sulaikė, į laiptinę ateina visokie benamiai, visus gąsdina, ji turi 7 mėn. kūdikį, pati serga epilepsija, epilepsija jai nuo nervų, geria vaistus, todėl išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Galėjo būti rugpjūčio 14 d., policijai skambino vieną kartą numeriu 112. Jiems paaiškino, kad jai niekas nepranešė apie sugyventinio sulaikymą, paleidimą, nežinojo, kas yra laiptinėje, buvo išsigandusi. Į laiptinę ateina benamiai, prašo valgyti, pinigų. Kaimynė jau ne kartą juos buvo išvijusi. Jie dažnai ten vaikšto. Atvykę policijos pareigūnai nieko nerado, nes buvo įspėjusi benamius, kad kvies policiją, todėl mano, kad jie pabėgo. Šviesa laiptinėje degė visą naktį. Policijai sakė, kad laiptinėje bomžai. Be to, manė, kad grįžo sugyventinis. Vakarykščiai buvo atėjusi kaimynė, sugyventinis ją sumušė, todėl buvo iškvietusi policiją ir jį išvežė. Laikė tris paras, bet jai niekas nepranešė. Bijojo, kad jis bus sugrįžęs. Nepažino laiptinėje miegančių asmenų. Išsigando. Sugyventinis E. G. buvo sulaikytas rugpjūčio 13 d. dėl smurto. Policija nepranešė, kad jį sulaikė. Policijos pareigūnus kvietė pagrįstai, nes bijojo. Labiausiai bijojo bomžų, bet bijojo ir sugyventinio. Ji buvo šoke, be miego. Skambino telefonu 112, nepamena ką sakė, lygtais sakė, kad abiejų bijo – ir bomžų, ir sugyventinio. Kai pirmą kartą atvyko policijos pareigūnai, paskambino jai į duris, sakė, kad kvietė dėl sugyventinio. Antrą kartą kai atvyko, sakė, kad dėl bomžų. Pirmą kartą policijos pareigūnai atvyko nelabai greitai, tiksliai nepamena, gal už 10 minučių. Ji buvo šoke, todėl nepamena. Kai policija išvažiavo, laiptinėje susirinko bomžai, tada vėl kvietė pareigūnus.

Liudytoja E. R. teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog vyras tranko duris, moteris bijo, nes prieš tai konfliktavo su vyru. Nuvykę laiptinėje nieko nerado. Po 30 min. vėl buvo gautas iškvietimas. Nuvykę užėjo į namus, sugyventinio nebuvo. Jiems budinti dalis pranešė, kad E. G. yra uždarytas į areštinę. D. Č. bijojo, nes galvojo, kad tai sugyventinis daužosi į duris. Nežino, ar jai buvo pranešta apie tai, kad sugyventinis paleistas iš areštinės. Sakė, kad bijo ir tiek. Nuvykus pirmą kartą pranešė, kad keli piliečiai būna laiptinėje, bet nuvykę nieko nerado. Nuvyko dėl to, kad buvo pasakyta, jog laiptinėje yra daug romų tautybės asmenų. Nuvykus nurodė, kad bijo sugyventinio. Jie nesiaiškino dėl E. G. sulaikymo. Nepamena, kaip buvo, gal dėl E. G. sulaikymo aplinkybių budinčios dalies teiravosi kolega. Reiktų remtis jos tarnybiniu pranešimu. Ji pati su budėtoju dėl sulaikymo nesiaiškino. D. Č. vakarykščio konflikto aplinkybių neaiškino, tik sakė, kad bijo vyro.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti rugpjūčio 14 d., buvo rytas. Buvo vienas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, jog koridoriuje vaikšto asmenys, beldžia į duris. Atvykę nieko nerado. Po 30 min. buvo vėl toks pat iškvietimas, tačiau vėl nieko nerado. Išsiaiškino pranešėją, nuėjo pas ją, ši pasakė, kad bijo sugyventinio. Išsiaiškino, kad sugyventinis areštinėje. Budėtojo paklausė, kas kvietė pareigūnus. Nepamena tiksliai, pirmą kartą iškvietimas buvo, kad kažkas vaikšto po koridorių. Pirmą kartą neieškojo pranešėjo. Antrą kartą apklausė. Po to išsiaiškino, kad abu kartus pranešėjas buvo tas pats asmuo. Sakė, kad skambinėja į duris sugyventinis. Patikrino, sužinojo, kad sugyventinis yra uždarytas areštinėje. Dieną prieš tai buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurio E. G. buvo uždarytas. Jam buvo žinoma, kad asmenį sulaikė. Asmenys būna sulaikomi 48 val., tad jei sulaikė vakare, aišku, jog ryte nepaleidžia. Nesidomėjo, ar D. Č. buvo pranešta apie sulaikymą. Skambino į budinčią dalį, kur pranešė, jog E. G. sulaikytas. Jis buvo romų tautybės asmuo, žino, kadangi ne vieną kartą buvo ten vykta, tai dėl smurto, tai dėl triukšmo. Šiuo atveju buvo nepagrįstai kviesta policija, nes sulaikytas asmuo negali vaikščioti po koridorius. Daugiau aplink nieko nematė. D. Č. paaiškino, kad nėra ko bijoti, kadangi E. G. yra sulaikytas. Ji pati turėjo žinoti, nes buvo iškvietimas dėl smurto, smurtautoją išvežė, jis negrįžo. Turėjo atvykti kriminalistai dėl ikiteisminio tyrimo, tad jie turėjo jai paaiškinti, kad sugyventinis yra uždarytas. Taip turėjo būti, bet ar taip buvo – jis nežino.

Teismas remiasi ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos raštais apie E. G. laikiną sulaikymą, įtariamojo E. G. laikino sulaikymo protokolo kopija, iš kurios matyti, kad E. G. buvo laikinai sulaikytas 2014-08-13 16.12 val. adresu (duomenys neskelbtini), dėl fizinio skausmo sukėlimo, o apie sulaikymą pranešta sugyventinei D. Č.; nutarimo paleisti laikinai sulaikytą asmenį kopija, iš kurios matyti, kad E. G. buvo paleistas 2014-08-14 12.00 val.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 186 straipsnis numato administracinę atsakomybę už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos ar kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu Lietuvos Respublikos ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitrinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.

Nagrinėjamu atveju D. Č. specialiųjų tarnybų iškvietimą grindė tuo, kad ji bijojo romų tautybės asmenų, kurie vaikščiojo koridoriuje, daužė duris, be to, teigė, jog ji bijojo ir savo sugyventinio E. G., kuris galėjo būti paleistas iš laikino sulaikymo, nes kaip paaiškino, išvakarėse jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl jos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto. Teisme nagrinėjant bylą, liudytojais buvo apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai – E. R. ir R. S., kurie nurodė, kad prie D. Č. buto durų jokių asmenų nebuvo, tačiau pabendravus su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, ši nurodė, kad bijo aplink vaikščiojančių benamių, taip pat bijo galimai į laisvę išėjusio sugyventinio E. G.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Č. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė tas pačias aplinkybes, kurias aiškino ir teismui, kas leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai viso tyrimo metu yra nuoseklūs. Pažymėtina ir tai, kad įvykio vietoje R. S. susisiekus su budinčia dalimi, buvo išsiaiškinta, jog D. Č. sugyventinis yra sulaikytas, todėl darė išvadą, kad buvo nepagrįstai kviesta policija, nes sulaikytas asmuo negali vaikščioti po koridorius, o kitų asmenų koridoriuje nebuvo. Be to, liudytojas R. S. teigė, kad jie nesiaiškino, ar D. Č. buvo pranešta apie sugyventinio E. G. sulaikymą ir paleidimą.

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad E. G. buvo laikinai sulaikytas 2014-08-13 16.12 val. adresu (duomenys neskelbtini), dėl fizinio skausmo sukėlimo, o apie sulaikymą pranešta sugyventinei D. Č.. Tokios aplinkybės rodo, kad D. Č. buvo žinoma apie E. G. sulaikymą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog D. Č. buvo pranešta ir apie E. G. paleidimą, nes iš nutarimo paleisti laikinai sulaikytą asmenį kopijos matyti, kad E. G. buvo paleistas 2014-08-14 12.00 val., o iš Kriminalinės policijos skyriaus raštų matyti, kad D. Č. buvo pranešta tik apie E. G. sulaikymą, kai tuo tarpu apie šio asmens paleidimą pranešimo nėra. Tokios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad D. Č., būdama namuose, pradėjus belstis į jos duris pašaliniams asmenims, galėjo pagrįstai bijoti, kad į jos namus iš laikino sulaikymo grįžo sugyventinis, kuris prieš tai jos atžvilgiu smurtavo. Kaip ji pati teismui pripažino, jog beldusius į jos duris asmenis ji perspėjo, jog iškvietė policijos pareigūnus, todėl manytina, kad šie asmenys, išsigando ir pasišalino iš įvykio vietos, ką patvirtina ir aplinkybė, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, prie durų nieko nebebuvo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors liudytojas R. S. ir nurodė, jog asmenys būna sulaikomi 48 val., tad jei sulaikė vakare, aišku, jog ryte nepaleidžia, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalį laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti, o maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdešimt aštuonios valandos. Kas leidžia daryti išvadą, kad laikinas sulaikymas gali trukti ir trumpesnį laiką, t.y. mažiau nei 48 valandas. Todėl nors E. G. buvo sulaikytas 2014-08-13 16.12 val., tai dar nereiškia, kas jis turėjo būti paleistas tik praėjus 48 valandoms, nes galėjo būti paleistas ir daug anksčiau, kas ir matyti iš nutarimo paleisti laikiną sulaikytą asmenį.

Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėtinu atveju nustatyta, jog D. Č. sugyventinis E. G. 2014-08-13 buvo sulaikytas policijos pareigūnų dėl smurto panaudojimo prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl D. Č. turėjo pakankamą pagrindą bijoti iš laikino sulaikymo paleisto E. G.. Įvertintina ir tai, kad D. Č. yra neįgali, serganti epilepsija, viena auginanti nė vienerių metų neturintį sūnų, su kuriuo ir gyvenanti, kas galėjo turėjo įtakos kviečiant policijos pagalbą.

Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad D. Č., naudodamasi įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, neturėjo aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo šia teise, t. y. nesuvokė, jog specialiųjų tarnybų pagalba jai yra nereikalinga. Kas rodo, kad nagrinėtinu atveju nėra būtinojo šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju nepakanka įrodymų tam, kad D. Č. veiksmuose būtų galima įžvelgti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Ilona Jakubėnienė