Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-354/2007

Teisėja Vilija Pilitauskienė Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.2.2., 2.4., 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą.

V. K. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. gruodžio mėn., laikotarpyje nuo 8 d. 21 val. iki 9 d. 12 val., iš požeminio automobilių garažo Nr. ,,duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė V. K. priklausantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 8000 Lt vertės, kuriame buvo raktų komplektas 70 Lt vertės, kompresorius 100 Lt vertės, fotoaparatas 300 Lt vertės, šašlykinė 80 Lt vertės, ir garaže buvusias penkias padangas po 50 Lt, keturias padangas su ratlankiais po 130 Lt – taip nukentėjusiajam V. K. padarydamas 9320 Lt turtinę žalą.

Skunde teigiama, kad pagrindinio įrodymo – nuorūkos, radimas, įforminimas bei pateikimas specialistų tyrimui negali būti vertinamas kaip netinkamas, kadangi visa šio įrodymo atsiradimo byloje eiga buvo patikrinta teisme ir nėra aplinkybių, kurios keltų abejonių, įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas tinkamai, jame nėra neaptartų ištaisymų ar papildymų, o aplinkybes apie nuorūkos radimą įvykio vietoje pažymėjimą schemoje kitu rašikliu paaiškino R. M.. Taip pat skunde teigiama, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog nėra patvirtintų jokių metodinių nurodymų, rekomendacijų, įsakymų ar pan., kuriuose būtų įsakmiai nurodyta, kaip turi būti įpakuojami daiktai išimti iš įvykio vietos, o BPK 179 str. nėra imperatyviai nurodyta, kad ant daiktų, išimtų įvykio vietose, įpakavimo turi būti uždėtas įstaigos antspaudas.

Apelianto nuomone, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad specialisto išvada apie biologinių pėdsakų priklausymą N. Š. negali būti laikoma patikimu įrodymu, ir neturėjo pagrindo abejoti, kad garaže rasta nuorūka priklauso N. Š..

Skunde nurodoma, kad teismas nesiremdamas jokiais įrodymais padarė išvadą, kad nuorūka požeminiame garaže galėjo atsirasti atsitiktinai, po automobilio vagystės, neatsižvelgė į aplinkybes, paneigiančias minėtą išvadą, o būtent: V. K. garažas yra apie 30 metrų nuo įvažiavimo ir jo garažo durys užsidaro aklinai, todėl vėjas negalėjo įpūsti nuorūkos į garažo vidų, o cigaretės nuorūkos apžiūros protokolas paneigia, kad ji galėjo atsirasti garaže pakliuvusi į automobilio padangos protektorių ar kitą terpę. Be to, apelianto teigimu, kitos baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog analogiškoje situacijoje kitame garaže po automobilio vagystės taip pat buvo rasta N. Š. cigaretės nuorūka.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai išteisino N. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl V. K. priklausančio automobilio ir kitų daiktų vagystės įsibrovus į garažą.

Apeliantas savo prašymą panaikinti skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį, t. y. nuteisti V. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo, apelianto manymu, pagrindiniu ir neabejotinu N. Š. kaltės įrodymu – įvykio vietos apžiūros metu apvogtame garaže rasta viena cigaretės nuorūka, priklausančia N. Š..

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinimas N. Š. buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais bylos duomenimis, kuriuos apeliantas išdėstė savo skunde, apie kuriuos motyvuotai ir išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje.

Apelianto teigimu, pagrindinis įrodymas – cigaretės nuorūkos radimas įvykio vietoje, šio fakto fiksavimas, pateikimas specialistų tyrimui – nekelia abejonių. Pirmiausia pažymėtina, kad bylos duomenų vertinimas, jų pripažinimas įrodymais yra išskirtinė teismo, kurio žinioje yra byla, kompetencija (BPK 20 str.). Duomenys negali būti laikomi įrodymais, jei buvo gauti kaip proceso veiksmų rezultatai ir iš esmės netinkamai užfiksuoti, kurių patikimumo negalima patikrinti Baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis.

Pagrindinis tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo būdas yra protokolo surašymas. Konkrečiu atveju - įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6-12), kurio įrodytinumą ginčija apeliantas. Protokolai gali būti panaudojami kaip įrodymai, todėl Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta privaloma procesinė tyrimo veiksmų protokolų įforminimo tvarka (BPK 179 str.). Tyrimo veiksmo protokolo priedai – fotografijų negatyvai, nuotraukos, planai, schemos, pėdsakų atspaudai ir kt. – turi būti patvirtinti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro parašu ir ikiteisminio tyrimo įstaigos ar prokuratūros antspaudu bei pridėti prie tyrimo veiksmo protokolo. Lietuvos Respublikos BPK 179 str. 4 d. nurodyta, kad protokole daromi pakeitimai, pataisymai ir papildymai turi būti aptarti tame pačiame protokole ir tai turi būti patvirtinta asmenų, kurie privalo pasirašyti tą protokolą. Nesilaikant minėtų reikalavimų, protokolas arba jo dalis, kurioje padaryti pataisymai, gali netekti procesinio dokumento galios, o protokolo priedai prarasti įrodomąją reikšmę byloje.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nėra teisės aktų, įsakmiai nurodančių, kad protokolo priedai turi būti patvirtinti įstaigos antspaudu. Kolegija iš dalies sutinka su tokiu teiginiu, tačiau kyla abejonių dėl nagrinėjamoje byloje taikytų nevienodų protokolo ir jo priedų surašymo ir įforminimo būdų. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad protokolo priedai – nuotraukos, negatyvai ir daktiloskopinė plokštelė – yra patvirtinti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato antspaudu (b. l. 11-12; 21), o planas-schema (b. l. 9), išimtas plastmasinis dangtelis (b. l. 10) ir cigaretės nuorūka (b. l. 54) – antspaudu nepatvirtinti protokolo priedai.

Minėtų abejonių nepašalino ir liudytojais apklausti R. M. bei A. B..

Liudytoja A. B. paaiškino, kad iš įvykio vietos cigaretės nuorūką bei ant dangtelio rastą pėdsaką paėmė ji, įdėjo į vokus ir atidavė tyrėjui, tačiau nepamena, ar antspauduodavo vokus, nepamena, ar 2003 metais turėjo antspaudus, tačiau apklausos metu patvirtino, kad antspaudus dabar ant vokų uždeda (b. l. 190). Iš bylos medžiagos matyti, kad savo antspaudą A. B. ant įvykio vietos apžiūros protokolo uždėjo. Taigi, nėra aišku, kodėl neantspaudavo protokolo priedų.

Liudytojas R. M. taip pat paaiškino, kad įvykio vietoje rasta nuorūka turėjo būti įdėta į popierinį maišelį bei užantspauduota ir tai turėjo padaryti specialistas (b. l. 189). Liudytojas R. M. tvirtino, kad protokolo priedas – planas, yra sudarytas jo vienu metu naudojant kelis rašiklius. Kaip buvo minėta ankščiau, visi prirašymai, pataisymai ar pan. yra galimi, tačiau turi būti aptarti protokole. Konkrečiu atveju, įvykio vietos apžiūros protokolo priede – plane-schemoje, nuorūkos aptikimo vieta ir garažo durys pažymėtos akivaizdžiai kitu rašikliu nei kiti minėtame priede pažymėti objektai ir surašytas protokolas. Toks rezultatų fiksavimas būdas proceso dokumentuose yra pagrindas kilti abejonėms.

Atliekant apžiūrą, tame tarpe ir įvykio vietos apžiūrą, objektai paprastai tiriami jų radimo vietoje (BPK 205 str.). Apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodant jų bendruosius ir specialiuosius požymius (BPK 207 str.). Konkrečiu atveju, įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta - ,,…už minėtos taburetės yra a/m padanga, o prie jos ant garažo betoninių grindų nuorūka. Apžiūros metu ši nuorūka paimta.” (b. l. 8). Taigi, visiškai nėra aišku, kokia tai buvo nuorūka – forma, spalva, dydis, rūšis, pavadinimas ar kt. Įvykio vietos apžiūros metu rasta cigaretės nuorūka nebuvo nufotografuota, dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta, nepaaiškino nei liudytoja A. B., nei liudytojas R. M..

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui 2004-03-10 buvo pateikta užduotis atlikti biologinį nuorūkos, išimtos 2003-12-09 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), garaže Nr. ,,duomenys neskelbtini“, tyrimą (b. l. 26-27). 2005-03-24 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktos cigaretės nuorūkos (su filtru, su užrašu - ,,BOND LICHTS”, 3,6 cm ilgio) yra vyro biologiniai pėdsakai, tinkami asmens identifikavimui tiriant DNR (b. l. 53). Vėliau, 2006-06-07, nustatyta, kad minėti biologiniai pėdsakai sutapo su N. Š. genotipu (b. l. 65), o 2006-07-03 buvo nustatyta, kad tikimybė, jog 2003-12-09 įvykio vietos apžiūros metu garaže Nr. ,,duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini) ant rastos cigaretės nuorūkos biologiniai pėdsakai priklauso N. Š., yra ne mažesnė nei 99,99999999997 %.

Minėti dokumentai kolegijai abejonių nekelia, tačiau jie neginčijamai neįrodo N. Š. kaltės dalyvaujant nusikaltimo padaryme. Tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nepatikimus įvykio vietos apžiūros rezultatus. Įvertinusi ankščiau aptartas įvykio vietos apžiūros ir įforminimo aplinkybes, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio vietos apžiūros metu rasta cigaretės nuorūka iki pateikimo atlikti biologinį tyrimą 2004-03-04 buvo atskirai apžiūrėta (b. l. 24-25). Kaip paaiškino liudytoju apklaustas N. N., apžiūros metu jis paprastai prakirpdavo voką, apžiūrėdavo daiktą ir supakuodavo atgal (b. l. 195). Lietuvos Respublikos BPK 205 – 207 str. reglamentuoja objektų tyrimą ir apžiūrą. Kiekvienu konkrečiu atveju yra sprendžiama, ką atlikti – objektų tyrimą ar apžiūrą. Objektų tyrimas atliekamas tais atvejais, kai reikšmingų tyrimui aplinkybių nustatymas susijęs su specialios kriminalistinės ar kitokios technikos panaudojimu ir specialių metodų taikymu (BPK 205 str.). Įvykio vietos apžiūros protokole specialistė A. B. nurodė, kad nuorūkai ištirti (DNR) reikalingas laboratorinis tyrimas. Taigi, nėra visiškai aišku, kokiu tikslu buvo atlikta cigaretės nuorūkos apžiūra, pasitelkiant tik bendro pobūdžio žinias ir elementarias technines priemones.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismų išvados procesiniuose baigiamųjų aktų dokumentuose turi būti pagrįstos patikimais, neprieštaringais, pagal įstatymų reikalavimus surinktais įrodymais. Bylos medžiaga bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos ir aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl N. Š. dalyvavimo pavagiant V. K. priklausantį turtą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme patikrinus visą bylos medžiagą ir surinktus duomenis, nenustatytos naujos aplinkybės ar kiti galimi informacijos šaltiniai, galintys padėti pašalinti iškilusias abejones dėl įvykio vietos apžiūros rezultatų ir patikimumo. Esant tokiai situacijai, abe­jo­nės turi būti aiš­ki­na­mos kal­ti­na­mo­jo nau­dai.

Apelianto teiginys, kad apylinkės teismas nesiremdamas jokiais įrodymais padarė išvadą, jog nuorūka garaže galėjo atsirasti po vagystės, yra nepagrįstas, kadangi apylinkės teismas to nekonstatavo.

Pažymėtina ir tai, kad teismas sprendimą priima remdamasis konkrečioje byloje surinktais įrodymais, tik dėl tų kaltinamųjų ir tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas negali priimti sprendimo vienoje baudžiamojoje byloje vadovaudamasis kitoje byloje surinktais duomenimis ir įrodymais. Todėl apelianto argumentas, pateikiamas kaip išteisintojo kaltės įrodymu, kad tiriant kitą baudžiamąją bylą analogiškoje situacijoje garaže buvo rasta N. Š. cigaretės nuorūka, yra visiškai nepagrįstas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą išteisindamas N. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 30 d. nuosprendžio atmesti.