Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-283-581/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
1S-283-581/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Advokatai
Mindaugas Beinaravičius
Nr. 1S-283-581/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2;2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 10 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui I. R., įtariamojo E. L. gynėjui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio ūkininko A. L. ūkyje, traktorininku, nevedusio, skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria įtariamajam E. L. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi E. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis E. L. prašo panaikinti skundžiamą 2014 m. vasario 20 d. nutartį arba sutrumpinti suėmimo skyrimo terminą. Nurodo, kad tyrėjui informavus, jog yra įtariamas išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu, jis nesislėpė, o pats savo noru atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, kur buvo sulaikytas. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėja buvo akivaizdžiai šališka, nutartyje konstatuodama jo „įžūlumą“ bei „panaudotą smurtą prieš nepilnametę“. Nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos teiginiais, kad nėra susietas įpareigojančiais socialiniais ryšiais, kadangi dirba savo tėvo ūkininko A. L. ūkyje ir gyvena su tėvais, už kuriuos jaučiasi atsakingas ir kuriems padeda, todėl jo socialiniai ryšiai yra tamprūs ir įpareigojantys. Pažymėjo, kad jei galimai kiti asmenys nukentėjusieji telefonu skambino ir vienokia ar kitokia tema kalbėjo, tai nėra susiję su juo, kadangi jis nedavė ir neketina duoti jokių nurodymų dėl poveikio Ž. M. darymo. Teigia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta bylos duomenimis ir priimta pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo E. L. skundą atmesti. Įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

E. L. įtariamas tuo, kad 2014 m. vasario 17 d. laikotarpyje 15.30 - 20.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. L., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, žinodami, kad Ž. M. yra nepilnametė, išžagino ir seksualiai prievartavo Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent: Ž. M. būnant automobilyje „Jeep G. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame R. L., ant galinės sėdynės, jam suėmus nukentėjusiąją Ž. M. už plaukų ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, sakydamas „renkis nes bus blogai“, liepdamas Ž. M. nusirengti, pastarajai nusirengus, laikydamas Ž. M. už plaukų, užsodindamas ją ant savęs ir taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, per prievartą įvesdamas savo lytinį organą Ž. M. į makštį, atliko lytinį aktą prieš nukentėjusiosios valią, t.y. ją išžagino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po S. L. atliktų seksualinės prievartos veiksmų Ž. M. atžvilgiu, persėdęs prie Ž. M. ir pasinaudojęs tuo, kad nukentėjusios pasipriešinimas ankstesniais veiksmais jau buvo palaužtas, suėmęs viena ranka už Ž. M. plaukų ir palenkęs jos galvą, su kita ranka laikydamas lytinį organą per jėgą įkišo jai į burną ir taip judindamas jos galvą pirmyn, atgal, prieš nukentėjusiosios valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t.y. šiais savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 149 str. 3 d., 150 str. 3 d.

Suimtasis E. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-02-18 18.30 val. buvo laikinai sulaikytas.

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenys apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamus nusikaltimus byloje yra šie – tai iš dalies paties įtariamojo E. L. parodymai, nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kiti tyrimo veiksmų protokolai.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Nustatyta, kad E. L. įtariamas tyčinių sunkių nusikaltimų, už kurių baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodyti suėmimo skyrimo pagrindai, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo, trukdyti procesui. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (pastarosioms priskiriamas nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė). Suimtasis E. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, anksčiau neteistas, tačiau įtariamojo šeimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, nors ir turi reikšmės parenkant kardomąją priemonę (BPK 121 straipsnio 4 dalis), tačiau nėra ir negali būti vienintelis ar lemiantis pagrindas, priimant sprendimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo. Šioje byloje E. L. įtariamas dviejų sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 str.), už kuriuos įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įtarimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, duoda pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje E. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Apylinkės teismas suėmimą E. L. taip pat paskyrė BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu, t. y. kad įtariamasis trukdys procesui. BPK 122 str. 3 d. numatyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Kad E. L. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiąją, neapklaustus galimus liudytojus, bandyti derinti parodymus tiek pasinaudodamas ryšio priemonėmis, tiek tiesiogiai, rodo veikų, kuriomis jis įtariamas pobūdis, o taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys, o būtent: liudytojo J. Š. parodymai, vyr. tyrėjo 2014-03-07 tarnybinis pranešimas, iš kurių matyti, jog įtariamajam pažįstami asmenys prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją siekė paveikti nukentėjusiąją ir jos artimuosius, t. y. kad nukentėjusioji keistų pirminius parodymus. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, jog kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 2 p. yra.

Skunde E. L. tvirtina, kad yra melagingai apkaltintas vartojęs psichinį ir fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu ir nutartyje neteisingai nurodyta aplinkybė apie jo (suimtojo) įžūlumą ir smurto panaudojimą prieš nepilnametę ir tokie teiginiai nutartyje pažeidžia asmens nekaltumo prezumpciją bei teisių garantiją, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pažymima, jog tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų nevertina ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pakankamumą ar visų įrodymų, tame tarpe ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuoseklumą, jų šaltinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti atitinkamai prokuroras arba bylą nagrinėsiantis teismas.

Suimtasis prašo sutrumpinti jam skirtos kardomosios priemonės terminą. Tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 3 mėnesių terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino, todėl trumpinti suimtajam suėmimo terminą, pagrindo nėra.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-02-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, E. L. šioje proceso stadijoje skirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Rokiškio rajono apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo E. L. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė