Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Aido Giniočio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jam patikėtu turtu bei būdamas faktiškai materialiai atsakingas už laivo „(duomenys neskelbtini)“ techninę priežiūrą ir remontus, piktnaudžiaudamas tarnyba, nuo 2006-11-15 iki 2006-11-30, tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje suklastojo 2006-11-15 tarnybinį pranešimą ir 2006-11-16 važtaraštį Nr. 121, nurodydamas juose, kad laivui „(duomenys neskelbtini)“ reikalingi remonto darbai ir kad šie darbai atlikti bei pateiktos remontui reikalingos detalės gautos, pasirašė šiuos tikrus dokumentus, nors faktiškai laivo remontas nebuvo atliekamas ir jokios detalės šiam remontui pateiktos nebuvo. Pagal A. P. suklastotus dokumentus 2006-11-23 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2980 Lt už neatliktus remonto darbus ir detales. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2006-11-30 A. P., žinodamas, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ detalės nėra gautos, pasirašė ant atsarginių dalių nurašymo akto Nr. (8.8)-V4-92, taip suklastojo jį bei fiktyviai padidino laivo „(duomenys neskelbtini)“ balansinę vertę 2980 Lt sumai ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą svetimą turtą. Taigi A. P., būdamas (duomenys neskelbtini), iškraipė inspekcijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino šios valstybinės įstaigos prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

Neatitinka tikrovės ir teismo teiginys, jog nėra pagrindo atmesti A. P. parodymų apie važtaraščio Nr. 121 bei medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo akto pasirašymo aplinkybes, kad jis važtaraštį pasirašė kilus sumaiščiai dėl atliekamo patikrinimo. Nors 2006-12-13 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nėra konkrečiai nurodyta, kad buvo paimtas važtaraštis Nr. 121 bei medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo aktas, kurių suklastojimu kaltinamas A. P., tačiau jame nurodyta, jog buvo paimta (duomenys neskelbtini) 069 sąskaita, kurią sudarė segtuvas iš 86 lapų, o 2007-10-26 sąskaitos apžiūros metu nustatyta, kad joje yra važtaraštis Nr. 121 bei medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo aktas Nr. (8.8)-V4-92. A. P. buvo sulaikytas 2006-12-13 09.50 val, o minėti dokumentai buvo paimti daiktų, dokumentų pateikimo metu tą pačią dieną nuo 12.55 val. iki 17.15 val. ir po to visą laiką buvo saugomi Klaipėdos apygardos prokuratūroje. Taigi A. P. negalėjo minėtų dokumentų pasirašyti jo sulaikymo metu, o juo labiau, kaip teigia pats A. P., jį paleidus iš areštinės. Be to, liudytoja B. K., priešingai nei teigiama nuosprendyje, nepatvirtino A. P. parodymų, ji ir teisme teigė, kad važtaraštį A. P. pasirašė iki lapkričio mėnesio pabaigos kabinete, būtent tokie jos parodymai užfiksuoti skundžiamajame nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja davė dar konkretesnius parodymus - kad parašus iš darbuotojų ant važtaraščių ji surenka per kelias dienas, o vėliausiai iki mėnesio pabaigos, kadangi mėnesio pabaigoje važtaraščius su visais parašais ji turi pateikti vedėjai I. C.. Taip pat visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta teismo išvada, jog A. P. važtaraštį pasirašė jau po to, kai buvo įvykdytos finansinės operacijos ir lėšos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervestos, ją teismas padarė įvertinęs telefoninio pokalbio 2006-11-29 tarp R. Š. ir A. P. turinį, kur užfiksuota, jog R. Š. praneša A. P. apie lapkričio 16 d. važtaraštį, išrašytą dėl laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto. Apklaustas kaip liudytojas R. Š. parodė, kad su A. P. buvo kalbama ne apie važtaraštį, o apie sąskaitą, kuri sukėlė jam įtarimą dėl kelių priežasčių. Beje, pokalbyje minima 2006 m. lapkričio 16 d. išrašyta sąskaita, o ne važtaraštis. Tai, kad buvo kalbama apie sąskaitą, o ne apie važtaraštį, teismui patvirtino ir A. P..

Nepagrįsta ir teismo išvada, jog byloje nenustatyta, kad A. P., pasirašydamas važtaraštį, suvokė savo veikos pavojingumą, suprato, kad pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir kad veikia priešingai tarnybos interesams ar kitiems asmenims ir norėjo tokių savo veikos pasekmių. Tai konstatuodamas teismas neatkreipė dėmesio į anksčiau paminėtas aplinkybes, kad nurodyti dokumentai buvo paimti A. P. sulaikymo dieną, t. y. 2006-12-13. Važtaraštyje Nr. 121 būtent A. P. pasirašė, kad gavo išvardytas detales, jis parašė savo pareigas, pavardę ir pasirašė. Pasirašydamas jis negalėjo nepastebėti, kokios detalės buvo išvardytos minėtame dokumente ir kad tos detalės, darbai buvo skirti atlikti laivui „(duomenys neskelbtini)“, kurio kapitonu buvo jis. Analogiška situacija buvo ir su medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo aktu Nr. (8.8)-V4-92, kuriame pasirašydamas A. P. negalėjo nežinoti, kad dokumente nurodytos detalės nebuvo panaudotos laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontui. A. P. buvo laivo kapitonas, visi remonto darbai buvo derinami su juo, tai patvirtino ir liudytojai R. T. bei J. L., kurie parodė, kad apie visus būtinus remonto darbus pirmiausia pranešdavo laivo kapitonui A. P., o po to A. P. ruošdavo dokumentaciją dėl darbų atlikimo. Šios aplinkybės neabejotinai įrodo, kad A. P., pasirašydamas važtaraštyje Nr. 121 bei medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo akte Nr. (8.8)-V4-92, suprato, kad jis klastoja minėtus dokumentus ir sąmoningai to siekė, nes žinojo, kad laivas nebuvo ir nebus remontuojamas. Telefoninio pokalbio metu, vykusio tarp A. P. ir V. K. 2006-11-20 09.57 val., A. P. išvardytos detalės: guolis, velenėlis, nuriebalintojas, perdavimo veleno keitimas sutampa su detalėmis, nurodytomis važtaraštyje Nr. 121 bei medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo akte Nr. (8.8)-V4-92. Liudytojai J. G., B. K., I. C. patvirtino, kad komisijos nariai neįsitikina, kokios detalės buvo panaudotos transporto priemonių remonto darbams, o jas nurašo formaliai, tik matydami materialiai atsakingo asmens parašą. Toks komisijos narių pasirašymas yra daugiau formalus dalykas, kadangi realiai vizualiai įsitikinti, kokios detalės buvo pakeistos, dažnai nėra galimybių. Teismas konstatavo, kad pagal (duomenys neskelbtini) nustatytą tvarką sprendimus dėl ūkinių operacijų vykdymo priima departamento direktorius, einamąją ir išankstinę kontrolę vykdo ne A. P., o kiti pareigūnai. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pirmiausia dėl reikiamų darbų atlikimo tarnybinį pranešimą turėjo surašyti būtent A. P., o tik po to jis turėjo informuoti tiesioginius savo viršininkus. Todėl teismas neteisingai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog A. P. surašė tarnybinį pranešimą dėl laivo remonto, dar nereiškia, kad remontas bus atliktas. Be to, A. P., dirbęs nurodytame (duomenys neskelbtini) padalinyje daugiau kaip 10 metų, pasirašė važtaraštį, žinodamas jame nurodytų duomenų melagingumą (skirtingai nuo kitų šį dokumentą pasirašiusių asmenų) ir tokie jo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes–buvo iššvaistyti valstybės pinigai, todėl teismo teiginys, jog A. P., kaip materialiai neatsakingo asmens, parašas negali sukelti teisinių pasekmių, yra neteisingas.

Taigi aptartos aplinkybės, kurias teismas įvertino tik iš dalies, leidžia konstatuoti, kad buvo padaryti aiškiai neteisėti veiksmai, kuriais A. P. būdamas ne eiliniu inspektoriumi, o (duomenys neskelbtini) – laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitonu, piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė nusikalstamas veikas, numatytas 184 str. 1 d., 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Dėl tokių A. P. veiksmų – dokumentų klastojimo ir svetimo, valstybei priklausančio turto iššvaistymo valstybė patyrė didelę neturtinę ir turtinę žalą, t. y. A. P., iškraipęs savo kaip pareigūno, laivo kapitono funkcijas ir veiklos principus, sumenkino valstybinės įstaigos, kurioje jis dirbo, prestižą ir diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Neabejotinai tokie valstybės tarnautojo veiksmai pakerta visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos institucija. Nors pareigūno pareigybės aprašyme nėra nurodyta, kad jis atsakingas už konkretų objektą, tačiau tai, kad pareigūnas pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi padaro nusikalstamą veiką, parodo, kad eidamas tam tikras pareigas jis piktnaudžiauja tarnybine padėtimi. Šiuo atveju A. P., žinodamas, kad laivas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo remontuojamas, suklastojo dokumentus ir iššvaistė jam patikėtą turtą.

Skiriant bausmę A. P. būtina atsižvelgti į tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai. Nors ir padarė tris nusikalstamas veikas, jos nėra priskiriamos nei prie labai sunkių, nei prie sunkių nusikaltimų. A. P. atsakomybę sunkinančių, kaip ir lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jam skirtina bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.

Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, jog valstybės įstaigos (duomenys neskelbtini) atsakingiems asmenims pagal suklastotus dokumentus pervedus pinigus privataus kapitalo juridiniam asmeniui už neva atliktus valstybės įstaigai priklausančio laivo „Kaperis“ remonto darbus, kurie realiai buvo atlikti byloje nenustatytam privačiam asmeniui, buvo padaryta didelė žala valstybei – sumenkintas valstybės įstaigos prestižas, pakirstas pasitikėjimas ja, diskretiduota valstybės tarnyba, iškraipyti jos veiklos principai ir funkcijos, tačiau nesutinka su tuo, jog minėti padariniai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su konkrečiais A. P. veiksmais.

Iš (duomenys neskelbtini) 2004-10-15 įsakymu Nr. V1-277 patvirtintų (duomenys neskelbtini) finansų kontrolės taisyklių turinio matyti, jog šioje valstybės įstaigoje yra sukurtas bendras finansų kontrolės mechanizmas, įgalinantis užkirsti kelią įvairiems piktnaudžiavimams priimant sprendimus dėl ūkinių operacijų vykdymo. Pagal šią tvarką yra numatyta 4 pakopų ūkinės operacijos vykdymo finansų kontrolė: (1) inicijavimas pagal struktūrinio padalinio parengtą tarnybinį pranešimą, kurį pasirašo agentūros, skyriaus vedėjas, inspekcijos viršininkas, inicijuojantis sprendimą. Šis tarnybinis pranešimas turi atspindėti poreikius atlikti veiksmus su valstybės turtu; (2) išankstinė kontrolė, kurią vykdo Buhalterinės tarnybos vedėja, gavusi tarnybinį pranešimą. Tikrinant įsitikinama, ar ūkinė operacija bus teisėta, šios kontrolės atlikimas tvirtinamas vedėjai vizuojant tarnybinį pranešimą; (3) einamoji kontrolė, kurią vykdo agentūros, skyriaus vedėjas, inspekcijos viršininkas. Tikrinant įsitikinama, ar sprendimas vykdomas geriausiu būdu, nustačius neatitikimus ar trūkumus, kontrolę vykdantis asmenys turi apie tai raštiškai informuoti departamento direktorių, kuris priima galutinį sprendimą dėl ūkinės operacijos vykdymo; (4) paskesnioji kontrolė, kurią vykdo agentūros, skyriaus vedėjas, inspekcijos viršininkas, inicijuojantis sprendimą, Buhalterinės tarnybos darbuotoja, įtraukianti sprendimo vykdymo ūkinę operaciją į apskaitą. Šios kontrolės metu įsitikinama, ar sprendimas įvykdytas tinkamu būdu. Jei sprendimas įvykdytas netinkamu būdu, apie tai raštiškai informuojamas departamento direktorius. Buhalterinės tarnybos darbuotoja turi patikrinti visus pateiktus dokumentus, reikalauti, kad dokumentai būtų tinkamai sutvarkyti ir visi pateikti. Aptartas bendras kontrolės mechanizmas įtvirtintas ir specialiame (duomenys neskelbtini) 2005-01-28 įsakymu Nr. V1-34 patvirtintame Transporto priemonių atsarginių dalių, skirtų remontuoti arba pakeisti susidėvėjusias, įsigijimo ir nurašymo tvarkos apraše, kuriame numatyta, kad: (1) materialiai atsakingi asmenys teikia paraiškas (tarnybinius pranešimus) padangų, akumuliatorių arba variklio, pavarų dėžės, tiltų, kėbulo ir kt. remontui bei atsarginių dalių įsigijimui; (2) atsarginių dalių įsigijimą bei keitimą kontroliuoja Teisės ir bendrųjų reikalų vyriausiasis specialistas; visos nupirktos atsarginės dalys su pirkimo dokumentais perduodamos į Buhalterinę tarnybą užpajamuoti; kai transporto priemonės yra remontuojamos remonto įmonėse (autoservise), agentūros, skyriaus vedėjas, inspekcijos viršininkas privalo patikrinti, ar remonto įmonių išrašytose sąskaitose faktūrose išvardytos atsarginės dalys tikrai įdėtos į transporto priemonę; už įsigytas atsargines dalis apmokama pagal sąskaitas faktūras arba pagal PVM sąskaitas faktūras, kurias mokėjimui vizuoja Buhalterinės tarnybos vedėja ir direktorius arba direktoriaus pavaduotojas; visos nupirktos atsarginės dalys su pirkimo dokumentais perduodamos į Buhalterinę tarnybą užpajamuoti, įsigytas atsargines dalis užpajamuoja Buhalterijos tarnybos vyresnioji buhalterė, išrašo važtaraštį pagal materialiai atsakingus asmenis ir pasirašo, ant važtaraščio pasirašo ir materialiai atsakingi asmenys; atsarginių dalių vertė nurašoma į faktines išlaidas tik pagal materialiai atsakingo asmens, komisijos pasirašytą ir Buhalterinės tarnybos vedėjos vizuotą atsarginių dalių nurašymo aktą.

Byloje esantys dokumentai – (1) A. P. surašytas ir pasirašytas tarnybinis pranešimas apie reikalingą laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontą datuotas 2006-11-15, vizuotas 2006-11-20 (duomenys neskelbtini) K. Š., o 2006-11-21 ir Buhalterinės tarnybos vedėjos I. C. (t. 1, b. l. 52); (2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra serija E Nr. 008876 apie atliktą laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontą datuota 2006-11-16, vizuota 2006-11-20 (duomenys neskelbtini) K. Š., o prie Buhalterinės tarnybos vedėjos I. C. ir šios tarnybos vyresniosios buhalterės B. K. vizų data nenurodyta (t. 1, b. l. 53); (3) 2006-11-16 važtaraštis Nr. 121 apie laivui „(duomenys neskelbtini)“ atliktų remonto darbų ir atsarginių detalių užpajamavimą apskaitoje, jame užfiksuota, jog jį išdavė Buhalterinės tarnybos vyresnioji buhalterė B. K., užpajamuotas prekes gavo A. P. ir tai 2006-11-22 suderinta su Buhalterinės tarnybos vedėja I. C. (t. 1, b. l. 56), (4) 2006-11-30 Medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo aktas Nr. (8.8)-V4-92 apie laivui „(duomenys neskelbtini)“ atlikto remonto metu panaudotų atsarginių detalių nuršymą, kurį vizavo A. P., Buhalterinės tarnybos vedėja I. C. ir pasirašė komisijos pirmininkė L. V., komisijos nariai J. G., B. K. ir materialiai atsakingas asmuo V. T. (vietoj R. Š.) (t. 1, b. l. 55),– neabejotinai rodo, jog neva A. P. inicijuotas laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontas nuo jo inicijavimo iki atsarginių dalių nurašymo perėjo visas anksčiau aptartais teisės aktais nustatytos ūkinės operacijos vykdymo kontrolės pakopas, t. y. jo teisėtumas buvo tikrinamas atsakingų asmenų. Taigi pagal teisės norminių aktų nustatytą kompetenciją A. P. buvo ne vienintelis valstybės tarnautojas, dalyvaujantis ūkinės operacijos, susijusios su laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontu, vykdymo procese, turinčiame užtikrinti teisėtą valstybės lėšų panaudojimą, be to, A. P. kompetencija ir įgaliojimai dalyvaujant minimo klausimo sprendime buvo antraeiliai, iš esmės pagalbinio pobūdžio (valstybės įstaigos vidaus dokumentų, vėliau tikrinamų ir vizuojamų kitų atsakingų asmenų, parengimas ir pasirašymas) ir neturėjo lemiamos reikšmės sprendimo dėl laivui „(duomenys neskelbtini)“ atliktų remonto darbų apmokėjimo priėmimui (jei kiti (duomenys neskelbtini) pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigas – nevizavę A. P. tarnybinio pranešimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros, serija E Nr. 008876, bei atlikę reikiamus patikrinimus, žala valstybei nebūtų padaryta). Todėl anksčiau aptartuose A. P. veiksmuose nėra BK 228 str. numatyto nusikaltimo sudėties, nes tarp A. P. veiksmų ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai įvertino paminėtas aplinkybes ir padarė atitinkančią faktines bylos aplinkybes išvadą, kad A. P. nepadarė veikos, turinčios BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo A. P. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Atmestini ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. P. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d. Pagal šį straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Byloje patikimai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija E Nr. 008876, nurodyti laivo „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbai nebuvo atlikti, t. y. minėtoje sąskaitoje nurodytos detalės realiai A. P., kaip laivo „(duomenys neskelbtini)“ kapitono, žinioje net nebuvo atsidūrusios. Beje, kaip matyti iš į bylą pateikto antro UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros serija E Nr. 008876, egzemplioriaus, kuris lieka bendrovėje, pagal šią sąskaitą prekes priėmė ne A. P., o Buhalterinės tarnybos vedėja I. C., kuri teisme neatsiminė šios sąskaitos egzemplioriaus pasirašymo aplinkybių. Taigi realiai nevaldydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitoje faktūroje, serija E Nr. 008876, nurodyto 2980 Lt vertės turto, A. P. šio turto negalėjo ir iššvaistyti. Todėl naikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria A. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 184 str. 1 d., nėra pagrindo.

Tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nepagrįstai A. P. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d., iš dalies pagrįsti. Nusikaltimo, numatyto BK 300 str., objektyvusis požymis – veika – apibūdinamas keliais aktyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas arba netikro ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minėtų alternatyvių veiksmų. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, į oficialų dokumentą įrašoma informacija, kuri neatitinka tikrovės. Tokia veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

Iš apylinkės teisme duotų A. P. parodymų apie tai, jog maždaug prieš penkerius metus buvo pastebėtas laivo „(duomenys neskelbtini)“, kurio kapitonas jis yra, gedimas, kad nesuveikus hidrauliniam reduktoriui laivas tampa nevaldomas, dėl šio gedimo jis rašė ne vieną tarnybinį pranešimą, tarp jų ir 2006 m. lapkričio mėnesį, bet gedimas iki šiol nėra pašalintas, darytina išvada, jog realiai neva 2006-11-15 surašytu A. P. tarnybinio pranešimu inicijuotas laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontas nebuvo atliktas. Tą aplinkybę, jog laivas „(duomenys neskelbtini)“ po remonto 2006 m. vasarą daugiau nebuvo remontuotas, patvirtina ir liudytojų laivo „(duomenys neskelbtini)“ mechanikų J. L. ir R. T. parodymai. Taigi akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-16 PVM sąskaita faktūra, serija E Nr. 008876, yra suklastota, nes joje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog ši bendrovė 2006-11-16 (duomenys neskelbtini) priklausančiam laivui „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė perdavimo velenėlį, ir ši paslauga kartu su pakeistomis detalėmis kainavo 2980 Lt. Asmenys, suklastoję šį dokumentą ir pateikę jį A. P., byloje nėra nustatyti, tačiau iš 2006-11-20 09.57 val. vykusio A. P. ir V. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus) telefoninio pokalbio fragmento, kai A. P. V. K. sako:„girdi, daba šitą sąskaitą pasiėmiau, žinai, rašau tarnybinius, kokį agregatą tą remontą įvarei čia man? Karterio guolį, starterio velenėlis, nuriebintojas, perdavimo veleno keitimas“, konstatuotina, jog A. P. tarnybinį pranešimą apie reikalingumą skirti lėšų laivo „(duomenys neskelbtini)“ hidraulinio reduktoriaus remontui surašė ne 2006-11-15, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, o 2006-11-20, t. y. tą dieną, kai savo rankose laikė, žinodamas, kad suklastota, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-16 PVM sąskaitą faktūrą, serija E Nr. 008876, ir su V. K. telefonu aiškinosi, koks čia remontas buvo atliktas, nes pačiam A. P. pagal sąskaitoje nurodytas detales nekilo minčių, jog tai galėjo būti realiai sugedusio hidraulinio reduktoriaus remontas. Beje, V. K. taip pat nepaaiškino, kas buvo suremontuota, tik pabrėžė, jog viskas yra suderinta su ,,šefu“ ir A. P. gali į tarnybinį pranešimą rašyti ką nori.

A. P. apylinkės teisme parodė, jog tuo atveju, kai laive pastebimas gedimas, jis rašo tarnybinį pranešimą, kurį turi pasirašyti vedėjas, direktorius ir buhalteris. Kai servisas atlieka darbus, išrašoma sąskaita jam, kurią jis pasirašo. Taip pat įforminami važtaraščiai, kuriuos jis pasirašo, o paskui dar jis komisijai turi nurodyti, kur tos detalės padėtos. Taigi A. P. buvo žinoma atsarginių dalių, skirtų remontuoti, įsigijimo ir nurašymo tvarka bei jo parašo šio proceso metu rengiamuose dokumentuose svarba. Todėl A. P. žinodamas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-16 PVM sąskaita faktūra, serija E Nr. 008876, yra suklastota ir be jo tarnybinio pranešimo šis nenustatytų asmenų suklastotas dokumentas negalės būti panaudotas civilinėje apyvartoje kaip dokumentas, pagrindžiantis sąskaitoje nurodytos pinigų sumos panaudojimą, atgaline data surašydamas tarnybinį pranešimą suvokė, kad tokiu būdu klastoja šį vidaus dokumentą ir taip tariamai inicijuoja ūkinės operacijos, kurios realiai nebus, atlikimą, o pasirašydamas pagal nustatytą tvarką kitų asmenų paruoštus dokumentus–2006-11-16 važtaraštį Nr. 121 ir 2006-11-30 Medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo aktą Nr. (8.8)-V4-92–sąmoningai, siekdamas išvengti apgaulės atskleidimo, patvirtino, jog laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontas buvo atliktas, jis gavo šio remonto metu pakeistas atsargines dalis ir jos nustatyta tvarka nurašytinos. Taigi A. P. pasirašytų dokumentų visuma rodo, jog A. P. sąmoningai (tyčia) kreipė savo pastangas tam, kad teisinėje apyvartoje būtų įtvirtinta apgaulė, t. y. sudaryta iliuzija, jog buvo atliktas 2980 Lt vertės laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontas, taip nuslėpdamas faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-11-16 PVM sąskaita faktūra, serija E Nr. 008876, yra suklastota ir joks laivo „(duomenys neskelbtini)“ remontas nebuvo atliktas, bei suklaidindamas atsakingus asmenis, tikrinančius ūkinių operacijų teisėtumą bei užtikrinančius tinkamą valstybės lėšų panaudojimą.

Nors A. P. 2006-11-16 važtaraštyje Nr. 121 ir 2006-11-30 Medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo akte Nr. (8.8)-V4-92 nenurodė datos, kada šiuos dokumentus pasirašė, tačiau kolegija neturi pagrindo laikyti įtikinama jo versiją, neva šiuos dokumentus jis pasirašė kilus sumaiščiai dėl atliekamo patikrinimo, kai to paprašė B. K.. Kaip matyti iš bylos, A. P. buvo sulaikytas 2006-12-13 09.50 val, o 2006-11-16 važtaraštis Nr. 121 ir 2006-11-30 Medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo aktas Nr. (8.8)-V4-92 kartu su kitais dokumentais buvo paimti tą pačią dieną nuo 12.55 val. iki 17.15 val. ir po to visą laiką buvo saugomi Klaipėdos apygardos prokuratūroje. Taigi A. P. negalėjo minėtų dokumentų pasirašyti jo sulaikymo metu, o juo labiau, kaip teigia pats A. P., jį paleidus iš areštinės. Liudytoja B. K., būtent ji išdavė 2006-11-16 važtaraštį Nr. 121, teisme parodė, jog važtaraštį A. P. pasirašė iki lapkričio mėnesio pabaigos kabinete, taip pat iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad parašus iš darbuotojų ant važtaraščių ji surenka per kelias dienas, o vėliausiai iki mėnesio pabaigos, kadangi mėnesio pabaigoje važtaraščius su visais parašais ji turi pateikti vedėjai I. C.. Atsižvelgiant į minėtus liudytojos parodymus bei į tai, jog 2006-11-16 važtaraštyje Nr. 121 suderinimo vizą I. C. uždėjo 2006-11-22, nekyla abejonių, jog B. K. pagal susiformavusią praktiką A. P. parašą paėmė dar prieš nunešant važtaraštį I. C., t. y. laikotarpiu nuo šio važtaraščio surašymo dienos iki 2006-11-22. 2006-11-30 Medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo akte Nr. (8.8)-V4-92 kaip komisijos narės pasirašiusios liudytojos J. G. ir B. K. bei šį dokumentą 2006-11-30 vizavusi liudytoja I. C. teisme patvirtino, kad komisijos nariai neįsitikina, kokios detalės buvo panaudotos transporto priemonių remonto darbams, o jas nurašo formaliai, tik matydami materialiai atsakingo asmens parašą. Todėl mažai tikėtina, ypač atsižvelgiant į tai, jog šiame akte vietoj A. P. tiesioginio viršininko R. Š. kaip materialiai atsakingas asmuo pasirašė V. T., kad komisijos nariai vėlgi pagal susiformavusią praktiką būtų pasirašę šį aktą nesant A. P., kaip laivo „(duomenys neskelbtini)“, kurio atsarginės detalės ir buvo nurašomos, kapitono, parašo. Taigi nekyla abejonių, jog A. P. pasirašydamas važtaraštyje Nr. 121 bei medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo akte Nr. (8.8)-V4-92 suprato, kad minėtuose dokumentuose yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, nes žinojo, kad laivas nebuvo ir nebus remontuojamas ir savo parašu jis klastoja minėtus dokumentus, bei sąmoningai to siekė.

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija nustato, kad A. P. eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, būdamas faktiškai materialiai atsakingas už laivo „(duomenys neskelbtini)“ techninę priežiūrą ir remontus, 2006-11-20 nenustatytoje vietoje atgaline data, 2006-11-15, surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad reikalinga skirti 3000 Lt laivo „(duomenys neskelbtini)“ hidraulinio reduktoriaus remontui, nors žinojo, kad pagal jau išrašytą 2006-11-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą, serija E Nr. 008876, faktiškai laivo remontas nebuvo ir nebus atliekamas, šią informaciją patvirtino savo parašu ir taip pagamino netikrą dokumentą. Tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki 2006-11-30, tiksli data nenustatyta, (duomenys neskelbtini) patalpose suklastojo 2006-11-16 važtaraštį Nr. 121 ir 2006-11-30 Medžiagų ir atsarginių dalių nurašymo aktą Nr. (8.8)-V4-92, savo parašu patvirtindamas šiuose dokumentuose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad laivui „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2006-11-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą, serija E Nr. 008876, yra atlikti remonto darbai bei pateiktos remontui reikalingos detalės gautos ir nurašytos, nors faktiškai laivo remontas nebuvo atliekamas ir jokios detalės šiam remontui pateiktos nebuvo.

A. P. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. Kadangi, kaip jau aptarta, A. P. šiais nusikalstamais veiksmais nepadarė didelės žalos, jo veika kvalifikuojama pagal BK 300 str. 1 d. kaip dokumento suklastojimas. Nuosprendžio dalis dėl A. P. išteisinimo pagal BK 300 str. 3 d. naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.

Civilinis ieškinys byloje buvo pareikštas dėl turto iššvaistymo. Kadangi nuosprendžio dalis dėl BK 184 str. 1 d. bei 228 str. 1 d. paliekama galioti, tai paliekama galioti ir teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

Skirdama bausmę A. P., kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. A. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, A. P. asmenybę, kolegija mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus A. P. su laisvės atėmimu nesusijusią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. pagal BK 300 str. 3 d. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį–A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir nubausti 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.