- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-304-252/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonie
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- K. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-02-10 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-514-837/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo 295,53 Eur negrąžintą kreditą, 41,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, 12,20 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, 97,57 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 295,53 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,53 Eur) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Ieškovė yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu. Atsakovas yra skolingas 295,53 Eur suteikto vartojimo kredito.
3. Pagal Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą fiksuotą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir procentinę išraišką, prašė priteisti iš atsakovo 41,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 12,20 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos.
4. Ieškovės negautas pajamas (nuostolius) sudaro: 97,57 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos kurias ji būtų gavusi, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs Sutarties bei tinkamai ją įvykdęs. Palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (Sutarties nutraukimo data) iki (duomenys neskelbtini) (ieškinio parengimo data), viso už 309 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (295,53 Eur negrąžinta kredito dalis x (39 procentai Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 309 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 39 procentai mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 295,53 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį; 39 procentai mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 295,53 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, atsakovo atlikti sutartiniai pažeidimai yra priežastiniame ryšyje kartu su po Sutarties termino pasibaigimo atsirasiančiomis ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais).
6. Pažymėjo, kad jeigu atsakovas jam suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos.
7. Nurodo, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindais skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-02-10 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 295,53 Eur negrąžintą kreditą, 41,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos, 12,20 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo dienos, 97,57 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentų negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 295,53 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 447,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
9. Teismas, konstatavo, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti visą kreditą, todėl reikalavimą dėl 295,53 Eur negrąžinto kredito ir 41,94 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 12,20 Eur administravimo mokesčio paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, tenkino pilna apimtimi.
10. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovei priteisti ir 97,57 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,53 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)), kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais.
11. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,53 Eur) nuo sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas atmetė, argumentuodamas tuo, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
12. Teismas pasisakė, kad skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
13. Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-02-10 sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,53 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,53 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Kitą sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
15. Pabrėžia, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
16. Mano, kad turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Teigia, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po Sutarties termino pasibaigimo dienos.
17. Apeliantei nesuprantama, kodėl Sutarties termino pabaigos datą teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data.
18. Pabrėžia, kad ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą.
19. Mano, kad toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti negautų pajamų (nuostolių).
Šalies argumentai
20. Apeliantė dėsto ieškinyje aptartą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodą ir terminus. Nurodo, kad neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos, nes atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos.
21. Pažymi, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe bei atkreipia dėmesį į pradinės kreditorės teisėto lūkesčio gauti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, svarbą.
22. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja jį pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad BnP Finance, UAB (pradinė kreditorė) su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui ((duomenys neskelbtini) Kredito mokestis (palūkanos) sudaro 284,36 Eur, administravimo mokestis -108 Eur ir mokėjimo pelno palūkanos 39 procentai. (duomenys neskelbtini) ieškovė su pradine kreditore sudarė periodinę reikalavimo perleidimo sutartį. (duomenys neskelbtini) pranešimu atsakovui, kuris nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pranešta apie Sutarties nutraukimą nuo (duomenys neskelbtini).
25. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
26. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
27. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal nutrauktą sutartį nebegali būti skaičiuojamos; kaip jau minėta, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (LAT 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui, teisinio pagrindo tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių), kuriuos ieškovė siekė prisiteisti nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kurių procentinė išraiška tapati Sutartimi aptartai mokėjimo palūkanų normai (MPN), nebuvo.
29. Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Tai yra kompensuojamosios palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, papildant ginčijamo sprendimo už akių motyvus, daroma išvada, kad ieškinio reikalavimas priteisti 39 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (295,53 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.
30. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte ją sudariusios šalys aptarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39 procentai). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
31. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakovu buvo aptarta individualiai, kad jam tinkamai atskleista, jog pažeidus įmokų mokėjimo terminą, jis be 39 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, privalės mokėti ir 39 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo.
32. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (LAT 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nors pirmosios instancijos teismas aptariamo reikalavimo nevertino Vartojimo kredito įstatymo aspektais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija dėstoma apeliaciniame skunde, kad ginčo reikalavimui VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti ribojimai netaikytini.
33. Šio įstatymo paskirtis nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais. Tad akivaizdu, kad jame nustatyti ribojimai aktualūs ir ginčijamai teisinei situacijai. Aptariama VKĮ nuostata numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (LAT 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
34. Papildomai pasisakytina, kad ieškovės prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas neatitinka teisės normoje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Kita vertus, tokio pobūdžio reikalavimas yra nukreiptas į ateitį, o patirtų nuostolių suma ne tik yra sąlyginė, kadangi Sutarties sudarymo metu ieškovė negalėjo konkrečiai apskaičiuoti ir įvertinti, ar atsakovas išvis nevykdys Sutarties, tačiau ir konkrečiai neapskaičiuojama, bei viršija sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribas. Todėl priešingai nei mano apeliantė, šio reikalavimo tenkinti teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui nebuvo.
35. Teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-02-10 sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
37. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-02-10 sprendimą už akių palikti nepakeistą.