Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

nuteistųjų V. V. gynėjai advokatei Silvai Balčiūnienei ir A. Z. gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, 2 (dvi) paros nuo 2012 m. lapkričio 7 d. 10 val. iki 2012 m. lapkričio 9 d. 8 val. ir suėmime nuo 2013 m. balandžio 2 d. išbūtas laikas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, jis suimtas teismo salėje.

A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. lapkričio 7 d. 16.50 val.

Kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo švelnesne nekeičiama.

Skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltus ir nuteistas G. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., A. Z. ir G. J. nuteisti už tai, kad bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2012 m. lapkričio 6 d., apie 16 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 11, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia be jokios dingsties, visi vienu metu pažeidė viešąją tvarką: bendrininkas V. V. tyčia nukentėjusiajam R. V. sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, 1 smūgį į kaklą, vieną smūgį į nugarą, ne mažiau trijų smūgių kumščiu į rankas, spyrė koja du kartus nukentėjusiajam į kojas, bendrininkas A. Z. rankos kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą ir nugarą, bendrininkas G. J. nukentėjusiajam R. V. sudavė kumščiu vieną smūgį į lūpas, vieną smūgį kumščiu į dešinį skruostą, vieną smūgį kumščiu į dešinę ausį, 3 smūgius rankos kumščiu į pilvą, du smūgius spyrė į dešinę koją, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, padarė nukentėjusiajam R. V. dėl muštinės žaizdos ir pogleivinės kraujosruvas abiejų lūpų vidiniuose paviršiuose, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje pereinančias į speninę ataugą, taip nežymiai sutrikdė R. V. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str. 1 d.

Nesutinka su jam skirta bausme, mano, jog ji yra per griežta. Apelianto nuomone, skiriant bausmę neatsižvelgta į visus baudžiamojoje byloje surinktus faktus, kas pirmas, kas antras iš kaltinamųjų užkabino nekaltą žmogų R. V.. Nurodo, jog jis buvo trečias asmuo, kuris liudytojos paprašytas eiti išskirti susimušusius savo draugus G. J. ir A. Z. su R. V., liko kaltas, kad uždavė nukentėjusiajam per akinius. Jis nesuprato kas yra kaltas, kas ne. Tokios buvo aplinkybės, kai pamatė visus kilnojant rankas vienas prieš kitą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas V. Strička palaikė A. Z. apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. V. gynėja advokatė S. Balčiūnienė apeliacinį skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistųjų A. Z. ir V. V. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamą Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį be pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino V. V., A. Z. ir G. J. kaltais ir nuteisė juos pagal jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingas bausmes.

Nuteistieji V. V., A. Z. savo apeliaciniuose skunduose iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydamas apeliacinių skundų reikalavimų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).

Įstatymų leidėjas numatė, kad sprendžiant bausmės klausimą privaloma atsižvelgti į bausmės skyrimo pagrindus ir tvarką, laikytis baudžiamojo proceso reikalavimų, užtikrinti bausmės individualumo kiekvieno asmens atžvilgiu bei numatyti ir įvertinti sukeliamas teisines pasekmes.

BK 54 str. numatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, t. y. skiriant bausmę privaloma atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas nustatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Sankcijoje už BK 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą numatytos bausmės yra alternatyvios, t. y. viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 50 str. 2 d. numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžio minimumas 3 mėnesiai. Terminuoto laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. vidurkis 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų.

Nagrinėjamu atveju, prielaidų, daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems V. V. ir A. Z. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jų padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes.

Nuteistajam V. V. už padarytą nusikalstamą veiką Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau vienuolika kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas. Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta viena, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintos dvi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Naują nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė neišnykus teistumui. Metų laikotarpyje baustas administracine tvarka pagal ATPK 188 str. Taip pat atsižvelgė į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pateiktą pažymą, kurioje nurodyta, jog V. V. nuo 1997 m. priklauso stebimų ligonių grupei. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija V. V. elgesiu iš šeimos, kaimynų, kitų institucijų nusiskundimų nėra gavusi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus visa, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

V. V. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių (BK 284 str. 1 d.) tyčinių nusikalstamų veikų kategorijai, bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 11 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė po 8 mėnesį grįžimo iš įkalinimo įstaigos, yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 188 str. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. V. V. nevedęs, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, po paskutinės nusikalstamos veikos ir bausmės už ją atlikimo V. V. nesistengė pakeisti savo gyvenimo būdo: neįsidarbino, savo elgesio kritiškai neįvertino, nes nepraėjus nei aštuoniems mėnesiams po bausmės atlikimo vėl padarė naują nusikaltimą. V. V. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai skirta griežčiausia BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, nes tik tokia bausmės rūšis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, gali įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą bei kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įvertinus nuteistojo V. V. asmenybę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra mažesnė nei BK 284 str. 1 d. sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę V. V. neatsižvelgė į visus baudžiamojoje byloje surinktus faktus, jog jis buvo trečias asmuo, kuris liudytojos paprašytas ėjo išskirti susimušusius. V. V., kaip nurodo apeliaciniame skunde, tik sudavė nukentėjusiajam per akinius. Pastebėtina, kad liudytoja L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ji prašė V. V. išskirti draugus nuo nukentėjusiojo po to, kai mušamas nukentėjusysis prašė atiduoti akinius. Taigi, darytina išvada, jog V. V. pribėgus prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis buvo jau be akinių. Faktą, kad V. V. pribėgęs prie besimušančiųjų neskyrė nukentėjusiojo nuo A. Z. ir G. J., tvirtina baudžiamosios bylos medžiaga ir liudytojai. Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama tiek pirminėje apklausoje, tiek patikslintoje apklausoje, patvirtino, kad prašė V. V. skirti jo draugus, tačiau nubėgus V. V. prie jų, ji iš toli matė, kaip V. V. mosikavo rankomis ir nukentėjusįjį mušė visi trys vyrai, tai G. J., A. Z. ir V. V. (33-34, 35-36 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. nurodė, kad daugiausia nukentėjusįjį mušė V. V. ir G. J. (41-42 b. l.) bei tai patvirtino akistatos su V. V. metu, nurodydama, jog V. V. mušė nukentėjusįjį kumščiais ir jam nugriuvus ant žemės spardė kojomis (44 b. l.). Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo metu L. B. patvirtino, kad pamatė pirma G. J. mosikuojantį rankomis, po to A. Z., kuris bandydamas suduoti nugriuvo ir pribėgantį V. V., kuris taip pat mosikavo rankomis, kaip suprato sudavė smūgius. (45-46 b. l.) Tačiau nei šis liudytojas, nei liudytoja I. P. nenurodė aplinkybės, jog V. V. buvo prašytas eiti išskirti besimušančiųjų. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. P. patvirtino prašiusi išskirti, tačiau netvirtino V. V. mušus nukentėjusįjį, o tik skyrus. Taip pat ir liudytojas L. B. nurodė V. V. nubėgus skirti, nematė ar mušė, tačiau nurodė „bet nesveikinti nubėgo“ (59 b. l.). Taigi, atsižvelgiant, kad A. Z. suduodamas smūgius nugriuvo ant žemės dėl girtumo taip negalėdamas suduoti didelio smūgių skaičiaus nukentėjusiajam, o V. V. aktyvius veiksmus tvirtina trys liudytojai ikiteisminio tyrimo metu, darytina išvada, kad įžūliu elgesiu, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, prisidėjo prie bendrininkų, taip kartu su jais bendrais tyčiniais veiksmais sutrikdydamas viešąją tvarką.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus visumą V. V. atliktų veiksmų nusikalstamos veikos metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, V. V. asmenybę, bei kitas aplinkybes, V. V. skirta bausmė yra adekvati ir jos mažinti nėra jokio pagrindo.

Nors V. V. nurodo, kad jam skirta pagal dydį didžiausia bausmė, tačiau pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra teismo kompetencija, ir teismas individualizuoja bausmes pagal asmenybę, atliktus nusikalstamos veikos veiksmus padaryme ir t.t. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismas spręsdamas V. V. bausmės dydžio klausimą nepažeidė BK 54 str. nuostatų.

A. Z. už padarytą nusikalstamą veiką Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam A. Z., teismas atsižvelgė į tai, kad A. Z., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau dešimt kartų teistas už turtinio pobūdžio (vagystės) ir kitokias nusikalstamas veikas. Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta viena, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintos dvi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Naują nusikaltimą, už kurį teisiamas, padarė neišnykus teistumui, laikomas nebaustu administracine tvarka. Taip pat atsižvelgė į A. Z. charakterizuojančią medžiagą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus visa, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

A. Z. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių (BK 284 str. 1 d.) tyčinių nusikalstamų veikų kategorijai, bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimo padarymo metu buvo teistas 10 kartų už įvairias nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė po 8 mėnesį grįžimo iš įkalinimo įstaigos, laikomas nebaustu administracine tvarka. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. A. Z. nevedęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis. Po paskutinės nusikalstamos veikos ir bausmės už ją atlikimo A. Z. nesistengė pakeisti savo gyvenimo būdo: neįsidarbino, darbo biržoje nesiregistravo, savo elgesio kritiškai neįvertino, prieš pusę metų išleistas iš įkalinimo įstaigos po bausmės atlikimo vėl padarė naują nusikaltimą. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą bei kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įvertinus nuteistojo A. Z. asmenybę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui už nusikalstamą veiką pagrįstai paskirta griežčiausia BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas, nes tik tokia bausmės rūšis, atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, gali įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirta bausmė savo dydžiu yra mažesnė nei BK 284 str. 1 d. sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bausmės skyrimo klausimą nuteistajam A. Z., nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija V. V. elgesiu iš šeimos, kaimynų, kitų institucijų nusiskundimų nėra gavusi (113 b. l.). Nustatyta, kad baudžiamosios bylos 1 tomo 113 lape yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos pažyma, kurioje nurodoma, jog A. Z. elgesiu iš šeimos, kaimynų, kitų institucijų nusiskundimų nėra gavusi. Apeliacinės instancijos kolegija skundžiamame nuosprendyje neteisingai įrašytą „V. V.“ vietoje „A. Z.“ laiko technine rašybos klaida.

Apeliantai, prašydami pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendį skiriant švelnesnes bausmes, nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias nebūtų atsižvelgęs Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmes nuteistiesiems, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio, apeliacinių skundų motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų V. V. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nuosprendžio pakeitimo.