Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-32-999/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
1-32-999/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24316-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
R. L.
Nukentėjusysis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-32-999/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24316-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorams Mindaugui Stonkui, Egidijui Žyliui,

kaltinamajam R. L.,nukentėjusiajai E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;

3) Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme;

4) Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 70 parų arešto bausme;

5) Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2020 m. sausio 14 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis R. L. kaltinamas tuo, jog 2021 m. liepos 16 d., vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo socialinio daugiabučio namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia – stūmė sugyventinę E. K., dėl ko ji atsitrenkė į atidarytų durų kampą, ko pasėkoje nugriuvo ant žemės, po to tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį, taip nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje R. L. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino ir parodė, jog su E. K. jie gėrė alkoholį, susiginčijo, pasistumdė ir viskas tuo baigėsi. E. K. norėjo išeiti į kaimą dar išgerti, o jis neleido. Jis neleido prieiti prie baro, nes ten buvo degtinė sukrauta. Jie apsistumdė, jis pastūmė ją, ji jam atgal. Neneigia, kad E. K. pastūmė, tačiau ji atsitrenkė ne į durų kampą, o atsitrenkė į fotelį. Paskui E. K. įėjo iš virtuvės ir virto ant fotelio, todėl E. K. akis buvo su mėlyne. Buvo du pastatyti foteliai ir kai E. K. ėjo prie baro, tada išvirto ir atsitrenkė į fotelį. Tai galėjo nutikti 2021 m. liepos mėnesį ir tuo metu jis gyveno kartu su nukentėjusiąja E. K. (duomenys neskelbtini) esančiame socialiniame būste. Pragyveno kartu 4 metus. Anksčiau prieš nukentėjusiąją nėra smurtavęs, čia yra pirmas kartas. Anksčiau su nukentėjusiąja yra buvęs kivirčas, ji nurodė vieną, bet atėjo įrodymai tokie, kad jis buvo nekaltas. Nukentėjusioji pati atsitrenkė į fotelį ir susižalojo akį ir šoną, nes jie yra senoviniai foteliai, labai kieti. Ant kojų nepavaikšto, o nori išgerti, išgeria alkoholio, tai visai nepavaikšto, tenka nuvesti net į tualetą. Negali teigti, kad viską pamena iš tos dienos įvykių. Tą dieną pas A. B. buvo kaimynas S. P. užėjęs. Jis ėjo pažiūrėti, nes įvyko kažkoks ginčas tarp A. B. ir S. P. A. B. yra invalidas, sunkiai vaikšto, neturi kojos dalies. Užėjo pas A. B. ir paėmęs S. P. už peties, už striukės ar megztinio, išvijo iš kambario, ištempė lauk. Durys tarp jo ir nukentėjusiosios kambario iki A. B. kambario yra 3 metrų atstumu. Tuo metu E. K. buvo tarpduryje ir jis tuo tarpu nukentėjusiosios nestūmė. S. P. išėjo, o paskui parvažiavo nusipirkęs degtinės, alaus ir jo sugyventinei nupirko gėlių. Jis atsiprašė. Tada su S. P. gėrė, o išgėrus su juo konfliktavo, gal jam buvo pavydas, nes sugyventinė jam pasakė, kad kaimynas gėlių atvežė, o jis negali. Su S. P. nesistumdė, tik išvarė jį lauk iš kambario. E. K. nieko nedarė, nesudavė niekur. Pamena, kaip po kelių dienų buvo atvykusi socialinė darbuotoja V. N., kuri klausė, kur yra E. K., kuri buvo kažkur išėjusi. Sugyventinė buvo pas kaimyną, bet kada pamatė V. N., tada E. K. pasislėpė. Jis tiksliai nežino, ką sakė E. K. socialinei darbuotojai, tik nugirdo, kad ji sakė, kad buvo prisigėrusi ir virto. V. N. iškvietė policiją, kadangi jie visi buvo neblaivūs. Jie su nukentėjusiąja pragyveno 4 metus ir toliau ruošiasi gyventi, susituokti.

3. Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog šiuo metu negyvena su R. L.. Tą dieną norėjo išeiti pas kaimyną dar išgerti, tačiau R. L. neleido ir ji krito į fotelį. R. L. ją tiktai pastūmė, stumtelėjo. Akis pamėlynavo nuo atsitrenkimo į fotelį prieš tai dieną, būnant neblaiviai. Pas kaimyną A. B. išgirdo, kad atėjo S. P. ir A. B. pradėjo šaukti, kad gelbėkit. Matyt, S. P. A. B. smaugė. Ten vyko konfliktas. R. L. sakė, kad bėk ten, o ji stovėjo tarpduryje. Šiuo metu telefonu bendrauja su R. L.. Pati nebeatsimena, ką ten surašė parodymuose. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 22-23), nukentėjusioji nurodė, jog neteisingai parašyta. Kas surašė tokius jos parodymus, tai nesąmones prirašė. Ją tik pastūmė, jokių kumščių nenaudojo. Šitos apklausos, kuri buvo pagarsinta, jai nedavė paskaityti, surašė viską ir ji pasirašė. Teigia, kad apklausoje yra surašyta ne viskas netiesa, nes ją pastūmė. Šita apklausa yra netinkama, nes tyrėjas surašė, nedavė perskaityti, pasirašė neperskaičiusi, viskas buvo ne taip, jie patys rašė. Ją pastumti, tai pastūmė, bet iš kumščio nesudavė R. L.. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios papildomos apklausos protokolą (t. 1, b. l. 46-47), nukentėjusioji nurodė, jog šitie parodymai yra teisingi. Teisingai, kad ją pastūmė. Tyrėjai (duomenys neskelbtini) sakė tiesą, taip ir buvo. R. L. trenkė iš delno, bet ne iš kumščio. Mano, kad iš delno gali būti tokia mėlynė. Teigia, kad pirma jos apklausa ikiteisminio tyrimo metu yra netinkama, o antra apklausa yra gera, tik R. L. trenkė ne iš kumščio, o iš delno. Ji atleido R. L.. Nebegirtaus ir iš R. L. smurto nebus.

3.1. Nukentėjusioji E. K. apklausta 2021 m. liepos 20 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 m. liepos 16 d. penktadienį vakare buvo savo kambaryje su savo sugyventiniu R. L., vartojo kartu alkoholinius gėrimus, šventė R. L. gimtadienį. Tą vakarą į jų socialinį daugiabutį atvyko S. P., sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos. Jiems būnant kambaryje dviese su R. L. išgirdo, kaip už sienos šaukia kaimynas A. B.. R. L. išbėgo iš kambario į A. B. kambarį pastarojo gelbėti, suprato, kad A. B. puola S. P.. Ji išėjo iš paskos, kadangi dėl neįgalumo greit eiti negali, tai kol nuėjo iki koridoriaus, užtruko. Įėjus į koridorių, pamatė, kaip R. L. iš A. B. ištempė S. P. ir pastarajam sudavė kelis smūgius. Ji puolė skirti, kad R. L. S. P. nemuštų, tai R. L. ją stūmė į šoną ir ji atsitrenkė į atidarytų durų kampą. Po pastūmimo ji apvirto, dėl šio pastūmimo jai pradėjo skaudėti dešinį šoną, kurį skaudą iki šiol. Tą pačią dieną, to įvykusio konflikto metu tarp R. L. ir S. P. ji dar nuo R. L. iš kumščio gavo į kairę akį vieną smūgį. Dėl kokios priežasties R. L. jai sudavė ir kuriuo tai metu buvo, tiksliai neprisimena, kadangi buvo stipriai neblaivi. Į policiją ir greitąją nesikreipė, nematė poreikio. Vakar dieną pas juos atvyko socialinė darbuotoja V. N., o ji nenorėjo pastarajai rodytis, kadangi buvo neblaivi, tai pasislėpė slėptuvėje. Vėliau V. N. ją surado ir iškvietė policiją. Vėliau atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri ją apžiūrėjo, jai skaudėjo dešinį šoną, suleido vaistų, į gydymo įstaigą nevyko. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Nori, kad R. L. grįžtų atgal gyventi pas ją, nes yra jai artimas žmogus ir jam atleido už tai, ką padarė (t. 1, b. l. 22-23).

3.2. Nukentėjusioji E. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 14 d. papildomos apklausos metu parodė, jog tvirtina savo pirminius parodymus ir prie jų pasilieka. Papildomai parodė, jog gerai prisimena, kad konfliktas tarp jos ir sugyventinio R. L., su kuriuo gyveno apie 4 metus, įvyko liepos 16 d. vakare, nes (duomenys neskelbtini). Konflikto metu R. L. ją pastūmė ir ji susitrenkė dešinįjį šoną į durų kampą. Mano, kad R. L. ją pastūmė netyčia, nes ji puolė į R. L. ir S. P. tarpą. Paskui tą patį vakarą, kambaryje begeriant su R. L. ir S. P. įvyko žodinis konfliktas, nes R. L. buvo piktas, dėl ko, nežino, galbūt, kad S. P. jai atvežė gėlių, ir to konflikto metu tyčia iš kumščio R. L. trenkė jai į kairę akį. Ji R. L. seniai atleido ir nori, kad R. L. grįžtų gyventi pas ją (t. 2, b. l. 46-47).

4. Specialisto išvada Nr. G979/2021 (03) nustatyta, kad E. K. konstatuota poodinė kraujosruva veide. Nustatyta krūtinės sumušimo diagnozė vien tik subjektyviu nusiskundimu - skausmu. Poodinė kraujosruva padaryta ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūgio pasėkoje, kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu. Neįtikėtina, kad sužalojimas galėjo susidaryti nuo griuvimo ant plokščios žemės ar atsitrenkiant į durų kampą. E. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 42).

5. Liudytojas A. B. parodė, jog pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją, nes kartu gyveno socialiniame būste. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

5.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, jog jis gyvena socialiniame daugiabutyje, kuriame už jo kambario kitame kambaryje gyvena E. K. su savo sugyventiniu R. L.. Kad R. būtų mušęs, smurtavęs prieš E. jis nematė ir negirdėjo. Tiksliai neprisimenu kurią dieną, galimai po savaitgalio, t. y. 2021-07-17 ar 18 dienos daugiabučio koridoriuje sutiko E. K. ir pastebėjo, kad jai po kaire akimi yra mėlynė, tačiau jos neklausinėjo, iš kur ir kaip ta mėlynė atsirado (t. 1, b. l. 50).

6. Liudytojas S. P. parodė, jog pažįsta kaltinamąjį R. ir nukentėjusiąją E. Detalių nebepamena, nes praėjo daug laiko. Tą dieną grįžo iš pataisos namų ir apsipyko, apsistumdė ir viskas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 55-56), liudytojas patvirtino savo parodymus, nurodė, kad policijos pareigūnei papasakojo taip, kaip buvo. Buvo visi girti, ten susiginčijo su R., o E. lindo išskirti. Nepasakys, ar kumščiu, ar su delnu sudavė nukentėjusiajai, tik su ranka sudavė.

6.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė, jog 2021 m. liepos 16 d., apie 16 val., sugrįžo į (duomenys neskelbtini) į socialinį daugiabutį namą, kuriame gyveno anksčiau. Sugrįžtuvių proga parsivežė alkoholinių gėrimų alaus, degtinės. Nupirko keletą gėlių E. K. iš draugiškumo. Nuėjo pas E. K. į kambarį, ten kartu dar buvo jos sugyventinis R. L.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrus tarp R. L. ir jo kilo konfliktas, nes R. L. užpavydėjo, kad jis nupirko gėlių. Jie apsižodžiavo ir R. L. kumščiu trenkė E. K. į veido sritį. Pamatęs, kad jau vyksta nesąmonės, konfliktai, jis išvyko į (duomenys neskelbtini), nes R. L. tapo agresyvus. Matė, kad E. K. akis yra mėlyna, mano dėl R. L. smurtavimo. Kiek jis žino, kad R. L. taip elgiasi nebe pirmą kartą, tik E. K. niekuomet į policiją nesikreipdavo (t. 1, b. l. 55-56).

7. Liudytojas A. A., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate, veiklos skyriuje tyrėju, parodė, jog liepos mėnesį, dienos neatsimena, po pietų dirbo su V. M.. Gavo iškvietimą iš socialinės darbuotojos dėl smurto artimoje aplinkoje, kad (duomenys neskelbtini) kaime rado galimai sumuštą E. K.. Nuvyko į vietą, kur rado socialinę darbuotoją V. N., kuri nurodė, kad rado E. K. kažkur pasislėpusią. Kai atvyko, E. K. jau buvo išėjusi iš tos slėptuvės. Ant pastarosios veido matėsi, kad po akimi yra mėlynė. E. K. klausė, kas nutiko. Pastaroji buvo neblaivi ir sakė, kad sumušė R. L.. Nuėjo pas R. L. paklausti, tačiau šis viską neigė. Nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl sulaikė R. L. ir patalpino į tarnybinį automobilį. Iškvietė greitąją pagalbą, kad apžiūrėtų E. K., nes ji sunkiai vaikščiojo, skundėsi šono skausmais. Atvyko greitosios darbuotojai ir ją apžiūrėjo. Kiek pamena, E. K. atsisakė važiuoti į gydymo įstaigą ir liko savo namuose, o R. L. parsivežė į komisariatą. Nukentėjusioji buvo neblaivi, todėl įvykio vietoje jos neapklausė. E. K. nurodė konkrečiai, kad mušė R. L., matėsi visi požymiai, kad akis buvo mėlyna, po akimi mėlynė. Kitą dieną atvyko ir E. K. jau buvo blaivi. Iš pradžių bandė meluoti, kad pati virtusi, bet paskui pasakė, kad R. L. sumušė ir tai darė ne pirmą sykį. Į tą vietą iškvietimus gauna ne pirmą kartą, kad R. L. smurtauja prieš nukentėjusiąją. Sekančią dieną apklausė E. K., o kitą dieną apklausė S. P., A. B.. Tvirtina, kad viskas, kas yra surašyta E. K. apklausos protokole, yra surašyta iš jos tuo metu pasakytų žodžių. Jis nieko nekūrė, ką nukentėjusioji pasakojo, tai tą ir rašė. Neprisimena, ar E. K. pati skaitė parodymus, ar jis jai perskaitė, tačiau jis dažniausiai beveik visą laiką pats perskaito parodymus, nes patys žmonės nenori skaityti. Nebuvo taip, kad E. K. neskaitytų parodymų ir jis jai neperskaitytų. Turinys nukentėjusiajai buvo žinomas.

8. Liudytoja V. M., dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate, veiklos skyriuje tyrėja, parodė, jog 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje, tikslios dienos nepamena, dirbant kartu su tyrėju A. A., gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykus juos pasitiko pranešėja socialinė darbuotoja, kuri nurodė, kad E. K. yra sumušta sugyventinio. Įėjus į namo vidų, koridoriuje ant sofos sėdėjo E. K. ir ant jos kairės veido pusės matėsi prie akies kraujosruva, mėlynė. Kitame koridoriaus gale sėdėjo R. L.. Norint išsiaiškinti aplinkybes, buvo paprašyta nueiti į tarnybinį automobilį. Einant E. K. skundėsi šono skausmu, sunkiai ėjo, o paklausus, kas nutiko, tai E. K. kelis kartus nurodė, kad ją sumušė sugyventinis R. L.. Buvo iškviesti medikai. Kadangi ant E. K. matėsi sumušimai ir ji kelis kartus patvirtino, kad ją sumušė R. L., todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sekančią dieną kartu su kolega vyko daryti apklausų. Kolega darė nukentėjusiosios apklausą. Nukentėjusioji tada nurodė, kad jai trenkė, berods, kumščiu R. L. į veidą, bet tiksliai nepamena. A. A. darė apklausą, o nukentėjusioji pasakojo apie jos sumušimą, įvykį. Apklausos metu socialinės darbuotojos, pašalinių asmenų nebuvo.

9. Liudytoja V. N., dirbanti (duomenys neskelbtini), parodė, jog nuo 2021 m. liepos 16 d. viskas prasidėjo. Gavo S. P. skambutį, kuris prašė rakto nuo socialinio būsto, bet kadangi jau buvo po darbo valandų, todėl niekur nebevyko ir susitikimą nukėlė į pirmadienį, t. y. liepos 19 d. Pirmadienį nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą su dviem ūkinės dalies darbuotojais. Ten nuvykus, tik įėjus į koridorių, jau girdėjosi balsai. E. K. buto durys buvo atidarytos. Nuėjo paklausti, kur yra S. P.. Kambaryje nebuvo E. K., o ten buvo tik R. L. su A. B., kurie vartojo alkoholį. Paklausus, kur yra E. K., R. L. atsakė, kad nežino, ji yra kažkur išėjusi. Ji paprašė vyrų paieškoti E. K.. Bevaikštant pasigirdo kaip silpna dejonė. Po kiek laiko vyrai rado E. K., kuri buvo pasislėpusi kaip po laiptų, kampe ir padėjo jai iš ten išeiti. E. K. sunkiai ėjo, krypuodama į šoną. Ji atsisėdo ant lovos ir pasakė, kad R. L. ją sumušė, nebegali kentėti, kad ją gelbėtų. Tada iškvietė policijos pareigūnus. R. L. išgirdo, kad ji kviečia policiją ir tada išėjęs į koridorių, pradėjo šaukti ant jos, ant E. K., jai grasino. Laukė, kol atvyks policija, kad nepalikti vienos E. K.. R. L. socialiniame būste gyvena neoficialiai. Direktoriaus įsakymu butas yra suteiktas vienai E. K.. R. L. yra kaip ir svečias, draugas. Anksčiau matydavo, kad jie vartoja alkoholį, mušasi. Gal prieš metus ar daugiau yra kvietusi policiją. Tada jie abu buvo neblaivūs, bet E. K. neparašė, kad prieš ją buvo vartojamas smurtas. Tą dieną E. K. ėmėsi už šono, sakė, kad ją mušė ir nebegali kentėti.

10. 2021 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas baltos spalvos mūrinis iš plytų, dviejų aukštų. Įėjimas į namą yra pro baltas plastikines duris nuo pagrindinio kaimo keliuko, įėjus pro jas patenkama į namo koridorių. Koridoriaus pradžioje yra dvi lovos po dešine prie sienos. Nuėjus į koridoriaus galą, po kaire yra rudos spalvos skardinės durys, įėjus pro duris patenkama į kambarį. Užėjus į kambarį po dešine palei sieną yra spintelės, viduryje yra staliukas, šalia jo du foteliai atsukti į lango pusę, netoli jų prie sienos dešinėje yra lova, už jos dar viena lova prie lango. Kairėje pusėje kampe prie lango yra staliukas, o ant jo televizorius. Nuo kambario įėjimo kairėje pusėje yra baltos spalvos atviros durys, pro jas patenkama į dar vieną kambarį. Jame po kaire prie sienos yra krosnis, netoli kriauklė. Kambario dešinėje pusėje yra stalas, prie lango yra lova, šaldytuvas, spintelės (t. 1, b. l. 9-10).

11. 2021 m. spalio 5 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad buvo paimti du CD diskai su garso ir vaizdo įrašais iš 2021 m. liepos 19 d. įvykio (t. 1, b. l. 83).

12. Vaizdo įrašų apžiūros protokoluose matosi ir girdisi: kaip policijos pareigūnai atvyko į būstą ir įeina į jį. Policijos pareigūnas A. A. įeina į pastato vidų. Matyti kaip koridoriuje ant sofos sėdi E. K., kuri sako „kur kitur važiuosit jei ne į (duomenys neskelbtini)?“ Šalia jos koridoriuje stovi socialinė darbuotoja - V. N., kuri sako „ji vos paeina, jai kažkas yra“. V. N. policijos pareigūnui paaiškina, kad reikia kviesti medikus, kad kažkas E. yra, kad ji vos paeina. Pareigūnas A. A. soc. darbuotojos klausia ar apžiūrėjo E. K., ar matosi, ar ji sumušta. Pastaroji paaiškina, kad neapžiūrėjo, bet mano, kad ji visa yra sudaužyta. Pareigūnas eina koridoriumi link jo gale sėdinčių dviejų vyrų. Priėjęs prie sėdinčio vieno iš vyro – R. L. klausia, kodėl jis nesiliauja. R. atsako, kad jis nieko nepadarė. Pareigūnas A. A. prieina prie E. K. ir paprašo, kad ji kartu eitų iki automobilio pasikalbėti. Kartu su E. K. pareigūnas A. A. ir pareigūnė V. M. eina kartu. Aplinkui girdėti balsai kaip sako, jog E. yra visa sudaužyta, kad rado ją kitoje pusėje. A. A. eidamas link automobilio klausia E. K. ar jai skauda. Ji palinksi galva. Pareigūnas klausia E. ar jai reikia medikų. E. pasako, kad nereikia. Tada pareigūnas pasiūlo nuvežti ją iki ligoninės, bet E. nesutinka. Pareigūnas A. A. klausia E. „Ar R. mušo jumis“. E. atsako „muša, muša“. Pareigūnas klausia „o kada tai buvo?’. E. atsako „ir vakar ir užvakar“. Pareigūnas liepia E., kad kolegei V. M. parodytų tą šoną, kur mušė. Pareigūnė pasako, kad ant šono yra mėlynė. A. A. eina pas R. L.. Jo klausia, kada R. baigs. R. atsako, kad jis nieko nemuša, kad E. pati vartosi ir pati kalta. Pareigūnas paklausia, kaip reikia nuvirsti, kad po akimi būtų mėlynė. Pareigūnas patikrina R. L. girtumą, užrašo alkotesterio knygoje. Paklausia ką geria. R. L. paaiškina, kad alų. Pareigūnas A. A. grįžta prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdi E. K.. Klausia E. K. „kada mušė“. „Kada davė į akį“. E. atsako „kad jau baigia praeiti“. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad ją rado kažkur po laiptais, kad ji kažkur ten gulėjo. Pareigūnas paprašo E. K. pasitikrinti girtumą. Socialinė darbuotoja įkalbinėja E. K. važiuoti į gydymo įstaigą. Pareigūnas pasako, kad E. girtumas 1,67 promilės. Pareigūnas paaiškina, kad iš tokios girtos negali paimti pareiškimo, bet dar kartą paklausia E. K. „ar mušo“. E. palinksi galvą ir atsako „mušo“. Pareigūnas paklausia kada. E. galvoja. Tada pareigūnas pasako, kad šiandien yra pirmadienis. E. K. atsako „nu jau vaikeli, kad aš tų dienų nebepamenu“. Pareigūnas klausia „tai kiek tų dienų praėjo“. E. negali tiksliai pasakyti, atsako „savaitės bėgyje“. Pareigūnas klausia, o ką darė jai. E. parodo kumštį ir pasako, „davė iš kumščio“. Pareigūnas klausia, o kada tai buvo, nes sužalojimas senas. E. pasako, „tada kai S. buvo, penktadienį“. Ir rodo, su kumščiu į dešinįjį šoną. Policijos tarnybiniame automobilyje sėdi E. K.. Ji pirštu rodo į kairiąją akį ir sako „čia biški ankščiau, o kai S. grįžo tada tą vakarą“. Pareigūnas klausia, o dėl ko, kokia tai buvo priežastis. E. K. pasako „kokia priežastis, ar jam reikia priežasties“. Pareigūnai paaiškina, kad jei atvažiuotų greitoji apžiūrėti E. ir jos niekur nesivežtų ar ji sutiktų. E. pasako, kad jai nieko nereikia ir prašo, kad nekviestų medikų. Pareigūnas pasako, kad vis tiek iškvies, kad ją apžiūrėtų. Pareigūnas pasako, kad R. susilaikys ir jį išsiveš. Ir paaiškina, kad iš ryto parsiveš E. apklausai. Taip pat paaiškina, kad atvyks medikai ir ją apžiūrės. Pareigūnas per radijo stotį budėtojo paprašo, kad į (duomenys neskelbtini), iškviestų greitąją. Pareigūnas skambina 112 ir praneša, kad reikalingi medikai. Policijos pareigūnas A. A. kalba su BPC. Po to, policijos pareigūnai eina į pastato vidų, kurio koridoriuje sėdi du vyrai, vienas iš jų R. L.. Pareigūnas A. A. priėjęs prie R. L. jam paaiškina, kad yra sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje. Paklausia, ar pasiims kokių nors būtiniausių daiktų, asmens dokumentą. R. L. pareigūnų klausia, ką jis padarė. Pareigūnai atsako, kad jam jau paaiškino, o jis galės rytoj viską pats paaiškinti. R. L. yra vedamas į policijos tarnybinį automobilį. Socialinė darbuotoja paaiškina R. L., kad čia yra socialinis būstas ir, kad jis negali čia gyventi. R. L. eidamas klausia socialinės darbuotojos ar ji čia paskambino dabar. R. L. priėjęs prie tarnybinio automobilio atsisako į jį lipti ir klausia pareigūnų „ko iš manęs jūs norit“. Pareigūnai jam paaiškina, kad jis yra sulaikomas. Tada R. L. klausia „kaip sulaikomas?“. R. L. sėdėdamas tarnybiniame automobilyje kalbasi su pareigūnais. Klausinėja kodėl jis sulaikomas. Sako, „nėra tokių šansų“. Pareigūnas A. A. paaiškina, kad jis važiuos dabar su jais. R. L. keletą kartų pareigūnų klausia „ar jūs norit dabar problemų?“. Pareigūnas pasako, kad leistų jiems dirbti savo darbą ir, kad nesidarytų sau problemų jis pats. Pareigūnas paprašo R. L. atsisėsti į jo rodomą vietą. R. L. sako „nachui uždėjai tuos karolius, nuimk“ ir rodo antrankius. Pareigūnas paaiškina, kad nenuims. Vyksta pokalbis tarp R. L. ir pareigūnų. Pasodintas į automobilį R. L. pradeda šaukti „ mergaite, V., tu pasigailėsi“. Tada pareigūnai kalbasi su E. K.. Po to nueina pas R. L. paimti daiktų. Tada R. L. šaukia „E., tu padarei klaidą, alio“. Pareigūnai atiduoda E. K. mobilaus ryšio telefoną, paimtą iš R. L.. E. K. nueina link namų. Pareigūnas A. A. ir socialinė darbuotoja kalbasi su E. K.. Pareigūnas paaiškina, kad rytoj atvažiuos pas ją ir reikės apsiklausti, paaiškina, kad reikės būti blaiviai. Pareigūnas dar kartą paklausia E. K. ar mušė ją. Ji pastoviai kartoja, kad taip. E. pasako, „jau pavargau, jau daugiau nebemeluosiu“. Ji patvirtina, kad ją mušė. E. pasako, kad jau atkentėjo, kad gana. Pareigūnas paprašo prisiminti kada viskas buvo kur. Pareigūnas paklausia „o kur viskas vyko, kambaryje“. E. atsako „taip ir ne vien kambaryje“. Socialinė darbuotoja išvyksta. Toliau vyksta nereikšmingas pokalbis. Pareigūnai apžiūri įvykio vietą. Pareigūnas klausia E. K. vėl klausia kur viskas vyko, kurioje vietoje. E. K. paaiškina, „pirmą sykį kambary, čia lovoje„ ir rodo lovą ant kurios sėdi. Po to sako „tempė už plaukų ir davė“. Pareigūnas klausia „o dėl ko davė?“. E. atsako „o dėl ko davė, kun aš žinau“. Kambaryje vyksta nereikšmingas pokalbis. Paskui pareigūnas A. A. klausia E. K., kur dar vyko muštynės. E. paaiškina „koridoriuje ir bėgau“. Pareigūnas klausia, o į šoną kur, kad skauda. E. rodo ir sako, kad davė su kumščiu. Toliau vyksta nereikšmingas pokalbis. Matyti koridoriuje einanti E. su kažkokiu vyriškiu, kurie tarpusavyje kalbasi. Pareigūnas toliau apžiūri įvykio vietą. Po to, pareigūnas paaiškina E., kad dabar atvyks greitoji, apžiūrės, gal vaistų kokių jai norės. Toliau vyksta nereikšmingas pokalbis. Po to, pokalbio metu R. L. klausia ko čia dabar laukia. Pareigūnas paaiškina, kad greitosios, nes E. skauda šoną. R. tada pasako, kad nereikėjo vartytis ir neskaudėtų. Toliau vyksta nereikšmingas pokalbis. Tarnybiniame automobilyje sėdi R. L.. Vyksta nereikšmingas pokalbis. Pareigūnas pasako, kad atvyko greitoji. Atvykusiems medikams pareigūnai paaiškina situaciją. Medikai kalbasi su E. K.. Klausia kokių turi nusiskundimų. E. pasako, kad ją mušė, kad skauda šonkaulį, kad mušė su ranka ir rodo kumštį. Medikė klausia kada viskas vyko. E. pasako, kad penktadienį. Medikė pasako, kad prieš tris dienas. E. patvirtina, kad taip. Paklausus ar skauda, E. sako, kad dar biški skauda, kad dar paeina. Koridoriuje sėdi E.ir bendrauja su medike. Ji yra apžiūrima medikų. Medikė klausia E., kodėl ji taip sunkiai atsistoja, kas yra. E. aiškina, kad ji gauna invalidumą ir pasako dėl ko. Apžiūrint E. ji pasako, kad skauda šonkaulį. Medikė pasako, kad reikėtų daryti rentgeną. Apžiūrint medikė pasako, kad mato mėlynę po akim. Toliau vyksta pokalbis. E. yra apžiūrima medikų. Pareigūnas klausia E. ar į šoną davė penktadienį. E. palinksi galvą, kad taip. Toliau medikai bendrauja ir apžiūri E. K.. Pareigūnas eina link tarnybinio automobilio. Kalba su R. L.. Pasako R. L., kad vyks į Šilalę. Vyksta nereikšmingas pokalbis. Toliau medikai apžiūri E. (t. 1, b. l. 86-88, 91-94).

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

13. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

14. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

15. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, nurodė, jog susiginčijo su nukentėjusiąja, apsistumdė, kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją, pastaroji jam atgal. Neneigia, kad E. K. pastūmė, tačiau nukentėjusioji atsitrenkė ne į durų kampą, o atsitrenkė į fotelį. Po to nukentėjusioji E. K. ėjo iš virtuvės ir virto ant fotelio, todėl E. K. akis buvo su mėlyne. Kaltinamasis jokio smūgio nukentėjusiajai nesudavė. Nukentėjusioji pati atsitrenkė į fotelį ir susižalojo akį ir šoną.

16. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinką gynybinę versiją bei siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šie kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir nesutampantys tiek su nukentėjusiosios E. K. parodymais, liudytojų S. P., A. A., V. M., V. N. parodymais, tiek ir su kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais

17. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu du kartus patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, jog kaltinamasis ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į atidarytų durų kampą bei vieną kartą kumščiu sudavė į kairę akį. Tačiau teisminio nagrinėjimo nukentėjusioji pirminių savo parodymų (t. 1, b. l. 22-23) nepatvirtino teigdama, jog parodymai surašyti neteisingai, nes tyrėjas surašė, nedavė perskaityti, pasirašė neperskaičiusi, viskas buvo ne taip. Tačiau patvirtino, jog nukentėjusiąją kaltinamasis pastūmė, tačiau jokių kumščių nenaudojo. Pagarsinus papildomos apklausos metu duotus nukentėjusiosios parodymus (t. 1, b. l. 46-47), nukentėjusioji šiuos parodymus patvirtino visiškai. Nurodė, jog kaltinamasis ją pastūmė. Be to, patvirtino, kad tyrėjai papildomos apklausos metu ir nurodė, kad kaltinamasis trenkė iš delno, bet ne iš kumščio.

18. Nors nukentėjusioji pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir nepatvirtino, tačiau neneigė ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamasis ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į atidarytų durų kampą, todėl šioje dalyje jos parodymai yra nuoseklūs. Be to, nukentėjusioji patvirtino, kad R. L. sudavė smūgį į veidą, tačiau teigia, kad ne iš kumščio, o rankos delnu. Šioje dalyje nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji atleido kaltinamajam, su juo susitaikė, nori gyventi kartu, bendrauja telefonu kiekvieną dieną, todėl darytina išvada, kad nukentėjusioji iš dalies pakeisdama parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nori sušvelninti kaltinamojo padėtį siekiant išvengti atsakomybės.

19. Liudytojas S. P. teisminio nagrinėjimo metu bandė teigti, kad nepasakys, ar kumščiu, ar su delnu sudavė R. L. nukentėjusiajai, bet, kad su ranka sudavė, tai patvirtino. Tačiau pagarsinus liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 55-56), kurių metu liudytojas buvo nurodęs, kad R. L. sudavė nukentėjusiajai į veidą kumščiu, liudytojas šiuos parodymus patvirtino.

20. Apklausti kaip liudytojai policijos pareigūnai A. A. ir V. M. patvirtino, kad nukentėjusioji E. K. nurodė konkrečiai, kad mušė R. L., be to, matėsi visi požymiai, kad akis buvo mėlyna, po akimi mėlynė, sunkiai vaikščiojo, skundėsi, kad skauda šoną. Liudytojas A. A., taipogi, paneigė nukentėjusiosios išsakytą versiją dėl jos pirminės apklausos, kad parodymų ji neskaitė, nurodydamas, jog viskas, kas yra surašyta E. K. apklausos protokole, yra surašyta iš jos tuo metu pasakytų žodžių. Liudytojas nieko nekūrė, ką nukentėjusioji pasakojo, tai tą ir rašė. Neprisimena, ar E. K. pati skaitė parodymus, ar jis jai perskaitė, tačiau liudytojas dažniausiai beveik visą laiką pats perskaito parodymus, nes patys žmonės nenori skaityti. Nebuvo taip, kad E. K. neskaitytų parodymų ir jis jai neperskaitytų. Turinys nukentėjusiajai buvo žinomas.

21. Liudytoja V. N., kuri ir iškvietė policiją į įvykio vietą teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atvykus į socialinį būstą, kuriame gyvena kaltinamasis ir nukentėjusioji, pastaroji buvo pasislėpusi, o kai ją surado, tai nukentėjusioji pasakė, kad R. L. nukentėjusiąją sumušė, kad nebegali kentėti ir prašė gelbėti.

22. Be to, atkreiptinas dėmesys į byloje esančią specialisto išvadą Nr. G979/2021 (03) (t. 1, b. l. 42), kurioje E. K. konstatuota poodinė kraujosruva veide, kuri padaryta ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūgio pasėkoje, kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir specialisto pateikta išvada, kad neįtikėtina, jog sužalojimas galėjo susidaryti nuo griuvimo ant plokščios žemės ar atsitrenkiant į durų kampą. Tokiu būdu, ši specialisto išvada paneigia kaltinamojo R. L. išsakytą versiją, kad sužalojimus nukentėjusioji patyrė griūdama ir atsitrenkdama į fotelį.

23. Kaltinamojo parodymus, taipogi, paneigia ir nukentėjusiosios paaiškinimai po įvykio atvykusiems pareigūnams ir jos atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas visiškai yra užfiksuotas policijos pareigūnų Body kamera darytuose vaizdo ir garso įrašuose, kurie prijungti prie bylos. Vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokoluose yra smulkiai nurodyta visa įvykio eiga, įrašas (2021-07-19 Body kamera 37F6-A. A., BOF1EC5F37F6) buvo peržiūrėtas teisiamojo posėdžio metu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, tai yra, nurodė, kad ją mušė R. L., kad sudavė kumščiu (E. K. parodo ranka kumštį), matyti, kad po E. K. akimi yra mėlynė, skauda šoną. Nors nukentėjusioji pateiktuose vaizdo įrašuose yra neblaivi, tačiau vertinant bendroje visumoje su kitais byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, vaizdo įraše užfiksuotas visas tyrimo veiksmų atlikimas po įvykio, atitinka byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes.

24. Teismas, įvertinęs visas šios bylos aplinkybes, daro išvadą, jog byloje neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis 2021 m. liepos 16 d., vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo socialinio daugiabučio namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia – stūmė sugyventinę E. K., dėl ko ji atsitrenkė į atidarytų durų kampą, ko pasėkoje nugriuvo ant žemės, po to tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į kairę akį, taip nukentėjusiajai E. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

25. Nusikaltimas yra baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo. R. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

26. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

27. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta skirti viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

28. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog kaltinamasis jau būdamas teistas už tyčinį analogišką nusikaltimą, kai teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (veiką padarė būdamas recidyvistu) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

29. Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją – veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas šešis kartus, iš jų 2019-10-04, 2017-10-24, 2016-08-22 už analogiškus nusikaltimus žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 168-169, 172). Tokiu būdu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog toks kaltinamojo nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Kaltinamojo nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo, stoti į doros kelią. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Ši bausmės rūšis (laisvės atėmimas), teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu.

30. Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 19 d. 15.02 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 13.44 val. (BK 66 straipsnis, t. 1, b. l. 109-110, 118-119).

31. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 125-126).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 19 d. iki 2021 m. liepos 20 d., vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. L. sulaikymo momento.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė