- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1706-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09955-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., A. M., P. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. D. ir suinteresuotų asmenų D. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys D. M., A. M. ir P. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2015-07-30 kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2015-07-27 patvarkymą ir 2015-06-25 areštą transporto priemonei BMW X3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išieškojimą iš šio turto nutraukti bei priteisti 150 Eur advokato išlaidoms apmokėti.
Antstolis 2015-08-06 patvarkymu Nr. 3.5.-15-13602 netenkino skundo ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr.0091/02/02843, 0091/02/03073, 0091/02/03074, 0091/02/03301, 0091/02/03302, 0091/02/03303, 0091/02/03304, 0091/02/03305, 0091/02/03306, 0091/02/03307, 0091/03/04491 persiuntė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių sudaryta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis yra su trūkumais. Teismo vertinimu, pareiškėja teismui nepateikė jokių kitų įrodymų dėl sutarties sudarymo ir įvykdymo. Pateiktas 2015-06-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties užpildytas blankas dar nepatvirtina aplinkybės, kad automobilio BMW X3, valst. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo realiai sudaryta iki transporto priemonės arešto. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog transporto priemonė buvo įsigyta už pareiškėjos D. D. asmenines lėšas. Kaip konstatavo teismas, iki turto arešto dienos pareiškėja nesikreipė dėl savo interesų apsaugos įregistruojant nuosavybės teises pagal sudarytą pirkimo - pardavimo sandorį. Dėl to, teismo vertinimu, vadovaujantis CK 1.75 str. 2 d. asmenys, neįregistravę sandorio, negali jo sudarymo fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Esant nurodytų aplinkybių visetui antstolio G. Jonausko veiksmus areštuoti transporto priemonę, kurios savininkė pagal VĮ „Regitra“ duomenis yra D. M., teismas įvertino kaip teisėtus ir pagrįstus siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. (CPK 675 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliantai su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jų sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis su trūkumais. Kaip nurodo apeliantai, sutarties sudarymo vietos nenurodymas nėra pagrindas nepanaikinti arešto. Pasak apeliantų, ši sutartis nebuvo teismo pripažinta negaliojančia, todėl yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią. Kaip nurodė apeliantai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog tarp šalių sudaryta sutartis dėl automobilio pirkimo – pardavimo nebuvo vykdoma. Nurodė, kad automobilis buvo įsigytas pareiškėjos, o ne suinteresuotų asmenų lėšomis. Kadangi pareiškėja gyvena Vokietijoje, įsigytas automobilis nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka jos vardu. Taip pat apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad transporto priemonės registracijos duomenų nepakeitimas yra teisiškai nereikšminga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį yra transporto priemonės savininkas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nesutinka su atskirojo skundo argumentais, laiko juos nenuosekliais ir prieštaringais. Apeliantai, kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, teigia, jog tikroji automobilio savininkė yra pareiškėja, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nurodo viena kitai prieštaraujančias aplinkybės. Vienu atveju pareiškėja nuosavybės teisę į areštuotą automobilį grindžia tarp jos ir dukters sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi, kitu atveju nuosavybės teisę į transporto priemonę kildina iš faktinių pavedimo teisinių santykių. Pasak apeliantų, automobilis buvo įgytas pareiškėjos dukters, tačiau pareiškėjos lėšomis ir pastarosios naudai. Apeliantai nurodo, kad pasibaigus įgaliojimui suinteresuotas asmuo įregistravo automobilį savo vardu, nes jai išduotas įgaliojimas, kurio pagrindu ji būtų galėjusi įregistruoti automobilį pareiškėjos vardu, buvo nebegaliojantis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie transporto priemonės įgijimo pagrindai vienas kitą šalina ir yra nelogiški. Be to, apeliantų keliamas versijas dėl pareiškėjos automobilio įgijimo asmeninių lėšų pagrindu suinteresuotam asmeniui D. M. vykdant pavedimą paneigia byloje esantys įrodymai. Kaip matyti iš pareiškėjos 2013-09-25 išduoto įgaliojimo turinio, jame nėra nurodyta, kad pareiškėjos įgaliotinė D. M. būtų įgaliota nupirkti automobilį ir jį įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos lėšų sumokėjimą įgaliotinei, jog pastaroji pareiškėjos naudai galėtų įgyti automobilį. Apeliantų keliamos versijos dėl automobilio įgijimo pareiškėjos nuosavybėn yra prieštaringos ir tarpusavyje nesuderinamos.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis pagrįstai atsisakė panaikinti areštą automobiliui, kuris pagal oficialius LR kelių transporto priemonių registro duomenis priklauso D. M.. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį vykdydamas išieškojimą antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į turtą arba jo dalį, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė su skolininku. Įvertinus aplinkybę, jog areštuota transporto priemonė yra bendroji jungtinė nuosavybė su skolininku A. M., antstolis turėjo teisinį pagrindą jį areštuoti, o pirmosios instancijos teismas - atmesti apeliantų skundą dėl antstolio veiksmų, nesant įstatymo reikalavimus atitinkančių nuoseklių apeliantų veiksmų įteisinant nuosavybės teisių perėjimą į areštuotą transporto priemonę pareiškėjai.
Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog neturi teisinio pagrindo atskirojo skundo argumentai, kurie susiję su transporto priemonės registracija ir su tuo susijusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo tenkinti pagrindo nėra, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.