- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- PK-3296-827/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00268-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kategorijos
susipažinusi su S. Ž. paduotu skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka K. A. dėl įžeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-10-31 gautas skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka K. A. dėl įžeidimo, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn K. A. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį už įžeidimą.
Atsiliepimas
Skundas yra grindžiamas tuo, kad buvusios darbovietės vadovas K. A. pareiškėją įžūliai įžeidinėjo ir raštu užgauliai pažemino. Atsiliepime į 2013-01-08 teismo nutartį K. A. rašė: „Ieškovas, padėjęs savo purviną leteną ant LR Konstitucijos prisiekė sakyti tiesą“ Pareiškėjas mano, kad taip A. A. pažemino ne tik jį, bet ir teismą, neva taip iškreiptai priėmusį jo priesaiką. Mano, kad K. A. neteisėtai rinko ir viešino duomenis apie jo sveikatą. 2013-09-16 atsiliepime Darbo ginčų komisijai neturėdamas jokio pagrindo nurodė, kad pareiškėjo psichinė sveikata yra akivaizdžiai pašlijusi, o 2013-11-12 atsiliepime teismui pareiškėjo veiksmus vadino paranoiškais, kurie pasieks ir Srazbūrą. 2013-06-21 atsiliepime K. A. rašė, kad „Visus tuos kliedesius ... vertina kaip paranoiško organizmo išdavą. Nenustebtų, jei kito patikslinto ieškinio turinys būtų apie tai, kad klubo vadovas aklas ir be rankų sugebėjo ištuštinti ieškovo kišenes“. 2013-06-03 atsikirtime K. A. pašiepė: „Ieškovo kalba posėdžio metu, kad į teismą jis kreipėsi neva jo artimos aplinkos „anūkės, proanūkės bobutės, močiutės...)“. Tai pareiškėja, kaip laisvą ir nepriklausomą pilietį, labai žeidžia. Mano, kad šie K. A. veiksmai sudaro BK 155 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Privataus kaltinimo procesą atsisakytina pradėti (BPK 412¹straipsnio 1 dalis) ir skundas su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Iš teismui pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas S. Ž. kaip ieškovas bylinėjosi su atsakovu Vaikų ir jaunimo klubu Olimpija civilinėje byloje dėl grąžinimo į darbą. Bylos nagrinėjimo metų Vaikų ir jaunimo klubo Olimpija vadovas K. A. atstovavo procese atsakovą ir teikė į bylą procesinius dokumentus, kuriuose nurodė šiame skunde pareiškėjo nurodytus teiginius. Tai patvirtina ir civilinės bylos Nr. A. 2. -11519-727/14 (ankstesnis Nr. 2-21279-803-2013) medžiaga.
Vertinant teismui S. Ž. skundą ir jame nurodytas aplinkybes matyti, kad yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. BK 155 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už įžeidimą, t. y. kai viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažeminamas žmogus. Šio straipsnio 2 dalis numato baudžiamąjį nusižengimą už neviešą įžeidimą. Lygiai tokie patys veiksmai, tik pagal savo pobūdį mažiau pavojingi, sudaro ne BK 155 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, bet civilinį deliktą. Taigi veiksmai, kuriais užgauliai yra pažeminamas kitas žmogus, gali būti vertinami kaip nusikalstama veika arba kaip civilinis deliktas priklausomai nuo tų veiksmų pavojingumo. Mažiau pavojingi veiksmai yra civilinis deliktas, didesnį pavojingumą turintys veiksmai yra nusikalstama veika. Pastaruoju metu teismų praktika tiek nacionaliniu mastu, tiek Europos mastu laikosi pozicijos, kad baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą gali būti taikoma tik išimtinais ir itin išskirtiniais, kai veikos pavojingumas pateisina baudžiamosios atsakomybės taikymą, o visais kitais atvejais tokie veiksmai turi būti vertinami kaip civilinis deliktas. Pažymėtina kad veikos pavojingumą turi apspręsti objektyvių ir subjektyvių nusikalstamos sveikos sudėties požymių visuma ir šių požymių ypatybės, o ne subjektyvus nukentėjusiojo santykis su padarytais veiksmais. Vertinant pareiškėjo nurodytus K. A. veiksmus, kurie pareiškėjo nuomone turi būti kvalifikuojami pagal BK 155 straipsnio 1 d., matyti, kad išsireiškimai, nors ir nėra teigiamai apibūdinantys asmeninį, tačiau jie nėra ypatingai užgaulūs ar ypatingai žeminantys. Turi neigiamą atspalvį ir galimai sudaro pagrindą jaustis nepatogiai, tačiau tokio pobūdžio neigiami apibūdinimai nėra tiek pavojingi, kad juos būtų galiam vertinti kaip nusikalstamus, todėl teismas mano, jog šiuose K. A. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatytų BK 155 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėčių požymių. Esant šioms aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjo S. Ž. skunde nurodytais atvejai nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir dėl to privataus kaltinimo baudžiamasis procesas negali būti pradėtas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 412¹ straipsniu bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagal S. Ž. 2014-10-31 teisme gautą skundą (prašymą) ir skundą su medžiaga grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.