- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-25
- Bylos Nr.
- e2YT-14145-1088/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07988-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N. priėmė sutuoktinio B. N., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė E. N., 2010 m. lapkričio 19 d. testamentu E. N. visą jai priklausantį turtą paliko anūkui R. J.. R. J. priėmė E. N. palikimą pateikdamas pareiškimą Kauno miesto I-ojo notaro biuro notarei R. L.. Vedant paveldėjimo bylą paaiškėjo, kad palikėjai priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokoje su sutuoktiniu B. N.. E. N. ir B. N. susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai bendrų vaikų nesusilaukė. Iš pirmosios santuokos E. N. turėjo dukrą B. G. J. (pareiškėjo motina). B. N. mirė (duomenys neskelbtini). Vienintelė įpėdinė E. N. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo manydama, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra jos vardu ir jos asmeninė nuosavybė. Po B. N. mirties iki pat savo mirties E. N. gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) – naudojosi butu ir valdė jį kaip savo, mokėjo visus komunalinius mokesčius bei kitas būtinas būsto išlaikymo išlaidas, tvarkė būstą, naudojosi visais jame esančiais po sutuoktinio mirties likusiais daiktais (CBP-10139).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir suinteresuotas asmuo). Atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų E. N. ir B. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad E. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui (DOK-71849).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. N. ir B. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). B. N. mirė (duomenys neskelbtini).; E. N. –mirė (duomenys neskelbtini). E. N. turėjo tris vaikus: B. P. (G., J.), A. G., A. G.. Pareiškėjas yra B. P. (G., J.) sūnus, E. N. anūkas. Kauno m. I–ojo notarų biuro pažyma, Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po E. N. mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis E. N. vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374). Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad jo senelė E. N. po sutuoktinio B. N. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis nagrinėjamu atveju atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. N. po sutuoktinio B. N. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buto techninė apskaitos byla, mokėjimo knygelės patvirtina, jog E. N. atsiradusiu palikimu, nekilnojamuoju turtu – butu naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, valdė kaip savo nuosavybę; E. N. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Teismui pateikti įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog E. N. turtu pradėjo naudotis ir juo rūpinosi iš karto po sutuoktinio mirties. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad E. N. po sutuoktinio B. N. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CPK 183, 185 straipsniai). Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. J. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio B. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.