Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovei V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal A. V. ieškinį atsakovui G. N., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos VTAS, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti G. N. valdžią į sūnų G. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, nusišalino nuo jo auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Atsakovui nustatytas neįgalumas dėl psichikos sveikatos sutrikimo, jis nuolat gydosi ligoninėse. Pagrindo manyti, kad padėtis gali pasikeisti ir jis pradėtų vykdyti savo kaip tėvo pareigas, nėra.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaiko, prašo tenkinti.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimą pranešta CPK 130 straipsnio tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Institucijos atstovės nuomone, šioje byloje atsakovo atžvilgiu reikėtų taikyti atskyrimo nuo vaiko institutą, o ne apriboti tėvystę.

Ieškinys atmestinas. Priimtinas sprendimas dėl vaiko ir tėvo atskyrimo.

Šioje byloje ieškovės ir jos atstovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas yra buvęs ieškovės sutuoktinis. (duomenys neskelbtini) jiems santuokoje gimė sūnus G. N.. (duomenys neskelbtini) santuoka tarp šalių nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. 2012-03-19 teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o 2014-01-23 teismo nutartimi buvo nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka. Tačiau atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, niekada jo nelanko, nebendrauja, neteikia priteisto išlaikymo. Atsakovui yra nustatytas nedarbingumo dėl psichikos sveikatos sutrikimų lygis.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei vaikų ir tėvų atskyrimo.

Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Byloje kilo du teisės taikymo klausimai: 1) teismo, nagrinėjančio ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, teisė priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; 2) teisės normų, reglamentuojančių vaikų ir tėvų atskyrimą tuo atveju, kai tėvai (tėvas, motina) negyveno kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, aiškinimas ir taikymas. Dėl CK 3.179 ir 3.180 straipsnių taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal F. B. ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos tarnybai dėl tėvo valdžios laikino apribojimo, globos (rūpybos) nustatymo bei globėjos (rūpintojo) paskyrimo, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002.

CK trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 straipsniai). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo.

Kaip minėta, yra dvi tėvų valdžios apribojimo rūšys – vaiko atskyrimas nuo tėvų ir laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Šios vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonės (CK 3.179 ir CK 3.180 straipsniai) yra tarpusavyje susijusios, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė, kuri taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. Nenustačius pagrindo apriboti tėvų valdžią, teismas turėjo taikyti švelnesnę vaiko interesų ir apsaugos priemonę, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi.

CK 3.179 straipsnio 1 dalis, nustatanti vaikų ir tėvų atskyrimą, nenurodo apibrėžto sąrašo aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numato tik bendrą principą, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas dėl savo sveikatos sutrikimo negali tinkamai auklėti ir prižiūrėti sūnaus, dalyvauti jo auklėjime, t.y. tokia situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių – atsakovo ligos. Todėl šiuo atveju taikytinas vaiko ir tėvų atskyrimo institutas.

Reiškiant ieškinį ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1dalis). Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 376, 406 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atskirti G. N. , a.k(duomenys neskelbtini) nuo sūnaus G. N., a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.