- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- 1-409-448/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Kaltinamasis
- E. L.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nukentėjusiajam R. Ž., jo atstovui advokatui Artūrui Kuzmai, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. 2015-02-21 apie 3 val. pagrobė R. Ž. 730 eurų vertės automobilį R. E., valst. Nr. BRK 231, stovėjusį Alytuje, šalia Vilties g. 8-o namo bei jame buvusius daiktus: dėžutę su raktų galvutėmis, 72 eurų vertės, metalinę išskleidžiamą įrankių dėžę su įrankiais, 43 eurų vertės, perforatorių „Makita“, 200 eurų vertės, kampinį pjūklą „Makita“ su diskeliu, 57 eurų vertės, oro kompresorių, 43 eurų vertės, rankinę oro pompą, 10 eurų vertės, 2 grandines ratams, kurių kiekvienos vertė 11 eurų, bendros 22 eurų vertės, užvedimo laidus, 28 eurų vertės, atsarginio rato dėklą, 14 eurų vertės, kastuvą „Fiskar“, 34 eurų vertės, traukimo gervę, 28 eurų vertės, žvejybos kėdę „Strategy“, 109 eurų vertės, striukę „Rapola“, 86 eurų vertės, meškerių stovelį „Strategy“, 138 eurų vertės, žvejybinį samtį, 7 eurų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam R. Ž. turtinę 1621 euro žalą.
Apklaustas kaip kaltinamasis, E. L. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2015-02-21 vakare girtavo su draugais. Gatvėj sutiko nukentėjusiojo sūnų T.ir visi nuėjo pas jį į namus Vilties gatvėje, ten gėrė. T. tėvas jiems liepė skirstytis. Kaltinamasis išeidamas pasiėmė ant stalo gulėjusius automobilio raktelius. Išėjęs spaudinėjo pultelį ir taip atsirinko automobilį. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą ir važiavo. Negali pasakyti, kokiu tikslu automobilį paėmė ir kur norėjo važiuoti, bet važiavo link Kauno. Už Genių kaimo automobilis užgeso. Tada jį nustūmė į artimiausią keliuką ir paliko. Ar ėmė kokius daiktus, neatsimena, ar buvo patekę į kokį eismo įvykį, taip pat neatsimena.
Šalies argumentai
Su ieškiniu dėl turtinės žalos sutinka, dėl neturtinės-prašo žalos dydį mažinti.
Kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino pilnai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, vadovaujantis LR BPK 273 str. 1 d., byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.
Šalies argumentai
R. Ž. protokole-pareiškime nurodo, kad 2015-02-20, apie 17.30 val. savo automobiliu R. E., valst. Nr. BRK 231 grįžo į namus ir automobilį pastatė prie namo Vilties g. 8, Alytuje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Sūnus T. į butą buvo parsivedęs draugus, po jų apsilankymo pasigedo automobilio raktelių ir paties automobilio (t. 1, b. l. 1-2).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas rastas automobilis Renault, valst. (duomenys neskelbtini) ir jo radimo vieta Alytaus r., Karklynų k. (t. 1, b. l. 10-12).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad R. Ž. pateikė kampinio šlifuoklio „Makita“ įsigijimo dokumentą, mokėjimo už transporto priemonės vertinimą dokumentą bei vertinimo ataskaitą Nr. 15-035 (t. 1, b. l. 48).
Transporto priemonės R. E., identifikavimo Nr. VF8J637050R311781 vertinimo ataskaitoje fiksuota, kad transporto priemonės R. E., valst. Nr. BRK 231, rinkos vertė prieš sužalojimą 731 euras, likutinė vertė-101 euras (t. 1, b. l. 51-77).
Nukentėjusiojo R. Ž. parodymuose fiksuota, kad 2015-02-20, apie 17.30 val. jis savo automobiliu R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo į namus, pastatė automobilį prie savo namo Vilties g. 8, Alytuje, nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilį užrakinęs, raktelius paliko bute, virtuvėje ant stalo. Naktį sūnus T. į butą buvo parsivedęs tris draugus. Kai jie pradėjo triukšmauti, jis liepė jiems išeiti. Jiems išėjus, jis pamatė, kad nėra automobilio raktelių, nebuvo ir automobilio. Suradus automobilį, nebuvo automobilio dešinės pusės posūkio žibinto plastmasės, dešinės pusės posparnio, iš bagažinės dingęs kompresorius-pompa, įrankių dėžė su įrankiais, užvedimo laidai, perjungimo svirties viršutinė dalis; iš automobilio salono (bagažinės) pagrobta: dėžutė su raktais, 72 eurų vertės, metalinė išskleidžiama įrankių dėžė, 43 eurų vertės, perforatorius „Makita“, 200 eurų vertės, kampinis pjūklas „Makita“, 57 eurų vertės, oro kompresoriukas, 43 eurų vertės, rankinė pompa, 10 eurų vertės, grandinės ratams 22 eurų vertės, užvedimo laidai, 28 eurų vertės, atsarginio rato dėklas, 14 eurų vertės, kastuvas, 34 eurų vertės, traukimo gervė, 28 eurų vertės, žvejybos kėdė „Strategy“, 109 eurų vertės, striukė „Rapola“, 86 eurų vertės, meškerių stovelis „Strategy“, 138 eurų vertės, žvejybinis samtis, 7 eurų vertės, viso pasigedo daiktų už 891 eurą. Sugadintas ir automobilis-vienas lieto lydinio ratlankis pakeistas atsarginiu, paties lieto ratlankio nebuvo, pagrobtas pavarų dėžės svirtelės guminis rutuliukas, lūžusi dešinės pusės priekinė šakė, sulenktas variklio apatinis gaubtas, todėl automobilio sugadinimą vertina 900 eurų. Automobiliui padarytą žalą vertina 730 eurų (t. 1., b. l. 19-21; 24-25).
Liudytojo T. Ž. apklausos protokole nurodoma, kad jis su trimis draugais gėrė jo tėvų bute (duomenys neskelbtini), Alytuje. Išėjus draugams, tėvas pasigedo savo automobilio raktelių, kurie gulėjo virtuvėje ant stalo. Jis nuėjo pažiūrėti į lauką, kur stovėjo automobilis, automobilio nerado. Žino, kad tėvas vežiodavosi pilną bagažinę visokių daiktų (t. 1, b. l. 34-37).
Liudytojo T. K. apklausos protokole nurodoma, kad 2015-02-21 apie 08.50 val., važiuodamas iš namų Karklynų kaime, Alytaus r., ant kelio pamatė stovintį automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio iš vakaro ten nebuvo, todėl apie tai pranešė policijai ( t. 1, b. l. 39/).
Liudytojo T. A. parodymuose fiskuota, kad T. Ž. pasiūlė eiti gerti alkoholio pas jį į Vilties g. esantį butą. Apie 2-3 valandą nakties jie susiruošė išeiti. Išėjus į lauką, E. nuėjo pirmas prie mašinos R. E., ją atrakino pulteliu, pakvietė sėsti ir važiuoti. Suprato, kad čia E. automobilis. Važiavo kažkur link Kauno, bevažiuojant nuleido automobilio padangą. E. pakeitė ratą, tada dar šiek tiek pavažiavo ir automobilis sustojo. Jie automobilį pastūmė į artimiausią keliuką ir ten jį paliko. Jis su draugu nuėjo namo, o E. iš pradžių ėjo paskui, paskui nugriuvo ir liko (t. 1, b. l. 138-139).
Liudytojo R. S. parodymuose fiksuota, kad E. buvo blaiviausias iš jų, jis iš buto išėjo šiek tiek pirmiau, o jis su T.-paskui jį. Išėjus iš namo, E. paspaudė su savim turėtą mašinos raktelių pultelį ir atrakino automobilį, pakvietė lipti ir važiuoti. R. S. pagalvojo, kad čia yra E. mašina. Vairavo E., važiavo link Kauno. R. S. dėl girtumo užmigo, atsibudo tik ties Genių kaimu, nes buvo nuleistas priekinis dešinys automobilio ratas. E. ratą pakeitė. Nei jis, nei T. jam nepadėjo. Bagažinėje jokių elektrinių įrankių, žvejybos įrankių, aprangos nebuvo, ji buvo tuščia. Keisdamas ratą, E. kalbėjo „ir dar ne mano mašina“. Paklaustas, kieno čia automobilis, jis atsakė, kad „čia tų, kur gėrė“. Kai pakeitė ratą, vėl sėdo važiuoti, bet pavažiavus mašina užgeso ir neužsivedė. Kai mašina neužsivedė, jis su T.ėjo namo, o E. su jais nėjo (t. 1, b. l. 141-142).
E. L. veika pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo R. Ž. automobilį ir jame buvusius daiktus. Nukentėjusysis kaltinamajam teisės naudotis savo automobiliu nesuteikė, kaltinamasis pagrobė automobilį prieš turto savininko valią. Automobilio vagystė veiką kvalifikuoja pagal LR BK 178 str. 2 d. Kaltinamasis neprisimena, kad jis būtų vogęs daiktus iš automobilio ir negali paaiškinti, kaip daiktai dingo ir kada tai įvyko, tačiau įrodyta, kad pavogtą automobilį jis paliko šalikelėje be priežiūros ir apsaugos, automobilio neužrakino. Taigi jis atsakingas ir dėl po to sekusių veiksmų-nukentėjusiojo R. Ž. daiktų dingimo iš to automobilio.
Įrodyta, kad E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.
E. L. padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. E. L. praeityje nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis. Jis pripažino ieškinį dėl turtinės žalos ir sutiko jį atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad geriausiai LR BK 41 st. numatytus bausmės tikslus atitiks E. L. skirta laisvės apribojimo bausmė su griežtais įpareigojimais.
Kadangi kaltinamasis E. L. prisipažino kaltu ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinas LR BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Byloje pateikti dokumentai, kad nukentėjusysis turėjo 220 eurų išlaidų jo atstovo advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.
Byloje pareikštas nukentėjusiojo R. Ž. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusysis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1590 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 27), jame nurodė, kokie pavogti daiktai bei jo patirtos išlaidos sudaro ieškinio sumą, nurodė kiekvieno pavogto daikto vertę ir pagrindė išlaidų sumas. Teisme jis prašo išieškoti 1600 eurų turtinę žalą, 70 eurų už vertinimo ataskaitą.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, nes yra visi trys civilinio ieškinio patenkinimo pagrindai: nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, žala buvo padaryta kaltinamojo veiksmais, tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Tačiau analizuojant ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus, nustatyta, kad teismui pateikto ieškinio aprašomojoje dalyje R. Ž. vagystės metu jam padarytą žalą vertina 1621 euru, gi rezoliucinėje dalyje nurodo, kad iš E. L. prašo priteisti 1600 eurų turtinę žalą ir 70 eurų už vertinimo ataskaitą. Šiame ieškinio pareiškime nenurodyta, kodėl nukentėjusysis prašo išieškoti didesnę, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jam padarytą žalą. Teismui pateiktame ieškinio pareiškime nukentėjusysis nepagrindė didesnės prašomos išieškoti žalos sumos, todėl nustatant išieškotinos žalos dydį, vadovautinasi ieškinio pareiškimu, kuris buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo metu ir kuris buvo pagrįstas detaliais verčių nurodymais. Vadovaujantis išdėstytu, R. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai 1590 eurų sumai, likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Nukentėjusiojo R. Ž. ivilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Nors LR CK 6.283 str. 1d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir paskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima (LR Aukščiausiojo Teismo nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371/03).
Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 2 500 eurų litų, jis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, be to, nukentėjusysis, reikalaudamas tokios žalos atlyginimo, žalos atsiradimą turi įrodyti ir pagrįsti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl vagystės jis patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, paūmėjo jo liga, nukentėjo darbo našumas. Nukentėjusiojo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų neįrodo, kad nukentėjusiajam sveikatos problemos atsirado būtent dėl vagystės sukeltų padarinių, o kitų įrodymų dėl neturtinės žalos byloje nėra ir nukentėjusysis tokios žalos atsiradimo neįrodė. Būtina atsižvelgti į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, jos niekaip nebuvo susiję nei su nukentėjusiojo sveikata, nei gyvybe. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Reikia atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaltinamasis nedirba. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis privalės atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą bei atstovavimo išlaidas. Kaltinamasis nekilnojamojo turto ir automobilių neturi. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo realias galimybes atlyginti žalą, nors šios aplinkybės ir nėra esminis kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas-ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalios dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (LR CK 6.251 str. 2 d.). Be to, atsižvelgtina ir į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo vagysčių bylose.
Vadovaujantis išdėstytu, iš kaltinamojo E. L. nukentėjusiajam R. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 100 eurų.
Nukentėjusysis R. Ž. turėjo 220 eurų advokato, dalyvavusio byloje jo atstovu, paslaugoms apmokėti, šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( LR BK) 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 metams.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę E. L. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
E. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, po nuosprendžio paskelbimo panaikinti kardomąją priemonę- įpareigojimą nebendrauti su T. A. ir R. S..
Nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalios atlyginimo tenkinti dalinai 1590 eurų sumai, šį ieškinį dalyje dėl 80 eurų atmesti; ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai 100 eurų sumai, šį ieškinį dalyje dėl 2400 eurų atmesti.
Išieškoti iš E. L. 220 eurų nukentėjusiajam R. Ž. jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.