Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-361-1100/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-26
Bylos Nr.
II-361-1100/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00248-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
L. Ž.
Advokatai
Viktoras Dovidaitis
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-361-1100/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00248-2024-3
Procesinių sprendimų kategorijos: 16.9.8.2;21.10.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“),

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo L. Ž. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Viktoro Dovidaičio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1768-2024 (ROIK: 23228592053).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja A. L. 2024 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1768-2024 nustatė, kad L. Ž. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2023 m. gruodžio 26 d. apie 15.13 val. Vilniuje, Eišiškių pl., vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

L. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

L. Ž. atstovas advokatas V. Dovidaitis Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. sausio 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Skunde nurodomos įvykio aplinkybės. Pažymima, kad L. Ž. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl to, kad jis padarė kokį nors KET pažeidimą, bet tiesiog siekiant patikrinti jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, dokumentus. 2023 m. gruodžio 26 d. apie 15.13 val. Vilniuje, Eišiškių pl., L. Ž. vairavo „B“ kategorijos transporto priemonę – automobilį. Pareiškėjas pateikė policijos pareigūnams galiojantį (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą (skundo priedas Nr. 1). Šis dokumentas patvirtina faktą, jog L. Ž. turi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones. Nepaisant to, pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Institucija priėmė 2024 m. sausio 17 d. nutarimą dėl to, kad jis neva vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti. Be to, policijos pareigūnai, sustabdę pareiškėją, jam paaiškino, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes jo vairuotojo pažymėjimas negalioja Lietuvos Respublikoje. Nuo jo deklaruotos atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos iki 2023 m. gruodžio 26 d. praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl jis turėjo kreiptis dėl vairuotojo pažymėjimo, galiojančio Lietuvos Respublikoje, išdavimo. Jam toks vairuotojo pažymėjimas nėra išduotas, todėl laikoma, kad L. Ž. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su tokia policijos pareigūnų pozicija.

Skunde teigiama, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Cituojama ANK 424 straipsnio 3 dalis ir KET 14 punktas. Pareiškėjo nuomone, Institucija padarė neteisingą išvadą, jog L. Ž. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti. Skunde taip pat cituojama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalis, kurioje yra aiškiai apibrėžtas skirtumas tarp vairuotojo pažymėjimo negaliojimo ir kitoje valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo nepripažinimo. Teigiama, kad L. Ž. (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis. Jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nei Lietuvos Respublikoje, nei (duomenys neskelbtini). Jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas nėra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas (duomenys neskelbtini).

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas atvykimą į Lietuvos Respubliką deklaravo 2023 m. vasarą, tačiau jis iki šiol turi ir nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir per policijos pareigūnų nurodytą 6 mėnesių laikotarpį pareiškėjas kelis kartus ilgesniam laikotarpiui buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Be to, nėra aišku, nuo kokio momento yra įgyjamas „nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo“ statusas, minimas SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje – ar nuo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaravimo ar nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui dienos.

Taigi pareiškėjo atstovo vertinimu, skunde išdėstytų aplinkybių visuma leidžia tvirtinti, kad L. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, požymių, nes jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Teigiama, kad pareiškėjas galimai galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, bet tik su sąlyga, kad nuo L. Ž. nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo iki 2023 m. gruodžio 26 d. praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau tokiu atveju atsakomybėn jis galėtų būti traukiamas pagal visiškai kitą ANK normą.

Atsiliepimas

Institucijos vyriausiasis tyrėjas G. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į L. Ž. atstovo advokato V. Dovidaičio skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Institucijos vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į pareiškėjo atstovo advokato skundą teigiama, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Cituojama ANK 424 straipsnio 3 dalis, SEAKĮ 2 straipsnio 93 punktas, 13 straipsnio 1 ir 9 dalys, 22 straipsnio 3 dalis. Taip pat cituojamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 2.4. punktas, kuriame apibrėžiama nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka. Taigi, pagal cituotus įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, užsienio šalių išduoti vairuotojo pažymėjimai, kurie atitinka SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas galioja ir patvirtina asmens teisę vairuoti motorines transporto priemones tik tokiu atveju, jei pažymėjimo turėtojas dėl asmeninių ir / ar darbo ryšių Lietuvos Respublikoje kiekvienais kalendoriniais metais gyvena mažiau nei 185 dienas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis L. Ž. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaruoja nuo 2020 m. gruodžio 15 d. ir yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, administracinio nusižengimo padarymo metu jo turimas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitiko SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatų, todėl laikoma, kad pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

Atsiliepime į pareiškėjo atstovo skundą nurodoma, kad itin svarbi aplinkybė, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba 2020 m. liepos 2 d. L. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 39-ANR_P-29387-2020 už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. spalio 15 d. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios L. Ž. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) įgijo 2020 m. rugpjūčio 4 d. t. y. dar nepasibaigus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo laikotarpiui. SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „<...užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones...>“. Kadangi L. Ž. vairuotojo pažymėjimas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jo taip pat negalima pripažinti kaip atitinkančiu SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatas ir galiojančiu Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Pareiškėjo L. Ž. atstovo advokato V. Dovidaičio skundas tenkinamas iš dalies.

L. Ž. atstovas advokatas V. Dovidaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko pateiktą skundą, skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir neteisėtas. Mano, kad L. Ž. galėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, tačiau su sąlyga, kad administracinio nusižengimo darymo metu jis būtų buvęs nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas (SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalis). Visgi pareiškėjas turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, t. y. išduotą užsienio valstybėje, kuris pagal minėtą normą yra prilygintas vairuotojo pažymėjimui, suteikiančiam teisę vairuoti transporto priemones, konkrečiai „B“ kategorijos transporto priemones. Nagrinėjamu atveju vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis nepaisant to, kad Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad L. Ž. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse išaiškintą sąvoką. Iš VĮ „Registrų centro“ gyventojų registro duomenų matyti, kad pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau iš oro uosto duomenų taip pat matyti, kad jis buvo išvykęs nuo 2023 m. spalio 3 d. iki spalio 10 d. Be to, pareiškėjas važinėjo į (duomenys neskelbtini) su savo automobiliu, jis važiavo per Europos Sąjungos teritoriją, todėl duomenų bazėje tokių duomenų nebus. L. Ž. neatitinka nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo apibrėžimo, nustatyto Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse. Net jeigu būtų pripažinta, kad jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Nesutinkama su Institucijos atsiliepimo teiginiu, kad pareiškėjas vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) įgijo 2020 m. rugpjūčio 4 d., t. y. tuo metu kai Lietuvos Respublikoje jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Minėtas teiginys grindžiamas SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones, ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. L. Ž. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trims mėnesiams. Pareiškėjui nebuvo jokio reikalavimo norint susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, ši teisė gražinama automatiškai, todėl atitinkamai visą laiką vairuotojo pažymėjimas, kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini), yra galiojantis. Nėra jokio pagrindo nepripažinti vairuotojo pažymėjimo, atsiliepimo dokumentas yra niekinis. Atkreipiamas dėmesys, kad VĮ „Regitros“ raštas apie tai, kad L. Ž. apskritai niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones neatitinka tikrovės. Jei teisė vairuoti transporto priemones jam nebuvo suteikta, tai negalėjo būti ir atimta. Prašo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą nutarimą.

VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis, L. Ž. nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, nuo 2023 m. sausio 4 d. gyvenamąją vietą deklaruoja Lietuvos Respublikoje (b. l. 17–18).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenimis, L. Ž. vykdė individualią veiklą Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d., o „Sodroje“ jis draustas nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 40).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte dėl informacijos pateikimo apie L. Ž. nurodyta, kad jis 2023 m. gegužės 1 d. pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už 2022 m., kurioje deklaravo gautas individualios veiklos pajamas (b. l. 46–47). 2024 m. gegužės 15 d. duomenimis L. Ž. nebuvo pateikęs Pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311) už 2023 m. (b. l. 68–71).

VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad L. Ž. nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. birželio 15 d. jis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje. Nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. gruodžio 27 d. gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini) (b. l. 49).

2024 m. balandžio 30 d. valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) išraše iš valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos apie asmenų vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną užfiksuota, kad L. Ž. 2023 m. sausio 6 d. atvyko į Lietuvos Respubliką; 2023 m. sausio 16 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2023 m. balandžio 22 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2023 m. birželio 3 d. atvyko į Lietuvos Respubliką; 2023 m. spalio 3 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos; 2023 m. spalio 10 d. atvyko į Lietuvos Respubliką (b. l. 53–54).

2024 m. gegužės 8 d. VĮ „Regitros“ rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis, L. Ž. nebuvo suteikta teisė vairuoti transporto priemones. Duomenų apie L. Ž. išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių vairuotojų registre nėra (b. l. 78–82). 2024 m. birželio 3 d. VĮ „Regitros“ rašte dėl vairuotojo pažymėjimo nurodyta, kad L. Ž. Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis nebuvo išduotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas (b. l. 86–87).

Dėl L. Ž. padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje

L. Ž. atstovas advokatas V. Dovidaitis nesutinka su Institucijos vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1768-2024, skunde ir teismo posėdžio metu L. Ž. atstovas advokatas V. Dovidaitis ginčijo skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 2.4. punkte apibrėžta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad L. Ž. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinis iškilęs klausimas, ar tuo metu pareiškėjas turėjo teisę vairuoti transporto priemones, ar ne.

Pirma, pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašą apie asmens darbovietę, gautą iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjas vertėsi individualia veikla Lietuvos Respublikoje nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d., o „Sodroje“ jis draustas nuo 2023 m. birželio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 40). Be to, pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą dėl informacijos pateikimo apie L. Ž., jis 2023 m. gegužės 1 d. pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m. (b. l. 46–47). Registruotis užsiimant individualia veikla, būti draustam „Sodroje“, jei iš tiesų asmuo visiškai nėra susijęs darbo ryšiais su Lietuvos Respublikoje, yra nelogiškas asmens elgesys. Vadinasi, iki nagrinėjamo įvykio L. Ž. buvo susijęs darbo ryšiais su Lietuvos Respublika.

Antra, pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, L. Ž. nuolat gyveno užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. Nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu L. Ž. nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2023 m. birželio 15 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje; nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. gruodžio 27 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). Jei iš tiesų L. Ž. nesietų savo gyvenamosios vietos su Lietuvos Respublika, jis nedeklaruotų įtraukimą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje ar deklaruotų savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o priešingai – deklaruotų savo išvykimą į kitą valstybę, kaip tai darė nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad L. Ž. iki nagrinėjamo įvykio Lietuvos Respublikoje gyveno daugiau nei 185 dienas kalendoriniais metais (2023 metais) dėl savo asmeninių ir darbo ryšių. Pažymėtina, kad pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 2.4. punktą, nėra būtina, kad asmuo gyventų Lietuvos Respublikoje 185 dienas iš eilės kalendoriniais metais (pakanka nustatyti, kad jis taip darė bent 185 dienas kalendoriais metais). Atsižvelgiant į tai, VSAT duomenys, kad L. Ž. 2023 m. buvo tam tikrais laikotarpiais buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos (b. l. 53–54), nepatvirtina, kad jis negyveno šioje valstybėje bent 185 dienas per kalendorinius metus.

Teismas konstatuoja, kad L. Ž. bylai reikšmingu laiku buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba 2020 m. liepos 2 d. L. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 39-ANR_P-29387-2020 už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. spalio 15 d. (asmens duomenų l. 6–7). Teismas nenustatė, kad L. Ž. nesutiko su administraciniu nurodymu, kas sudarytų pagrindą teigti, kad administracinis nurodymas yra apskritai negaliojantis. VĮ „Regitros“ disponuojamais Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis, duomenų apie L. Ž. suteiktą teisę vairuoti transporto priemones ar išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra (b. l. 78–82, 86–87). Priešingai, nei teigė pareiškėjo atstovas byloje, ta aplinkybė, kad anksčiau L. Ž. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad jam tokia teisė negalėjo būti atimta. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios L. Ž. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas 2020 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 5), t. y. dar nepasibaigus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo laikotarpiui Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „<...užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu <...> vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie teisės pažeidimo, už kurį atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarymo metu būdami nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ar turėdami leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta....>“. Nors L. Ž. teisėtai įgijo vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), tačiau jis, suėjus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pasibaigimo laikotarpiui Lietuvos Respublikoje, nebandė šios teisės įgyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Esant tokiai situacijai, L. Ž. 2023 m. gruodžio 26 d., t. y. būdamas nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ilgiau kaip šešis mėnesius, vairavo automobilį Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties L. Ž. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo pagrįstai nepripažintas kaip galiojantis Lietuvos Respublikoje.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad L. Ž. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes jis 2023 m. gruodžio 26 d. apie 15.13 val. Vilniuje, Eišiškių pl., vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Tokios išvados nepaneigia tai, kad pareiškėjui nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini), jis 2023 m. gruodžio 26 d. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl padaryto KET pažeidimo, o siekiant patikrinti dokumentus. Todėl naikinti skundžiamą nutarimą L. Ž. atstovo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien pareiškėjo atstovo nesutikimas su Institucijos padarytomis išvadomis neleidžia pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtą ir nepagrįstą.

Dėl L. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Skundžiamu nutarimu L. Ž. buvo paskirta 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamu nutarimu nebuvo nustatyta L. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. Ž. anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kita vertus, pastebėtina, kad byloje nenustatyta, kad pareiškėjas anksčiau (iki 2023 m. gruodžio 26 d.) buvo baustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Taip pat nėra duomenų, kad jis piktybiškai, t. y. žinodamas, kad jam (duomenys neskelbtini) išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja, vairuotų transporto priemones neturėdamas tokios teisės. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti L. Ž. taikant minimalų – 6 mėnesių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. 2024 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1768-2024:

L. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – 9 mėnesių trukmę sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis