- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-194-198/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Pareiškėjas
- V. G.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-194-198/2008
N UTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2008m. kovo 27d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. palikimo administratoriaus Dargiro Bardišausko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Bardišauskas nurodė, kad L. G. ir V. G. kaip sutuoktiniai vedė bendrą ūkį, kartu gyveno iki pat V. G. mirties. V. G. turėjo savo vardu įregistruotą ūkininko ūkį. V. G. mirus, Anykščių rajono apylinkės teismas 2004-05-27 nutartimi nustatė visišką V. G. palikimo administravimą ir D. Bardišauską paskyrė V. G. palikimo administratoriumi. Administruojant V. G. palikimą paaiškėjo, kad L. G. yra faktiškai priėmusi dalį V. G. palikimo, nes po V. G. mirties pradėjo ūkio vardu sudaryti sandorius ir valdyti ūkį kaip savo, darė sutartis dėl gyvulių pardavimo ir jas pasirašė ūkio vardu, grąžino palikėjo skolas. Tai konstatavo ir Aukščiausiasis teismas savo nutartyje. Kaip nustatyta yra viso 18 kreditorių. Visi sandoriai sudaryti ūkio veiklai gerinti. L. G. nei vieno sudaryto sandorio neginčijo. Mano, jog didžioji dalis prievolių turi būti vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto, tai prievolės AB „Rokiškio sūris“, Anykščių rajono savivaldybės administracijai, J. K. įmonei „Genimpeksas“, P. B. firmai „Santovita“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Agrolitpa“, UAB „Biržų tiekimas“, UAB „Didmalva“, UAB „Eurokorma“, UAB „Narjanta“, UAB „Vetfarmas“, UAB „Žvilgnis iš arčiau“, Utenos apskrities mokesčių inspekcijai, VSDFV Anykščių skyriui, ŽŪB „Draugystė“. Kitos prievolės – A. P., UAB „Draudimo kompanijai Neris“ ir J. B. – turėtų būti vykdomos ne iš bendro sutuoktinių turto ir tai yra V. G. asmeninės prievolės, nes apie jas L. G. nieko nežinojo, nėra duomenų ar pasiskolinti pinigai iš A. P. buvo panaudoti ūkio interesams. Teigė, kad būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. G. po vyro mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, nes mirus V. G. ji priėmė iš AB „Rokiškio sūris“ išmokas už pristatytą produkciją, pasirašydavo ūkio valdymo ir finansinius dokumentus, bei grąžino kai kuriems kreditoriams skolas. Tokiu būdu aktyviais veiksmais priėmė palikimą ir jo notarų biure neatsisakė. Prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo L. G. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio V. G. mirties 2003 m. spalio 1 d., ir jo per įstatymo nustatytą terminą neatsisakė. Tokio fakto nustatymas būtinas tikslu užtikrinti kreditorių interesus, išieškojimą už palikėjo skolas nukreipiant į L. G. turto dalį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog 2003 m. spalio 1 d. mirė V. G., kuris buvo ūkininko ūkio savininkas, o L. G. yra mirusiojo V. G. sutuoktinė. Teigė, kad prieš spręsdama paveldimo turto paveldėjimo teise parėjimo valstybei klausimą, privalo imtis veiksmų, kad būtų nustatyti paveldimo turto įpėdiniai ar palikimo priėmimas faktiniu valdymu. L. G. yra priėmusi V. G. palikimą, nes pradėjo faktiškai valdyti dalį paveldimo turto. Nustatyti faktą, kad L. G. priėmė V. G. palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, būtina tam, kad Utenos AVMI galėtų spręsti V. G. palikimo perėjimo valstybei klausimą, nes po V. G. mirties praėjo daugiau nei 18 mėnesių. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. prięmė V. G., mirusio 2003 m. spalio 1 d., palikimą.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2008m. kovo 27d. nutartimi nutraukė civilinę bylą. Teismas nurodė, jog V. G. sandoriai buvo sudaryti ūkio poreikiams tenkinti, gautos pajamos iš ūkio buvo naudojamos šeimos interesams, tuo metu L. G. ūkyje buvo įdarbinta 0,5 etato, kitur niekur nedirbo, augino vaikus, todėl naudojosi pajamomis gautomis iš ūkio. Teismas konstatavo, jog prievolės visiems išvardintiems kreditoriams turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, o visos prievolės kreditoriams atsirado iš V. G. ūkininko ūkio, kuris buvo įsteigtas santuokoje. Tai buvo šeimos verslas, iš veiklos gautos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Teismas darė išvadą, jog iš ūkio, įsteigto santuokos metu, veikos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Teismas nurodė, jog ir prievolė kreditoriams A. P. ir J. B. taip pat turi būti vykdomos iš sutuoktinių bendro turto, šios abi prievolės atsirado kai buvo įkurtas ūkininko ūkis. Teismas darė išvadą, kad prieš ūkininko ūkio kreditorius turi atsakyti abu naudos gavėjai, t.y. abu sutuoktiniai, todėl visos prievolės iš V. G. ūkio turi būti vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto. Teismas nurodė, jog Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. priėmė V. G. palikimą nesukelia mokesčių inspekcijai jokių turtinių teisių atsiradimo, nes pareiškėjo nurodytas LR Civilinio kodekso 5.62 straipsnis kaip tik sieja mokesčių inspekcijai teisių atsiradimą su priešingu juridiniu faktu, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tačiau tokio juridinio fakto pareiškėjas neprašo nustatyti. Teismas darė išvadą, jog kreiptis su prašymu nustatyti juridinį faktą, kad kuris nors iš įpėdinių priėmė palikimą, valstybinė mokesčių inspekcija neturi teisės. 2004-05-27 nagrinėjant prašymą dėl palikimo administratoriaus skyrimo VMI atstovas dalyvavo, todėl nustatyti juridiniai faktai Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo žinomi ir ji negali jų ginčyti. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo V. G. palikimo administratoriaus D. Bardišausko pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo ), todėl civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti 2008m. kovo 27d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. priėmė V. G., mirusio 2003m. spalio 1 d. palikimą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Anykščių rajono apylinkės teismas 2004-05-27 nutartimi nustatė, kad L. G. nei pati nei atstovaudama nepilnamečius vaikus, nustatytu laiku nesikreipė į notarų įstaiga ir kitokiu būdu nepriėmė palikimo dėl didelių mirusiojo skolų, yra atmestinas, nes minėtoje nutartyje nustatytas tik V. G. palikimo visiškas administravimas, paskirtas palikimo administratorius ir nustatytas palikimo administratoriaus atlyginimas. Minėtoje nutartyje nustatytų faktų neginčija, todėl teismo argumentas, jog nustatyti juridiniai faktai buvo žinomi ir jų negalima ginčyti yra nepagrįstas. Pirmos instancijos išvada, jog juridinio fakto nustatymas, kad L. G. priėmė palikimą iš V. G. nesukurs teisnių padarinių, yra neteisinga. Kadangi sukurs teisinius padarinius – teisės priimti V. G. palikimą pasibaigimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirtąjį skundą D. Bardišauskas prašo panaikinti 2008m. kovo 27d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 5.62 str. nuostatas, kadangi paveldimas turtas pereina valstybei, jei nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, o nustačius priešingai, kad nors vienas įpėdinis priėmė palikimą– paveldimas turtas paveldėjimo teise negali pereiti valstybei. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino CK 5.62 str, kadangi nurodė, jog Utenos AVMI gali kreiptis į teismą tik su prašymu nustatyti, kad palikimo niekas nepriėmė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Anyksčių rajono apylinkės teismo 2004-05-27 nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, kad niekas palikimo nepriėmė yra Utenos AVMI žinomi ir ji jų ginčyti negali.
Atsiliepimu į atskirtąjį skundą L. G., kurią pagal atstovavimo sutartį atstovauja advokatė O. D., prašo palikti galioti 2008m. kovo 27d. nutartį ir atskirtąjį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas kreipdamasis į teismą su prašymu nustatyti juridinį faktą, kad L. G. priėmė palikimą, ginčija prejudicinę galią šalims turinčią aplinkybę, kad: „L. G. nei pati, nei atstovaudama nepilnamečius vaikus, nustatytu laiku nesikreipė į notarų įstaigą ir kitokiu būdu nepriėmė palikimo dėl didelių mirusiojo skolų“, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad neginčija minėtoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių. Apelianto teiginys, jog L. G. priėmė palikimą faktiniu valdymu prieštarauja faktams nustatytiems įsiteisėjusia teismo nutartimi ir turintiems suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities VMI prejudicinę galią, todėl šie faktai negali būti iš naujo nustatinėjami šioje byloje. Nurodo, jog nuosavybės teise priklauso ½ viso V. G. turto ir iš jo gaunamų pajamų, todėl visi L. G. veiksmai turėtų būti aiškinami šios aplinkybės įtakoje, nes mirus sutuoktiniui, kuris valdė bendrąją jungtinę nuosavybę, ji tapo atsakinga už jai priklausančios ½ bendru su palikėju turto nepanaikina jos kaip savininkės teisių į ½ dalies jai priklausančio turto tvarkymą, naudojimą ir disponavimą, nes teisę į nuosavybę sukuria ne nuosavybės teisės liudijimo gavimas, o CK 4.47 str. nurodyti būdai. Teigia, kad pajamų gavimo iš ūkio faktas bei dalyvavimas neatribotos turto dalies valdyme nėra pagrindas pripažinti, kad L. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, nes ji tik tęsė naudojimąsi dalimi jai priklausančio turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog V. G. ir L. G. buvę sutuoktiniai, 2003m. spalio 1d. V. G. mirė (2t. b.l.24). Jiems gyvenant santuokoje 1997m. gegužės 5d. buvo įregistruotas V. G. ūkis, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ūkyje L. G. buvo įdarbinta 0,5 etato. Bendras sutuoktinių turtas nebuvo atidalintas. L. G. prašymu, pateikus V. G. mirties liudijimą, AB „Rokiškio sūris“ nuo 2003-10-07 iki 2004-01-08, jai per 9 kartus išmokėjo 104 097, 53 Lt už pristatytą pieną (1t.b.l. 93). 2004m. gegužės 27d. Anykščių rajono apylinkės teismas nutartimi nustatė visišką V. G. palikimo administravimą ir D. B. paskyrė palikimo administratoriumi (1t. b.l.7-8). Ūkininko V. G. ūkis yra skolingas 18 kreditorių - tai AB “Rokiškio sūris“, Anykščių rajono savivaldybės administracijai, A. P., J. K. įmonei „Genimpeksas“, J. B., P. B. firmai „Santovita“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Agrolitpa“, UAB „Biržų tiekimas“, UAB „Didmalva“, UAB Draudimo kompanijai Neris“, UAB „Eurokorma“, UAB „Narjanta“, UAB „Vetfarmas“, UAB „Žvilgsnis iš arčiau“, Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VSDFV Anykščių skyriui, ŽŪB „Draugystė“ (3t. b.l.12).
Pagal LR CK 3.91 straipsnį įmonė (ūkis, verslas ), kurią įsteigė vienas sutuoktinis už bendras lėšas, ir jos duodamos pajamos priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi santuokos metu įsteigus įmonę (ūkį, verslą), ji tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o abu sutuoktiniai – santuokos metu įsteigtos įmonės (ūkio, verslo) dalyviai. Sutuoktiniams tokiu atveju atsiranda ne tik teisė į įmonės (ūkio, verslo) turtą ir jos pajamas, bet ir pareiga atsakyti pagal įmonės (ūkio, verslo) prievoles kreditoriams. LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių ūkio yra vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie sudaryti šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog iš prijungtų civilinių bylų ir turto administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, jog V. G. sandoriai buvo sudaryti ūkio poreikiams tenkinti, o gautos pajamos iš ūkio buvo naudojamos šeimos interesams. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo prašo nustatyti faktą, kad suinteresuotas asmuo L. G. priėmė V. G., mirusio 2003 m. spalio 1 d. palikimą, o nustatyti šį faktą būtina tam, kad galėtų spręsti V. G. palikimo perėjimo valstybei klausimą. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens prašymą atmetė, iš esmės remdamasis CK 5.62 str. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad suinteresuotas asmuo, taip pat vadovaujasi CK 5.62 str., mano, kad V. G. V. G. palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas tam, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise negalės pereiti valstybei. Tačiau CK 5.62 str. numato atvejus kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tai, kai turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad suinteresuoto asmens prašomas nustatyti faktas nelems jam teisinių padarinių atsiradimo. Nors CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato galimybę nustatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo, tačiau vadovaujantis nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo civiliniuose santykiuose principu, įtvirtintu CK 1.2 straipsnyje, tokį pareiškimą turi teisę ( įstatymas nenustato pareigos) pateikti asmuo, kuris priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Tai reiškia, kad valstybinė mokesčių inspekcija tik įstatymo numatytais pagrindais, vadovaudamasi Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatais bei taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634., turi teisę ir pareigą spręsti palikimo perėjimo valstybei klausimus ir neturi teisės kreiptis su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, jog kuris nors iš įpėdinių priėmė palikimą.
Kolegija pažymi, jog kai nustatoma, jog prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo) arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme ( CPK 137 str. 2 d.1 p.), o jeigu jis priimtas - bylą nutraukia ( CPK 293 str.1 p.). Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. palikimo administratoriaus D. Bardišausko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. G., po sutuoktinio V. G., mirties 2003 m. spalio 1 d. priėmė palikimą ir jo per įstatymo nustatytą terminą neatsisakė, bei pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad L. G. priėmė V. G., mirusio 2003 m. spalio 1 d., palikimą.
Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2008m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.