Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-01-12 · Byla Nr. ATP-18-309/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
ATP-18-309/2016
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00666-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-18-309/2016Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00666-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.3.; 3.26.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. D. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo M. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 725 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. birželio 14 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime vairavo automobilį „VW Golf Variant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti blaivumą. Šiais veiksmais M. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. D. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis savo kaltės niekada nepripažino, o tai, kodėl jis antrą kartą nepūtė į jam policijos pateiktą alkotesterį, yra užfiksuota prie bylos prijungtame policijos pateiktame vaizdo registratoriuje, tuo metu buvusiame policijos tarnybiniame automobilyje. Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, tačiau teismas kažkodėl „pamiršo“ įvertinti jame esančios medžiagos įrodomąją reikšmę. Pažymi, kad įraše yra ne tik vaizdas, bet ir garsas, vaizdas nufilmuotas nuo to momento, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, iki pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Iš šios vaizdajuostės ir garsajuostės matyti ir girdėti, kaip jam paduodamas alkotesteris su nežinia kada ir iš kur ant jo atsiradusiu antgaliu. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis į alkotesterį pūtė, jame buvo užfiksuoti kažkokie duomenys, kurių jam policijos pareigūnai nerodė, nors pasakė, kad jis duomenis galės pamatyti juos atspausdinus. Jam buvo visiškai nesuvokiama, kodėl pareigūnas jam liepė pūsti į alkotesterį antrą kartą, be to, neaišku, į kaip ant jo atsiradusį antgalį. To, kad jis būtų neteisingai pūtęs į alkotesterį ar jame padaręs kokius tai trikdžius, policijos pareigūnai jam neparodė, t. y. neparodė, kokie duomenys buvo atsiradę alkotesterio ekrane. Be to, pareigūnai jam neatspausdino duomenų, nors patys, kaip girdisi vaizdajuostėje, tai pripažino galimu. M. D. teigimu, pareigūnas, prieš rašydamas, rašydamas ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam taip pat nepaaiškino jo teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje. Be to, vaizdo įraše matyti jo (M. D.) sulaikymo laikas ir protokolo surašymo laikas, kuris visiškai nesutampa su bylos duomenimis. Pasak apelianto, teismas nesirėmė šiais oficialiais įrodymais, o visais būdais bandė policijos nurodytą neteisingą laiką pripažinti teisingu. Mano, kad tai neatitinka įrodymų leistinumo principo, priešingai, tokie įrodymai laikomi neteisėtai gautais. Todėl, M. D. įsitikinimu, yra pagrindas išvadai, kad iš neteisėtų policijos veiksmų negali kilti teisėti rezultatai. Kartu nurodo manantis, kad policijos pareigūnai buvo ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, jos rezultatais, todėl jų parodymus reikia vertinti visų įrodymų visumoje, o ne atskirai vienas nuo kito.

Apelianto manymu, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismas jo kaltės įrodymu laikė ir tą aplinkybę, jog tikrinimas alkotesteriu užfiksuotas 15:26:52, o kitas tikrinimas atliktas 16:31:45. Tai, kaip teigia teismas, rodo, kad jis policijos pareigūnų buvo sustabdytas 15.35 val.

Teigia, kad teismas nevertino ir kitos labai svarbios aplinkybės, t. y. to, kad vaizdo įraše yra matomas ir girdimas policijos pareigūno pasakytas naudojamo alkotesterio numeris, kuris visiškai neatitinka byloje esančių alkotesterio duomenų. Šis neaiškumas toks žymus, kad verčia abejoti visais šioje byloje atliktais policijos pareigūnų veiksmais ir žodžiais. Apeliantas nurodo nesuvokiantis, kaip teismas nustatė, kad alkotesteriu buvo fiksuojamas būtent jo neblaivumas, nes, nors gynyba ir prašė, teismas nesiaiškino, kokiu alkotesteriu tuo metu naudojosi jį sulaikęs policijos ekipažas. Tai rodo, kad byloje nėra jokių oficialių duomenų, patvirtinančių, koks alkotesteris buvo naudojamas policininkų, kurie liepė į jį pūsti, koks to alkotesterio numeris. Nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad buvo panaudotas būtent tas alkotesteris, kurio patikros sertifikatas yra byloje. M. D. įsitikinimu, teismas nepagrįstai patikėjo policijos pareigūnais, teigusiais, kad pirmą kartą jam papūtus į alkotesterį, buvo užfiksuotas pūtimo trikdis. Kelia klausimą, kodėl policijos pareigūnai nerodė jam šių duomenų (tai liudija vaizdo įrašas), kodėl nenorėjo, kad jis matytų aparato užfiksuotus duomenis. Pažymi, kad teismas šių aplinkybių net nesiaiškino. Apelianto manymu, visos minėtos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai, tačiau teismas nagrinėjamu atveju manė kitaip.

Šalies argumentai

M. D. taip pat nurodo, kad jo paaiškinime nurodytas laikas yra toks, kokį jam pasakė policijos pareigūnai. Kituose dokumentuose nurodytas laikas „pririštas“ prie alkotesterio parodymų, kurie fiksuoti 15 val. Be to, byloje yra du pranešimai dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo: viename iš jų nurodytas laikas – 2015 m. birželio 14 d. 15 val. 53 min., o kitame – 2015 m. birželio 14 d. 15 val. 35 min. Taigi, kyla klausimas, kurie duomenys teisingi. Teigia, kad teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog jis jau administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad tikrai pūtė į policijos pareigūno pateiktą alkotesterį.

Apelianto įsitikinimu, teismas turėjo pareikalauti, kad policijos pareigūnai pateiktų transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) tikrinimo registracijos žurnalą, kuriame būtų visi duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 2 dalies 8 punkte. Tačiau ir tai nebuvo padaryta. Pažymi, kad minėtame dokumente be kita ko nurodyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pagal taisyklių 3 dalies (Transporto priemonių vairuotojų apsvaigimo nustatytas) nuostatas pristato įtariamą asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą. Teigia, kad nors jis ir prašė policijos pareigūnų nuvežti jį į medicinos įstaigą, jo prašymas nebuvo patenkintas. Nurodo, kad pūtimo antgalis, kaip to reikalauja teisės normos, jam matant nebuvo keičiamas, be to, liko neatsakyta į klausimą, ar jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, ar jam to padaryti nepavyko, nes jis pūtė į alkotesterį ir jo ekrane buvo matyti tam tikri duomenys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į M. D. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius prašo Telšių rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, M. D. skundo jame išdėstytais argumentais netenkinti. Mano, kad apelianto skunde nurodyti motyvai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip akivaizdus bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

M. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad M. D. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Kaip minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu M. D. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, vairavusiam transporto priemonę esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, taip pat numatyta atsakomybė vairuotojui, vengusiam neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojusiam alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nors M. D. neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, jo kaltę padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Iš liudytojo, policijos pareigūno D. S. parodymų matyti, kad 2015 m. birželio 14 d. jam kartu su kolega M. S. dirbant G. kaime, prie (duomenys neskelbtini) kelio, ir tikrinant iš (duomenys neskelbtini) ralio važiuojančius automobilius, sustabdžius M. D. vairuojamą automobilį ir pastarajam pasakius, kad jis prieš valandą išgėrė butelį alaus, jam buvo duota pūsti į alkotesterį iš oro, t. y. per atstumą. Alkotesterio ekrane pasirodžius užrašui „Alkoholis“, vairuotojo buvo paprašyta eiti iki tarnybinio automobilio pasitikrinti neblaivumo. Ant alkotesterio buvo uždėtas vienkartinis antgalis ir vairuotojo buvo paprašyta pūsti. Vairuotojas pradėjo pūsti, tačiau staigiai nutraukė pūtimą ir alkotesterio ekrane pasirodė užrašas „Pūtimo trikdis“. Paprašius vairuotojo pakartoti pūtimą, jis tai daryti atsisakė. M. D. pirmą kartą pūtė 15.26 val. (82–83 b. l.). Šiuos parodymus liudytojas D. S. davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą, be to, jo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti liudytojo D. S. parodymais nėra pagrindo. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas M. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, taip pat paaiškino, kad antgalį, kurie laikomi automobilio bagažinėje, ant alkotesterio uždėjo D. S. (83 b. l.). Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas, todėl jo skundo argumentas, kad policijos pareigūnai buvo ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Tokios pat aplinkybės, t. y. tai, kad apie 15.25 val. sustabdžius M. D. automobilį, jo buvo paprašyta papūsti į alkotesterį per atstumą, nenaudojant alkotesterio vienkartinio antgalio, o alkotesterio ekrane pasirodžius užrašui „Alkoholis“, pastarojo buvo paprašyta eiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti neblaivumo, prie tarnybinio automobilio ant alkotesterio uždėjus vienkartinį antgalį M. D. buvo paprašyta tolygiai nepertraukiamai pūsti į antgalį, nurodyta ir policijos pareigūnų D. S. bei M. S. 2015 m. birželio 14 d. tarnybiniuose pranešimuose (6–7, 8–9 b. l.). Minėtuose tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodyta, kad M. D. staigiai nutraukus pūtimą, alkotesterio ekrane pasirodė užrašas „Pūtimo trikdis“. M. D. paprašius pūsti į alkotesterį dar kartą, pastarasis tai daryti, t. y. pūsti į alkotesterį Alcotest 6810 ARFM-0233 atsisakė, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys: alkotesterio ataskaita, iš kurios matyti, kad 2015 m. birželio 14 d. 15:26:52 alkotesteris užfiksavo „Alkoholis“ (41 b. l.), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktas vaizdo įrašas (42 b. l.), kuriame užfiksuota, kad M. D. atsisakė pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti neblaivumą, alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcija (44–77 b. l.), iš kurios matyti, kad minėtu prietaisu gali būti imamas pasyvusis mėginys ir tuomet prietaiso ekrane atsiranda užrašas „No alcohol“ arba „Alcohol“, taip pat tai, kad tuo atveju, kai iškvepiama neteisingai, pvz. staigiai nutraukiant iškvėpimą arba įtraukiant orą mėginio ėmimo pabaigoje, ekranas rodo „Pūtimo trikdis“. Taigi iš byloje surinktų įrodymų visumos akivaizdu, kad policijos pareigūnai turėjo objektyvų pagrindą tikrinti M. D. neblaivumą alkotesteriu (policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad bendraujant su M. D. buvo juntamas alkoholio kvapas, pats vairuotojas nurodė, kad jis gėrė alaus, paėmus pasyvų mėginį, alkotesteris parodė užrašą „Alkoholis“) tačiau M. D. tai daryti atsisakė. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, visumoje įvertino byloje surinktus teisėtu būdu gautus įrodymus, įskaitant ir byloje esantį vaizdo įrašą, ir priėmė teisingą sprendimą. Tai, kad byloje esančiame kompaktiniame diske užfiksuotame vaizdo įraše nematyti momento, kaip policijos pareigūnas uždeda ant alkotesterio antgalį, kad pareigūnas neparodė M. D. alkotesteryje užfiksuoto pūtimo trikdžio ir šių duomenų neatspausdino, taip pat M. D. atsisakymo tikrintis neblaivumą motyvai pastarojo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Be to, kaip minėta, liudytojas M. S. teismo posėdyje paaiškino, kad antgalį ant alkotesterio, paėmęs iš tarnybinio automobilio bagažinės, uždėjo jo kolega policijos pareigūnas D. S., tai, kad vienkartinis antgalis ant alkotesterio buvo uždėtas M. D. priėjus prie tarnybinio automobilio, nurodyta D. S. tarnybiniame pranešime, o pats M. D. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad jam priėjus prie pareigūnų automobilio, vienas iš jų liko su juo, o kitas „pasikrapštė bagažinėje, atėjo <...> ir liepė pūsti į antgalį“ (95 b. l.). Atsakant į M. D. skundo argumentą, kad pareigūnas, prieš rašydamas, rašydamas ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam nepaaiškino jo teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje, atkreipiamas dėmesys, jog vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnui tarnybiniame automobilyje pasakius M. D.: „Dabar išaiškinsiu teises“, pastarasis nemandagiai atsakė: „Nu aiškink, aiškink“. Taigi akivaizdu, kad galimai sutrikdytas tokio pažeidėjo elgesio, pareigūnas galėjo teisių jam ir nebepaaiškinti. Tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu ir taip pat nepaneigia M. D. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Kadangi iš vaizdo įrašo ir alkotesterio ataskaitos matyti, kad sustabdžius M. D. vairuojamą automobilį, prie jo priėję policijos pareigūnai pirmiausia paėmė pasyvųjį mėginį ir tai buvo atlikta 2015 m. birželio 14 d. 15:26:52, iš karto po to M. D. buvo paprašyta eiti prie netoliese stovėjusio tarnybinio automobilio, kur jis vieną kartą netinkamai papūtė į alkotesterį, o antrą kartą pūsti atsisakė, sprendžiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai užfiksuotas pažeidimo padarymo (vengimo pasitikrinti neblaivumą) laikas – 2015 m. birželio 14 d. 15.35 val. Pastebėtina, kad ir pats M. D. savo paaiškinime nurodė, jog jis buvo sulaikytas 2015 m. birželio 14 d., apie 16 val. (14 b. l.), o duomenų, kad būtent policijos pareigūnai jam būtų nurodę rašyti tokį laiką ir jis būtų paklusęs pareigūnams, nėra. Priešingai, iš vaizdo įrašo matyti, kad M. D. nevykdė pareigūnų prašymų, elgėsi nekorektiškai. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigūnas D. S. teismo posėdyje paaiškino, jog vaizdajuostėje laikas – 13.26 val. – užfiksuotas todėl, kad tokį laiką rodo vaizdą užfiksavęs prietaisas ir jie nieko negali pakeisti. Kaip teisingai pastebėta apeliaciniame skunde, byloje yra du pranešimai dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo protokolai, iš kurių vienas surašytas 2015 m. birželio 14 d. 15.53 val., o kitas – 15.35 val. (12, 13 b. l.). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šiuos protokolus surašė ne tas pats pareigūnas, be to, ši aplinkybė apelianto veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Neteisus M. D. teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu alkotesteriu naudojosi jo neblaivumą tikrinęs policijos ekipažas. Iš bylos matyti, kad norėdami patikrinti M. D. neblaivumą policijos pareigūnai naudojo alkotesterį Alcotest 6810 ARFM-0233. Tai patvirtina jų tarnybiniuose pareiškimuose užfiksuoti duomenys, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pateikti duomenys (41, 43 b. l.), taip pat liudytojo D. S. parodymai, kad alkotesteriai policijos pareigūnams išduodami bendra tvarka, jis gali pasiimti bet kurį prietaisą, institucijos atstovo R. S. parodymai, kad tuo metu dirbo pareigūnas, atsakingas už prietaisus, ir jam pasirašyti niekur nereikėjo (94–95 b. l.). Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad policijos pareigūnai naudojo kitą alkotesterį, o ne tą, kurio patikros sertifikatas pateiktas byloje (43 b. l.), atmetamas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Iš to seka, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros atsiranda dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros nekyla. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš nurodytų privalomų sąlygų, kurioms esant policijos pareigūnai būtų privalėję pristatyti M. D. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl kaip nepagrįstas atmetamas ir apelianto teiginys, kad policijos pareigūnai privalėjo jį pristatyti į medicinos įstaigą. Be to, iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad M. D. policijos pareigūnams nurodė, kad jis pats nuvyks į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau akivaizdu, kad jis ten nevyko – tokių duomenų byloje nėra.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Aukštesniojo teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismo išvados dėl M. D. kaltės yra pakankamai motyvuotos. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nutarimo taip pat akivaizdu, kad administracinę nuobaudą apeliantui teismas paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarimą nepakeistą ir M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas