- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-493-175-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- M. K., D. S.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Teisėjas Virginijus Kalkauskas Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.
2008 m. rugsėjo 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam M. K., gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 19 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.
Nuteistasis D. S. nuosprendžio neskundžia.
Kolegija išnagrinėjo M. K. apeliacinį skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, jog jis ir D. S. 2007 m. balandžio 23 d., apie 23.00 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu su dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nukentėjusiam R. G. atidarius lauko duris, įsibrovė į E. P. ir R. G. namus, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), kur D. S. iš dujinio šaunamojo ginklo vieną kartą šovė R. G. į kaklo ir krūtinės sritį, o kiti du nenustatyti asmenys su gumine ir medine lazdomis ne mažiau kaip 9 kartus sudavė nukentėjusiam R. G. per įvairias kūno vietas, tuo jam šiais bendrais veiksmais padarydami galvos pakaušio srities sumušimo, poodines kraujosruvas krūtinėje, kaklo srityje, kairio žasto srityje, nugaroje, kairės ausies srityje, odos nubrozdinimų krūtinėje, kaktoje, muštinių paviršinių žaizdelių kairėje plaštakoje, - tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei taip pat sumušė tuo metu namuose buvusį I. G., tuo jam sukeldami fizinį skausmą, bei pagrobė nukentėjusiajai E. P. priklausančius daiktus: mobilaus ryšio telefonus „Nokia 3510“ – 50 Lt vertės ir „Sagem“ – 50 Lt vertės, žaidimų kompiuterį „Sony PS1“ – 200 Lt vertės, tuo padarant nukentėjusiajai E. P. ir R. G. bendrą 300 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008-06-19 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, apelianto nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-24-408/2008 nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. Taip pat skunde prašoma pakeisti 2008-06-19 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl jam paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės ir pagal LR BK 62 str. 2 d. paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį - laisvės apribojimą. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, dėl ko nuosprendis priimtas akivaizdžiai neteisingai pritaikius baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, pažeidžiant nuostatą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Skunde nurodoma, jog nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies. Teismui paaiškino, kad jis nenorėjo nieko mušti, jo tikslai buvo tik pagąsdinti I. G. Teigia nežinojęs, kas galėjo turėti ginklą. Jis prisipažįsta, kad suorganizavo I. G. užpuolimą jo brolio R. G. namuose, kad dėl jo kaltės, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, tačiau jis jokiu būdu negalėjo būti pripažintas kaltu, pagrobęs svetimą turtą. Apelianto nuomone, tai, kad jis neatliko jokių veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiuosius, patvirtino ir nukentėjusioji E. P., ir I. G.. Be to, teismas nenustatė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis ar D. S. būtų užvaldę svetimą turtą, ar bent kėsinęsi tai padaryti, ar kad jų veiksmai būtų pritariamojo pobūdžio, konkliudentiniai. Be to, teismas neįžvelgė, kad byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų bendrininkų veiksmai pasireiškė vykdytojo ar bendrininkų ekscesu, nes pastarasis (pastarieji) be susitarimo su apeliantu ir D. S., užvaldė svetimą turtą. Dėl to, kad bendrininkai ar vykdytojas nesilaikė su kitais bendrinkais susitarimo pobūdžio, turi skirtis baudžiamasis teisinis vertinimas, atskirai kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas. Be to, esant vykdymo ekscesui, negalima konstatuoti ir bendrininkavimo, nes nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių prasme nėra priežastinio bendrininko veiksmų ir nusikalstamų veiksmų, ir nusikalstamų padarinių, kurie atsiranda dėl eksceso, ryšio. Prie šių nusikalstamų padarinių kiti bendrininkai neprisideda. Dėl to, nėra ir subjektyvaus pagrindo atsirasti bendrininko atsakomybei už vykdytojų ekscesą, nes vykdytojas pažeidė susitarimą dėl bendros nusikalstamos veikos, atliko neaptartus ir bendrai nusikalstamai veikai nereikalingus veiksmus. Dėl to už padarytą ekscesą kiekvienas bendrininkas atsako asmeniškai. Skunde nurodoma, jog šiuo atveju vykdytojas ar bendrininkas, pagrobiant svetimą turtą, padarė tokius veiksmus, kurie savo pobūdžiu arba padarymo būdu neatitiko jų susitarimo turinio ir padarė visai kitą nusikaltimą, tai yra plėšimą, dėl kurio su kitais bendrininkais nebuvo susitaręs. Siekiant atkeršyti I. G., tai yra jį pamokyti, nuteistasis buvo įsitikinęs, kad D. S. ir kiti bendrininkai siekė būtent to nusikalstamo rezultato, tačiau darant nusikalstamą veiką, buvo pasiekti skirtingi rezultatai. Todėl šis ekscesas negali įeiti į bendrininkų tyčią. Be to, skunde nurodoma, jog nuteistojo nusikalstama veika buvo nukreipta tiktai į viešosios rimties sutrikdymą, tai yra vėlai vakare įsibrauti į svetimą valdą ir, vartojant psichologinį smurtą, pagąsdinti skriaudiką I. G.. Tačiau prasidėjus fiziniam smurtui, jis tam nepritarė, prašė bendrininkų baigti ir išeiti. Buvo visiškai girtas ir niekaip negalėjo įtakoti, kad fizinis smurtas būtų kuo greičiau nutrauktas. Negalėjo padaryti išvados, kad grobiamas svetimas turtas, nes apie tai nebuvo jokio susitarimo, be to, jis nematė, kaip yra grobiama. Apeliantas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, su jais susitaikė. Tai, kad nusikalto pirmą kartą, pagrįstai leidžia manyti, kad naujų nusikalstamų veikų nuteistasis nebedarys. Perkvalifikavus nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką į LR BK 284 str. 1 d., atsiranda sąlygos ir pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius. Nuteistasis nurodė, jog jis į G. namus atvyko ne plėšti, o „paauklėti“ nukentėjusįjį I. G.. Plėšime apelianto vaidmuo buvo antraeilis. Dėl to, kad nuteistasis užpuolimo metu elgėsi pasyviai, jokių veiksmų prieš nukentėjusiuosius neatliko, nematė ir nežinojo, kad vienas iš bendrininkų pagrobė svetimą turtą, prasidėjus smurtui, prašė bendrininkų liautis ir išeiti, atsiprašė nukentėjusiųjų, savo noru atlygino jiems padarytą žalą, nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir skirti jam švelnesnę – laisvės apribojimo bausmę.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
M. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde iškeltas argumentas, jog pirmos instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį dėl M. K. padarytos nusikalstamos veikos, atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apylinkės teismas M. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai, tai yra pagal LR BK 180 str. 3 d., kaip plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą. Daiktų priskyrimas šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar sprogmenų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 97(2007-05-30), šovinio tūtelė, rasta ir paimta 2007-04-23 įvykio vietos apžiūros metu gyvenamajame name Kauno r. Alšėnų sen., I Girininkų k., galėjo būti iššauta iš 8 mm kalibro įvairių rūšių ir modelių dujinių pistoletų. Baudžiamasis kodeksas nepateikia šaunamojo, nešaunamojo ginklo ir sprogmens sąvokų išaiškinimo. Nešaunamojo ir šaunamojo ginklo sąvokų turinys atskleidžiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705, kurio (2005-05-12 redakcija) 2 str. 9 p. nustatyta, kad dujinis ginklas – ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos ar jomis užtaisytas užtaisas. Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai yra jį darydamas asmuo turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėti taip veikti, ir numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų norėti (LR BK 15 str. 2 d.). Nutarime LAT teisėjų Senatas išaiškino, kad, nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, tai yra kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Jei sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmos instacijos teismas M. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo neteisingai. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, bendrininkai vienu susitarimu važiavo nukentėjusiojo „pamokyti“, už „pamokymus“ M. K. mokėjo pinigus D. S., ir sekant nusikaltimo dinamiką, matyti, kad vėlesniame etape jie sumanė įvykdyti apiplėšimą, panaudojant dujinį ginklą. Apylinkės teismas tiesioginio bendrininkų susitarimo apiplėšti nenustatė, tačiau, kolegijos nuomone, tai įvyko konkliudentiniais veiksmais. Be to, apie nusikaltimo darymo metu susiformavusį siekį apiplėšti byloja ir pats įsibrovimas į gyvenamąsias patalpas.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad bendrininkai ar vykdytojas nesilaikė su kitais bendrinkais susitarimo pobūdžio, ir dėl to turi skirtis baudžiamasis teisinis vertinimas, atskirai kvalifikuojant padarytas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad nors kaltinamieji nurodė, jog vyko pas nukentėjusiuosius atkeršyti už padarytą skriaudą, bet atliktų veiksmų pobūdis rodo ne siekį demonstruoti nepagarbą aplinkai, bet siekį užvaldyti svetimą turtą, panaudojant ne tik smurtą, bet ir šaunamąjį ginklą. Tokiu būdu M. K. padaryta nusikalstama veika neperkvalifikuotina, dėl to nuteistasis M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius neatleistinas, kadangi BK 38 str. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuostatos netaikomos, jeigu asmuo yra padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą. Pagl BK 11 str. 5 d. plėšimas, panaudojus šaunamąjį ginklą, priskiriamas prie sunkių nusikaltimų.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad M. K. negalėjo būti pripažintas kaltu, pagrobęs svetimą turtą. Nuosprendyje teisingai įvertinta tai, kad asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, išreiškiant sutikimą, pritarimą kito bendrininko vykdomiems veiksmams. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio, kaltininkų veika padaryta bendrininkaujant. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Apylinkės teismo teisingai įvertinta tai, kad bendrininkų susitarimas veikti bendrai matyti iš darnaus kaltinamųjų ir kartu su jais veikusiųjų kitų asmenų veikimo – iššovimo į nukentėjusįjį, bendro nukentėjusiųjų užpuolimo, atėmimo galimybės priešintis, panaudojant smurtą, mobiliųjų telefonų ir kompiuterinio žaidimo pagrobimo.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistajam M. K. teismas galėtų paskirti švelnesnę bausmės rūšį pagal LR BK 62 str. 2 d. Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas yra galimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, M. K. kaltu prisipažino dalinai. Be to, kaltininkas pats savo noru apie padarytą nusikalstamą veiką nepranešė. Įvertinant visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad M. K. švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką neskirtina. Be to, nors pirmos instancijos teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog kaltininkas atlygino žalą nukentėjusiems, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, tačiau teismas sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. K. nusikalto būdamas girtas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, yra aplinkybė, apibūdinanti nusikalstamos veikos subjektą ir rodanti didesnį jo pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. K., teisingai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į kitas byloje esančias aplinkybes, į tai, kad jis anksčiau neteistas, dirbantis, ir pagrįstai jam paskyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalies sankciją. Bausmė M. K. paskirta teisingai.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, visi nuteistojo M. K. apeliacinio skundo argumentai atmestini, pirmos instacijos teismo nuosprendis teisingas ir pagrįstas, dėl ko jį keisti apeliacinės instancijos teismui įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.