Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, R. G. įpareigotas per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką R. G. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-06-20 iki 2016-06-22, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 20 d. apie 14 val. 10 min. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu vieną kartą kumščiu suduodamas D. M. į veido sritį, taip padarydamas D. M. muštinę žaizdelę lūpų dešinio kampo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistojo teigimu, jis gyvena nepažeidinėdamas įstatymų, apie esamą netvarką sako į akis ir visada sako tik tiesą. Tvirtina, kad jis nukentėjusiajai smūgių nesudavė, nebuvo prie jos prisiartinęs, tik jie kalbėjo pakeltu tonu, be necenzūrinių žodžių, viešosios tvarkos nepažeidė, o nukentėjusioji jį pati užsipuolė, žemino jo šeimą, reikalavo iš jo pinigų ir grasino. Nuteistojo nuomone, šioje byloje nusikaltimą padarė D. M., o ne jis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliantas R. G. neigia padaręs BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau, išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota R. G. kaltė dėl jam inkriminuotos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Iš pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinio matyti, kad išvados dėl R. G. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., pagrįstos nukentėjusiosios D. M., liudytojo R. K. parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais duomenimis, kurie buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai išsamūs, nuoseklūs, juos patvirtina kiti įrodymai, todėl, priimdamas sprendimą, rėmėsi šiais, o ne nuteistojo, kurio pateikta versija prieštaravo kitiems bylos duomenims, parodymais.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad R. G. 2016 m. birželio 20 d., apie 14 val. 10 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) , įžūliu elgesiu, vieną kartą kumščiu suduodamas D. M. į veido sritį, taip padarė D. M. muštinę žaizdelę lūpų dešinio kampo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nukentėjusioji D. M. viso proceso metu davė esminėmis detalėmis vienodus ir nuoseklius parodymus, kad 2016 m. birželio 20 d. važiavo Kapų gatve ir pamatė, jog seniūnas kalbasi su R. G., ji sustojo, priėjo prie jų ir paklausė R. G. dėl šuns, kuris drasko vištas, po to R. G. ėmė plūsti ją necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, rodė nepadarius gestus, įpykęs pradėjo eiti į jos pusę, užsimojo ir trenkė jai vieną kartą kumščiu, pataikė į lūpos dešinę pusę ir ją prakirto. Pasak nukentėjusiosios, tuo metu, kai R. G. užsimojo, seniūnas R. K. norėjo ją apginti stodamas į tarpą tarp jų (nukentėjusiosios ir R. G.), tačiau smūgio ji neišvengė, seniūnas R. G. drausmino žodžiu, o po visko ji sėdo į automobilį ir išvažiavo, grįžusi namo paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė apie R. G. neteisėtus veiksmus (1 t., 23–25, 36–37, 200 b. l.).

Kaip liudytojas apklausimas seniūnas R. K. teismui parodė, kad 2016 m. birželio 20 d., apie 14.00 val., važiavo pro R. G. namus ir jį R. G. susistabdė pakalbėti apie incidentą dėl pjaunamų vištų, jiems bekalbant prie jų privažiavo D. M., kuri pareikalavo R. G. atlyginti už papjautas vištas ir liepė prižiūrėti šunį, o R. G. pradėjo tvirtinti, kad ne jo šuo pjauna vištas, prasidėjo konfliktas, po to R. G. kaire ranka trenkė į dešinę D. M. lūpų pusę. Pasak, R. K., kai kilo konfliktas, jis buvo šalia D. M. ir R. G., viduryje jų, atsisukęs į R. G., o nugara – į D. M., matė kaip R. G. trenkė kairės rankos kumščiu į veidą. Seniūnas teismui paaiškino, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą nenurodė, kiek stipriai buvo suduota D. M. tik todėl, kad nenorėjo kištis į bylos tyrimą ir tikėjosi, jog D. M. ir R. G. susitaikys (1 t., 200 b. l.).

Iš telefoninių pranešimų informacijos matyti, kad 2016 m. birželio 20 d. 14.30 val. D. M. paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė, kad prieš 5 minutes ją užsipuolė kaimynas R. G., trenkė kumščiu į veidą, rodė lytinius organus, grasino (1 t., 8 b. l.)

Iš 2016-06-22 teismo medicinos specialisto išvados Nr.G852/16(04) matyti, kad D. M. buvo nustatyta muštinė žaizdelė lūpų dešinio kampo srityje, sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 20 b. l.).

Apelianto R. G. parodymai, kad D. M. šaukė ant jo, jam grasino, o po to susinervinusi išvažiavo, o jis jai jokių smūgių nesudavė ir jos visai nelietė (1 t., 199 b. l.), vertinant kitų objektyvių bylos duomenų kontekste, negali būti laikomi patikimais. Nors nuteistasis teigia, kad nemušė D. M., tačiau anksčiau nurodyti įrodymai, atitinkantys nukentėjusiosios parodymus apie jai padaryto sužalojimo aplinkybes, patvirtina, jog R. G. viešoje vietoje naudojo fizinį smurtą D. M. atžvilgiu, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. R. G. tokius savo neteisėtus veiksmus atlikto viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), įvykį matė miestelio seniūnas. Taigi R. G., viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veidą ir sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nes tai vyko kito asmens akivaizdoje dienos metu miestelio gatvėje ir tai sukėlė neigiamus padarinius – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, įvykio vietoje ne tik nukentėjusioji, bet ir įvykį matęs seniūnas dėl nuteistojo chuliganiškų veiksmų patyrė neigiamas emocijas, dėl įvykio buvo iškviesta policija. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad R. G. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. Todėl nuteistojo skundo teiginiai, kad jis nenaudojo smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, o tai nurodydama nukentėjusioji ir visa Kražių miestelio bendruomenė jį šmeižia, atmetami kaip nepagrįsti. R. G. skundo argumentai, jog nukentėjusioji D. M., galbūt nepagrįstai kaltindama nuteistąjį, taip pati padarė nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje tiriami nebuvo, todėl nenagrinėjami ir nevertinami.

Dėl R. G. skundo prašymo apklausti policijos pareigūnę A. K. ir papildomai apklausti kitus liudytojus pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. prašymas apklausti papildomus liudytojus bylos tyrimui nieko neduos, kadangi byloje nėra duomenų, jog A. K. ar dar kiti asmenys būtų matę nagrinėjamą įvykį ir galėtų bylos tyrimui pateikti papildomus duomenis.

Teismas, skirdamas bausmę R. G., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. G. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už analogiško nusikaltimo padarymą, nedirba, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, R. G. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta, ir skyrė vieną švelniausių BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą maksimaliam laikui, kuris numatytas BK 48 str. 2 d., su įpareigojimu neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, kurią aukštesnės instancijos teismas laiko pagrįsta ir teisinga.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ar procesinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.