- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-853-210/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- P. S.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7732-291/2016 išnagrinėjus pareiškėjo P. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo O. S. notaro biure sustabdymo iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašydamas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė A. S.. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą O. S. Šiaulių rajono pirmajame notaro biure iki sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo P. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Šiuo atveju pareiškėjas teismui neįvardijo, kokios grėsmės kyla sprendimo įvykdymui. Pats pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienintelis paveldėtojas pagal testamentą, teismui nepateikta duomenų, kad dėl paveldėjimo teisės liudijimo į notarą butų kreipęsi kiti asmenys. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. O. S. yra įtraukta į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, nes ji pretenduoja į mirusio sutuoktinio A. S. palikimą sudarantį turtą kaip galima įpėdinė arba kaip ½ dalies šio turto savininkė, galimai įrodinėsianti teismui, kad šis turtas įgytas santuokos metu ir tik pusė jo yra palikimas, o kita pusė priklauso jai. Todėl yra būtina taikyti teismo sprendimo užtikrinimo priemones – notarinių veiksmų sustabdymą.
4.2. Jeigu nebus taikytos tokios laikinosios apsaugos priemonės ir notarė išduos O. S. (mirusiojo sutuoktinei) nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo turtą, tai ji, de jure būdama ginčo turto, nuosavybės teisių į kurį siekia pareiškėjas, savininke, galės nevaržomai šį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, o perleisto turto išreikalavimas iš sąžiningų trečiųjų asmenų būtų labai apsunkintas ar net neįmanomas. Savo ruožtu būtų apsunkintas ir pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas. Šiuo metu O. S. nevaržomai gyvena ir naudojasi ginčo turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), teisė gyventi jai yra numatyta ir testamente, tačiau, apelianto nuomone, galimybė disponuoti šiuo turtu jai neturėtų būti sudaroma iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių uždrausti notarui išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą tikslingumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus pareiškėjui, įvykdymą. Ekonomiškumo principas, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
7. Pažymėtina, jog LR Notariato įstatymo 1 straipsnyje yra numatyta, jog notarai turi teisę juridiškai įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. LR Notariato įstatymo 40 straipsnis numato, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams. Taip yra užtikrinama fizinių ir juridinių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsauga.
8. Nagrinėjamu atveju apeliantas pats gali pranešti palikimo atsiradimo vietos notarui apie nagrinėjamą civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pranešimas palikimo atsiradimo vietos notarui apie galimus ginčus dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo yra proporcinga priemonė siekiant užkirsti kelią tam, kad būsimas teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.).
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodydamas, kad jų nesiėmus galima įpėdinė O. S. galės nevaržomai šį turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, be to, būtų apsunkintas ir pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo O. S. kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į A. S. palikimą išdavimo. Priešingai, Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, suinteresuotas asmuo O. S. byloje yra pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo sutinka, jog pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklausė A. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė šiuo metu egzistuojančio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi.
10. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.