Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. K. ieškinį atsakovui V. V. dėl atsisakymo išduoti sutikimą pripažinimo nepagrįstu ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokatas Valdas Bliujus teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2009-12-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-486/2009 nuspręsta atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti V. V. nuosavybėn: gyvenamojo namo 1A1b dalį, plane pažymėtą indeksais 2-1 6,85 kv.m., 2-2 11,88 kv.m., 2-3 9,67 kv.m., iš viso 28,4 kv.m., sklypo atidalijimo projekte pažymėtą koordinaciniais taškais 22, 23, 24, 25, 26, 27; pagalbinį pastatą 11I1b 20 kv.m., sklypo atidalijimo projekte pažymėtą koordinaciniais taškais 17, 18, 32, 33; ½ dalį ūkinio pastato 2G1b 12,75 kv.m., sklypo atidalijimo projekte pažymėtą koordinaciniais taškais 14, 15, 18, 16; žemės sklypo dalį sklypo atidalijimo projekte pažymėtą raide B ir koordinaciniai taškais 8, 9, 12, 13, 14, 15, 2, 3, 37, 20, 21, 22, 23, 24, 25. Taip pat šiuo sprendimu nutarta atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti M. K. nuosavybėn: gyvenamojo namo 1A1b dalį, plane pažymėtą indeksais 1-1 4.94 kv.m., 1-2 10.13 kv.m., 1-3 13,88 kv.m., iš viso 28,95 kv.m., sklypo atidalijimo projekte pažymėtą koordinaciniais taškais 25, 29, 28, 22, 23, 24; pagalbinį pastatą 3I1p, sklypo atidalijimo projekte pažymėtą koordinaciniais taškais 4, 5, 19, 36; ½ dalį ūkinio pastato 2G1b, sklypo atidalijimo projekte pažymėtą koordinaciniais taškais 14, 15, 31, 30; žemės sklypo dalį, sklypo atidalijimo projekte pažymėtą raide A ir koordinaciniais taškais 1, 2, 15, 14, 13, 12, 9, 10, 11 bei koordinaciniais taškais 4, 5, 6, 7, 8, 25, 24, 23, 22, 21, 20, 37, priteisti M. K. ir F. K. nuosavybėn. Be to, V. V. buvo įpareigotas savo lėšomis iki 2010-10-01 įrengti įvažiavimą į M. K. žemės sklypo dalį, atidalijimo projekte pažymėtą raide A tarp koordinacinių taškų 9, 10 ir pagalbiniame pastate, atidalijimo projekte pažymėtą 2G1b, savo lėšomis iki 2011 metų įrengti pertvarą nuo įvažiavimo vartų iki galinės sienos vidurio, atidalijimo projekte pažymėtą koordinaciniais taškais 14, 15 (b. l. 8-12). 2011-08-31 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-486/2009 nuspręsta atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovės M. K. nuosavybėn gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1b, patalpas, namo patalpų plane pažymėtas indeksais 1-4 (10,30 kv. m.) ir 1-5 (5,73 kv. m.), bei pagalbinį pastatą, žemės sklypo, ūkinių pastatų ir namo atidalijimo projekte pažymėtą indeksu 4I1m (5 kv. m.), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-16). 2012-07-02 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos surašė M. K. savavališkos statybos aktą, kuriame nurodyta, kad ūkio pastatas 3I1p rekonstruotas savavališkai, pristatant stoginę iš pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m, iš vakarinės pusės apie 1,5 m x 4,5 m. (b. l. 24), administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 27) ir pateikė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 28). M. K. ir F. K. 2012-07-12 pateikė prašymą atsakovui duoti sutikimą įteisinti atliktus rekonstravimo darbus arba pateikti nesutikimo motyvus (b. l. 29). Atsakovas jokio raštiško sutiko nepateikė ir iki šiol nesutinka su statinio atstumu nuo jo sklypo ribos.

Pagrindinis statybos procesą reglamentuojantis teisės aktas – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas. Jame nustatyti visų statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statinių projektavimo ir statybos, naudojimo ir nugriovimo bei visos su statyba susijusios veiklos priežiūros tvarka, subjektų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė (Statybos įstatymo 1 straipsnis). Statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos įstatyme įtvirtintus viešuosius ir privačiuosius tikslus, užtikrinti statybos teisėtumą, įtvirtinti statybos procese dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, apsaugoti asmenų, kurių interesai gali būti pažeisti, teisėtus interesus. Statybos normatyviniuose dokumentuose, be kitų, nustatyti ir reikalavimai statant naujus pastatus ar statinius laikytis nurodytų minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų ribų. Šių atstumų konkretus dydis priklauso nuo statomo pastato ar statinio klasifikacijos, parametrų, paskirties. Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, yra vieni iš esminių statinio projekto sprendinių, o to paties straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavališka statyba. Tai, kad esminiais statinio projekto sprendiniais, be kitų, laikomi ir sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, o šių sprendinių pažeidimas lemia statybos neteisėtumą, nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime dėl CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iš būtinų statybos teisėtumo sąlygų. Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymą leidžiamas tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, suvienodindama iki tol nenuoseklią teismų praktiką aiškinant ir taikant statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, nustatančias reikalavimus laikytis nurodytų atstumų iki gretimo sklypo ribos, 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. O., V. Č. v. V. B., Vilniaus apskrities viršininko administracija (bylos Nr. 3K-7-230/2010), konstatavo, kad statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais siekiama užtikrinti, jog statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, nesukeltų grėsmės kitiems asmenims, todėl šie reikalavimai negali būti vertinami kaip formalus teisės būti statytoju, kaip vienos iš nuosavybės teisės įgyvendinimo formų, ribojimas. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentavo tai, kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo leisti jam išduoti sutikimą ūkinio pastato 3I1p rekonstrukcijai, pristatant stoginę iš pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m., iš vakarinės pusės apie 1,5m x 4,5 m. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo žemės sklype (b. l. 51-52) stoginė, kuri buvo pastatyta rekonstruojant ūkinį pastą 3I1p, pastatyta nesilaikant 3 m. atstumo nuo atsakovo sklypo ribos, pažeidžiant normatyvinio statybos techninio dokumento (STR 1.01.07.2002) reikalavimus. Minėta, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus susisiekimo komunikacijoms ir atraminėms sienutėms statyti, yra imperatyviosios. Taigi statytojas privalo laikytis nurodytų reikalavimų. Jų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui, tokios teisės nesuteikta. Ieškovas, prašydamas teismo leisti jam nesilaikyti imperatyviųjų normų reikalavimų, kurie, minėta, kartu yra ir trečiųjų asmenų nuosavybės teisių apsaugos garantija, iš esmės prašo ne pripažinti ir apginti jo teisę statyti, bet sukurti naują teisę. Tokių teisių gynybos būdų civiliniuose įstatymuose nenustatyta (CK 1.138 straipsnis). Statytojo teisė – tai teisė statyti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovai prašo pripažinti jiems teisę pažeisti imperatyviąsias teisės normas. Teismas negali apginti asmens teisės, kai šis siekia ją įgyvendinti pažeisdamas įstatymus ir kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 straipsnio 3, 5 dalys).

Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje byloje Nr. 3K-7-230/2010 yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininkų teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas, todėl kaimyninio sklypo savininkas, atsisakęs duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Taigi teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje gretimų žemės sklypų savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne. Todėl šiuo atveju teismas nevertina pagrįstai ar nepagrįstai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsakovas atsisakė duoti sutikimą.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškinio reikalavimo patenkinimas suteikiant ieškovui teisę rekonstruoti statinį pažeidžiant imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir nesant kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo, iš esmės pažeistų teisingumo, sąžiningo principus bei kitų asmenų interesus, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra atmestinas.

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl minėtos stoginės atidalijimo, kuri pastatyta rekonstruojant ūkinį pastatą 3I1p, pristatant stoginę iš pastato pietinės pusės 3,76 m x 4,5 m, iš vakarinės pusės apie 1,5 m x 4,5 m, iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ją ieškovui. Tačiau kaip jau minėta, 2009-12-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu ir 2011-08-31 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1252-486/2009 M. K. ir atsakovo turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atidalintas, kaip ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2013-10-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo testamentų registro išrašo matyti, kad M. K., mirusios 2012-12-02, palikimą priėmė F. K.. Kaip nurodo ir pats ieškovas, ir ką patvirtina byloje esantys Nekilnojamo turto registro išrašai (b. l. 17-20, 51-55, 93-98) statinys pastatytas jo žemės sklype, todėl šiuo atveju nėra jokio teisiško pagrindo atidalinti stoginę, iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. nuostatomis, iš ieškovo atsakovės naudai išieškotinos 1 300,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 150-151).

Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai išieškotinos 32,70 Lt pašto išlaidos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 4.75 str., 4.80 str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Ptiteisti iš ieškovo F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 300,00 Lt/ 376,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo F. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 32,70 Lt/ 9,47 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme.