- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- I-2771-281/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00164-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui S. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. D. 2014-01-08 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2013-12-17 sprendimą Nr. 1D-11285(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-30 – 32 360 Lt; pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 – 13 474 Lt; 3) įpareigoti VRM mokėti paskirtą 3042,03 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-14).
Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimu, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. nuostatas, ir mano, kad Laikinojo įstatymo 15 str. prieštarauja Konstitucijai.
Per teismo posėdį pareiškėjas skundą prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime į skundą prašė bylą nutraukti (b. l. 72-73).
Paaiškino, kad pareiškėjas praleido terminą reikalavimui dėl pensijos nepriemokos pateikti, dėl to byla nutrauktina. Be to, Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., prieštaravusi Konstitucijai, nebetaikoma nuo 2012-09-01, dėl to pareiškėjui galėtų būti priteista pensijos nepriemoka tik už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pripažinta neprieštaravusi Konstitucijai, todėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl šių nuostatų taikymo, priteisti nėra pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovės nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad VRM pareiškėjui nuo 1999-09-01 paskirta pensija už tarnybą nuo 2010-01-01 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas (b. l. 69-70).
Pareiškėjas 2013-12-09 kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti susidariusį pensijos skirtumą (b. l. 71). VRM 2013-12-17 raštu Nr. 1D-11285(11) informavo pareiškėją, kad pensijos perskaičiavimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis neprieštarauja Konstitucijai, o prašymo dalies dėl nepriemokos, susidariusios dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo, nenagrinės, nes praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 67-68).
Pareiškėjas, be kitų skundo reikalavimų, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismo 2014-01-28 nutartimi prašymas tenkintas ir skundas priimtas nagrinėti (b. l. 59-61).
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas teisėtumo.
1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka VRM <...>.
1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraėjusio ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. 2008-09-29 ir 2012-09-01 redakcijos numatė 1,5 dydžio ribojimą.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.
Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 15 str. nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str., kurio 1 d. 2 p. nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 str. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija).
Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., o nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir vėliau iki 2013-12-31 valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas, kuriomis, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012-12-31, vėliau – iki 2013-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Taigi, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas minėtu laikotarpiu remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas. Teismas neturi priežasčių konstatuoti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl nėra pagrindo taikyti ir pareiškėjo pasirinktą šių teisių gynimo būdą – priteisti susidariusią nepriemoką.
Be to, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo, yra jau pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-659/2013; 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-711/2013 ir kt.).
Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 bei 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsti 2012–2013 metams.
Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VRM, mokėdama valstybinę pensiją pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai taikė Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, todėl pareiškėjo skundas toje dalyje atmetamas. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT suformuotoje praktikoje (administracinės bylos Nr. A- 416-520/2015, Nr. A-1567-520/2015, Nr. A-1288-520/2015 ir kt.).
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime taip pat pripažino, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).
Pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo mokama perskaičiuota vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis, kurios pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai. Dėl to pareiškėjui, taikant šias nuostatas, minėtu laikotarpiu susidarė 3 120,44 € (10 774,24 Lt) nepriemoka (b. l. 69-70).
Neišmokėta valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai sureglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).
Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti VRM 2013-12-17 sprendimą Nr. 1D-11285(11), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl esą praleisto termino, o dėl kitos dalies paaiškinta, kad nepriemokos išmokėti pagrindo nėra. Kaip nurodyta anksčiau, vadovaujantis LVAT 2013-03-12 nutartyje pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos. Taigi šiame sprendime nurodyti pagrindai yra visiškai nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šiuo klausimu, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl Valstybinių pensijų įstatymo taikymo, todėl VRM ši sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintina.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę mokėti paskirto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nėra ribojama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas šių duomenų nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo S. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-12-17 sprendimo Nr. 1D-11285(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti S. D. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, išmokėjimo.
Priteisti S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 – 3 120,44 € (tris tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų ir 44 euro centus).
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.