- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- 1-1250-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28051-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- M. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Širvintos) prokuroro Dariaus Šneiderio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
M. M., M. M., (duomenys neskelbtini), kaltinamas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M., mušdamas ir smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą – 2019 m. liepos 3 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,55 promilių neblaivumas) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), reikalaudamas kartu gyvenančios buvusios sutuoktinės J. M. duoti alkoholio bei cigarečių, smurtaudamas kojomis išstūmė ją iš lovos bei paėmęs į rankas pagalvę trankė į buvusios sutuoktinės galvą, po ko J. M. nuėjus į kitą kambarį ir atsigulus į lovą, M. M., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, reikalaudamas duoti alkoholio, smurtaudamas ranka sugriebė J. M. už marškinėlių ir ją ištempė iš lovos, dėl ko nukentėjusiajai parkritus ant grindų ir nugara bei alkūnėmis atsitrenkus į grindis, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, bei suplėšyti marškinėliai. Tokiais veiksmais M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad turi problemų dėl dažno alkoholio vartojimo. Po užgėrimų jam yra tekę gydytis psichiatrijos ligoninėje. Su J. M. jie buvo santuokoje apie 17 metų. Santuoka nutraukta J. M. iniciatyva (duomenys neskelbtini). Abu susilaukė dviejų vaikų. Šiuo metu visi gyvena jam bei jo tėvui priklausančiame name. Dėl įvykusių skyrybų jis labai pergyvena ir dažnai vartoja alkoholį. Kiek žino, J. M. ieškosi naujos gyvenamosios vietos. Su ja išeis gyventi ir jų vaikai. 2019 m. liepos 3 d. jis buvo namuose ir vienas vartojo alkoholį. Vartojo kieme, kad nematytų vaikai. Kai jau buvo prietema, nuėjo miegoti. Su buvusia sutuoktine atsigulė vienoje lovoje, tik, kiek pamena, ji atsigulė pirma, o jis kiek vėliau. Vaikai buvo kitame kambaryje. Kas vyko toliau, neprisimena. Neprisimena, kad būtų atlikęs veiksmus, kurie nurodyti įtarime, bet neneigia, kad taip galėjo būti. Buvo labai girtas. Dėl to kas įvyko, labai gailisi, pergyvena, savo veiksmus vertina neigiamai. Kol vyksta tyrimas jis gyvena pas savo tėvą M. M.. Pažada prie buvusios sutuoktinės nesiartinti. Jis ūkininkas, laiko galvijus, turi nuosavos ir nuomotos žemės. Ūkyje padeda buvusi sutuoktinė ir vaikai (b. l. 79-80).
Nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 3 d., apie 23.30 val., atsigulus miegoti, buvęs sutuoktinis M. M. ėmė reikalauti alkoholio ir cigarečių. Atsisakius jų duoti, M. M. ėmė ją įžeidinėti bei išspyrė iš lovos, kelis kartus trenkė pagalve. Jai nuėjus į kitą kambarį, M. M. atėjo iš paskos ir vėl reikalavo alaus. Pasakius, kad alaus neturi, jis įsiuto, pradėjo mėtyti daiktus, grasino sakydamas, kad pradurs mašinos ratus, kad pasodins ją į invalido vežimėlį, keikė necenzūriniais žodžiais bei stvėręs už marškinėlių išmetė ją iš lovos ant grindų. Marškinėliai buvo suplėšyti. Fizinį skausmą buvęs sutuoktinis sukėlė tuomet, kai jis suėmęs už marškinėlių tempė ją iš lovos. Kai tempė, marškinėlių kraštas įsirėžė į kaklą, todėl skaudėjo. Kai traukė ją iš lovos, ji nugara krito ant grindų ir susitrenkė abi alkūnes, nes mėgino susilaikyti. Kai krito ant alkūnių taip pat skaudėjo. M. M. įvykio metu šaukė, kad pradurs padangas, varė iš namų. Ji taip pat šaukė, kad jis baigtų taip elgtis. Tuomet iš kito kambario atėjo (duomenys neskelbtini) sūnus ir atitraukė M. M. nuo jos. Ji tuo metu gulėjo ant grindų. Tada M. M. su sūnumi nuėjo į virtuvę. Į kambarį atėjo (duomenys neskelbtini) sūnus L. M.. M. M. toliau buvo agresyviai nusiteikęs, šaukė. Tuomet sūnus M. liepė kviesti policiją, nes matė, kad namuose nebus ramybės. Ji paskambino į policiją, M. M. mėgino pabėgti iš namų, tačiau abu su sūnumi M. jį laikė. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, žymių ant kūno nesimatė. Medikų pagalba nebuvo reikalinga. Tai ne pirmas kartas, kai M. M. panaudoja fizinį smurtą. Dėl smurto artimoje aplinkoje M. M. jau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau ji visus kartus jam atleisdavo. Pieš vaikus M. M. nėra smurtavęs. Jie yra išsituokę, tačiau gyvena kartu. Namas priklauso M. M. ir jo tėvui. Dėl šios priežasties ji nenori, kad jis būtų iškeldintas. Ji pati ieškosi kitos gyvenamosios vietos ( b. l. 2, 11-12 ).
2019 m. liepos 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), su nuotraukomis (b. l. 15-23).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio R. N. 2019 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 4 d. (turi būti 2019-07-03), 23.36 val., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu T. Č. iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur neblaivus vyras mėto daiktus, reikalauja alaus. Namuose yra vaikai. Atvykę minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja J. M., kuri paaiškino, kad prieš ją smurtavo jos neblaivus vyras M. M.. Namuose, kitame kambaryje, tuo metu buvo jų mažamečiai vaikai L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Jie smurto nematė, tačiau girdėjo žodinį konfliktą. Užėję į namo vidų rado akivaizdžiai neblaivų M. M.. Įtariamasis buvo sulaikytas. J. M. medikų apžiūros atsisakė, išorinių kūno sužalojimų nesimatė, įvykio metu buvo blaivi (b. l. 13).
2019 m. liepos 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodoma, kad nukentėjusioji J. M. savanoriškai pateikė įvykio metu suplėšytus marškinėlius, kurie buvo apžiūrėti. Apžiūros metu nustatyta priekinėje marškinėlių pusėje, krūtinės srityje, įplėšimas iš viršaus į apačią apie 19 cm ilgio ir į kairį kraštą apie 23 cm ilgio. Marškinėlių apykaklės apsiuvimas apiplėšytas (b. l. 28, 29-30).
2019 m. liepos 4 d., 00.14 val. alkoholio kiekio matuokliu M. M. nustatytas 3,55 promilės neblaivumas (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais – kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais, pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su nuotraukomis, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios pateikti įvykio metu suplėšyti marškinėliai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą (buvusiai sutuoktinei su kuria kartu gyvena), t. y. 2019 m. liepos 3 d., apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), reikalaudamas kartu gyvenančios buvusios sutuoktinės J. M. duoti alkoholio bei cigarečių, smurtaudamas kojomis išstūmė ją iš lovos bei paėmęs į rankas pagalvę trankė į buvusios sutuoktinės galvą, po ko J. M. nuėjus į kitą kambarį ir atsigulus į lovą, M. M., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, reikalaudamas duoti alkoholio, smurtaudamas ranka sugriebė J. M. už marškinėlių ir ją ištempė iš lovos, dėl ko nukentėjusiajai parkritus ant grindų ir nugara bei alkūnėmis atsitrenkus į grindis, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, bei suplėšyti marškinėliai.
Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis su tokiu prokuroro kreipimusi sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 84-87, 88-89).
Nukentėjusiajai taip pat pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 90-91, 92). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo teisei priešingu elgesiu būtų padaryta turtinė žala. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, susijusį su fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui, buvusiai sutuoktinei, su kuria kartu gyvena. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 53). Du kartus teistas už analogiškas veikas prieš J. M., tačiau išvadų nedaro ir toliau prieš ją smurtauja (45-46,47-49,50-52). Teistumas neišnykęs. Paskutinį kartą gydytas (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. vasario 15 d., dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 56). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnis); taip pat skiria baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė jam sumažinama vienu trečdaliu.
2019 m. liepos 4 d., 00.15 val. kaltinamasis buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, paleistas – 2019 m. liepos 4 d., 15.44 val. (b. l. 67), todėl kaltinamajam į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (b. l. 65-66).
Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimu, perduotus saugoti nukentėjusiosios J. M. marškinėlius, grąžinti nukentėjusiajai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (b. l. 34).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per bausmės vykdymo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per bausmės vykdymo laikotarpį.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Į bausmės laiką M. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2019 m. liepos 4 d., 00.15 val. iki 2019 m. liepos 4 d., 15.44 val.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, Širvintų rajono policijos komisariato 2019 m. liepos 17 d. nutarimu, perduotus saugoti nuketėjusiosios J. M. marškinėlius saugojimui, grąžinti nukentėjusiajai.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka).
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.