- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-01
- Bylos Nr.
- 2-162/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė
- Pareiškėjas
- E. B., S. B.
- Atsakovas
- V. B., R. B.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B., veikiančios savo ir nepilnametės dukters S. B. vardu, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-1442-34/2007 pagal pareiškėjų S. B. ir E. B. ieškinį atsakovams V. B. bei R. B. dėl skolos iš V. B. įpėdinių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. B., veikianti savo ir nepilnametės dukters S. B. vardu, kreipėsi į teismą su ieškinius atsakovams V. B. ir R. B., atstovaujamiems motinos E. Bl., dėl 252 977,80 Lt skolos priteisimo. Nurodė, kad ji ir V. B., S. B. tėvas, 2005 m. gruodžio 6 d. sudarė taikos sutartį dėl bendravimo su jų nesantuokine dukra S. B., jos išlaikymo dydžio bei tvarkos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtino šią taikos sutartį, tačiau V. B. minėtos sutarties nevykdė, todėl yra skolingas pareiškėjoms 379 466,70 Lt. Atsižvelgdamos į tai, kad V. B. 2006 m. spalio 6 d. mirė, pareiškėjos prašė priteisti iš jos turto paveldėtojų – vaikų V. B. ir R. B. , 2/3 dalis visos joms priklausančios V. B. skolos (CK 5.11 str. 1 d., 5.53 str., 3.194 str. 5 d.).
Taip pat pareiškėja E. B. už paduodamą ieškinį sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio bei prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimo bei atidėti jo sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Nurodė, kad dėl V. B. vengimo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal minėtą taikos sutartį, pareiškėjų turtinė padėtis komplikavosi. Ji yra vieniška motina, auginanti dvejų metukų neturinčią dukrą, už kurią gauna socialinę pašalpą, su darbo teisiniais santykiais susijusių pajamų negauna, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, gyvena savo tėvų bute. Be to, ieškinį reiškia išimtinai mažametės dukters interesais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 10 d. nutartimi minėtą prašymą atmetė bei nustatė E. B. terminą pašalinti ieškinio trūkumams, tai yra sumokėti 5 959, 55 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjos gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, negali būti laikoma sunkios turtinės padėties įrodymu, nes iš AB banko ,,Hansabankas“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 20 d., bei 2006 m. liepos 11 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties teismas nustatė, jog pareiškėja savo lėšomis sumokėjo 730 000 Lt už tėvų vardu įgyjamą nekilnojamąjį turtą. Teismas sprendė, kad pareiškėjos sąskaitoje nurodytas likutis – 48 286,36 Lt, bei jos darytos išlaidos ataskaitiniu laikotarpiu įrodo E. B. mokumą, todėl duomenys apie gaunamas socialinio draudimo išmokas nepatvirtina sunkios pareiškėjos turtinės padėties.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja E. B. prašo minėtą teismo nutartį panaikinti. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
Nepagrįsta teismo išvadą, jog gyvenimas tėvų bute neįrodo sunkios turtinės padėties. Nors pareiškėja sumokėjo už tėvų vardu įgyjamą nekilnojamąjį turtą 730 000 Lt savo lėšų, tačiau prie tėvų buto pirkimo prisidėjo, nes neturėjo gyvenamojo būsto ir ketino naujai įsigyjamame tėvų bute su dukterimi laikinai apsigyventi. Tikrieji buto pirkėjai yra pareiškėjos tėvai. Be to, nurodyta suma pareiškėja ieškinio pareiškimo metu nedisponuoja, neturi teisės buto parduoti, jog galėtų sumokėti žyminį mokestį. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjos mokumą įrodo jos sąskaitos banke likutis. Banko sąskaitoje esantys pinigai neatspindi realios asmens turtinės padėties, nes iš jos negalima spręsti apie asmens turimus įsipareigojimus. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą iki 2007 m. gegužės 1 d. pareiškėja privalo sumokėti valstybei 93 000 Lt gautų pajamų mokestį, nes buvo priversta parduoti mažiau nei prieš trejus metus pirktą butą, už kurį V. B. nevykdant taikos sutartyje numatytos pareigos apmokėti kreditą bankui, negalėjo sumokėti visos pagal kredito sutartį priklausančios sumos bankui. Dėl to pareiškėjos pajamų ir išlaidų balansas yra neigiamas, o dukters poreikiai jai augant didės, todėl banko depozite esantys pinigai, net ir naudojant juos taupiai, racionaliai ir apgalvotai, nuosekliai mažės. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjos mokumą įrodo ataskaitiniu laikotarpiu darytos išlaidos. Šios išlaidos buvo atliktos dukters poreikiams tenkinti ir pareiškėja tikėjosi, jog jas atlygins V. B., vykdydamas minėtą taikos sutartį. Nepagrįsta teismo išvada, kad duomenys apie pareiškėjos gaunamas socialinio draudimo išmokas bei pažymos, patvirtinančios, jos ji negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nepatvirtina sunkios jos turtinės padėties, nes tai kaip tik ir patvirtina, jog praktiškai negaudama pajamų ir augindama mažametę dukrą, pareiškėja neturi galimybės sumokėti visą žyminį mokestį. Teismas neatsižvelgė į išlaikymo santykių specifiką. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.3 straipsnio pirmoji dalis, CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas patvirtina, jog valstybė skiria ypatingą dėmesį vaikų teisių bei teisėtų interesų gynybai, todėl priteisiant susidariusį išlaikymo įsiskolinimą iš likusių įpėdinių, žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas turi būti išspręstas įvertinus visas aplinkybes. Visi ieškinio reikalavimai susiję su mažametės išlaikymu, todėl, atsižvelgiant į išlaikymo teisinių santykių pobūdį ir su šiais santykiais susijusias lengvatas, prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio laikytinas pagrįstu. Dalyje dėl ieškinio reikalavimų tiesioginė kreditorė yra S. B., kuri yra mažametė, gimusi 2004 metais, jokių pajamų negauna, neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, kurį pardavus būtų galima sumokėti žyminį mokestį. Be to, pagal CK 3.192 straipsnio antrąją dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. V. B. turtinė padėtis buvo žymiai geresnė nei pareiškėjos, tačiau deramo S. B. išlaikymo jis nesuteikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žyminis mokestis - tai įstatymo nustatyta suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Tokio mokesčio nustatymu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: tai netiesiogiai užkerta kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengia tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, taip šalys skatinamos ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.
Kaip žinoma, pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį, motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas - užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo 252 977,80 Lt ieškinio sumą. Už tokio dydžio reikalavimą turėtų būti mokamas 6 059,56 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėja sumokėjo 100 Lt minėto mokesčio bei prašo atleisti ją nuo likusios dalies mokesčio mokėjimo bei atidėti jo sumokėjimą iki teismo nutarties priėmimo dienos. Tokį prašymą grindžia sunkia turtine padėtimi.
Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinė asmens padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į visus byloje esančius dokumentus, atspindinčius pareiškėjos materialinę padėtį. Akivaizdu, jog asmens turtinę padėti bei pragyvenimo lygį atspindi ne tik gaunamos pajamos, bet ir daromos išlaidos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos išlaidos, atsispindinčios minėtame AB banko ,,Hansabankas“ sąskaitos išraše, Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties išraše bei nurodyti pareiškėjos sąskaitos likučiai, leidžia konstatuoti, kad pareiškėjos pragyvenimo lygis yra aukštas ir turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad duotų pagrindą taikyti CPK 83 straipsnio trečiosios dalies nuostatas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai šios teismo išvados nepaneigia (CPK 185 str.).
Tačiau, išnagrinėjusi bylos medžiagą, kuri yra svarbi sprendžiant ginčo klausimą, teisėjų kolegija laiko, jog turint omenyje pagrįstus pirmosios instancijos teismo argumentus turi būti atsižvelgiama į tai, jog ieškinys iš esmės yra reiškiamas siekiant apginti mažametės S. B. teises bei teisėtus interesus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus žyminio mokesčio tikslus bei paskirtį, tikslinga atleisti pareiškėją nuo 2 959,56 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojant sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 3 000 Lt., iki 2007 m. kovo 20 d. bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d., 86 str.).
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja atleidžiama nuo didelės dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teisėjų kolegija atmeta prašymą atidėti dalies minėto mokesčio sumokėjimą iki teismo nutarties priėmimo (CPK 84 str.).
Byla ieškinio priėmimo klausimui spręsti perduodama pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartį pakeisti.
Atleisti pareiškėją E. B. (duomenys neskelbtini) veikiančią savo ir nepilnametės dukters S. B. vardu, nuo 2 959,56 Lt (du tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt devyni litai, 56 ct) žyminio mokesčio sumokėjimo.
Įpareigoti pareiškėją E. B. iki 2007 m. kovo 20 d. sumokėti 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų) žyminio mokesčio ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.
Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti.