- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 1S-203-348/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Albinas Antanaitis, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- R. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė
R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo 2010-05-05 nuosprendžiu pagal Danijos Karalystės BK 288 str. 2 d. 1 p., 261 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė – 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-06 nutartimi Danijos Karalystės Rytų Danijos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir 146 str. 2 d., palikta ta pati 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-02 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 m. laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-02-02, bausmės pabaiga – 2019-01-01.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-12-14 nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 21 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną), laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-01-11 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nors nuteistasis R. A. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. A. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015-12-14 nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Apelianto įsitikinimu tai, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymą, nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Be to, šios aplinkybės jau buvo įvertinos nuosprendžiu skiriant bausmę. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį pakankamai neįvertino Komisijos pateiktus argumentus bei teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes. Oficialūs duomenys patvirtina, kad jis bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį yra 3 kartus paskatintas, pataisos namuose lankė „Orientavimo į darbo rinką“ kursus, mokėsi Elektrėnų profesinio rengimo centre, sportuoja, daug skaito, dalyvauja būrio ir pataisos namų visuomeninėje veikloje, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę geri, bendrauja pasimatymų metu, laiškais, telefonu. Taip pat nurodo, kad jo pajamų šaltinis iki suėmimo buvo jo gaunamas darbo užmokesti, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir adekvačiai suvokia nusikaltimo padarinius. Nors ir buvo padaręs tris vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tačiau tik vieną kartą buvo baustas ir ši nuobauda yra negaliojanti. Be to, pakartotinio nusikalstamumo rizika su mažėjo šešiais balais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. A. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymima, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką 30 balų, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš pažymos apie nuteistojo gautas nuobaudas ir paskatinimus matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda. Nors ši nuobauda nebegalioja, tačiau ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje.
Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo R. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Sutinkama su tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, mokosi, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis teigia, kad padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis ar pavojingumas negali būti pripažįstami pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Tačiau kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde cituoja nuteistasis.
Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą nutartį pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo R. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.