Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – RVPL), vadovaudamasis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsniu, prašo leisti priverstinai hospitalizuoti V. B., kilus grėsmei, kad pacientas gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Nurodo, kad:

1.1 asmuo yra ūmios psichozės būklės, socialiai pavojingas sau ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei, todėl yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais / neveikimu gali padaryti žalos savo ar aplinkinių gyvybei, sveikatai ar turtui;

1.2 pacientas hospitalizuotas 2024-10-03 dėl ūmios psichozės būklės, būna sujaudintas, agresyvus. Iš medicininės dokumentacijos žinoma, jog pacientas daugybę kartų gydytas RVPL dėl organinių psichozinių sutrikimų, abstinencijos nuo alkoholio, delyro. Stacionaraus gydymo metu 2017 m. jam buvo diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas, tuomet išpasakojo pavydo kliedesius. Paskutinė hospitalizacija buvo 2022-11-10–2022-11-23, diagnozės: F-06.2, F10.2, F10.3. Po hospitalizacijos gydymo rekomendacijų laikėsi tik iš dalies, paskutinius pusę metų jam paskirtų vaistų visiškai nevartoja;

1.3 pacientas neigia bet kokius psichikos sveikatos sutrikimus, kaltina, kad žmona yra psichinė ligonė ir jam iškvietė policiją norėdama padaryti jį patį ligoniu. Žmonos teigimu paciento būsena pablogėjusi ryškiai apie savaitę – pasidarė labai piktas, agresyvus, naktimis nemiega, visa šeima miega užsirakinusi duris, kadangi bijo paciento agresijos. Pacientas nuolat kalba, kad jo žemės yra pavogtos, kaltina valdžią, artimuosius dėl to (nors jokios žemės nėra pasisavintos); kalba, kad pasikars (praeityje yra buvę suicidinių bandymų). Ėmė kalbėti nesuprantamai, padrikai. Žmonai spyrė už tai, kad ji netinkamame puode išvirė grikius, suėmęs už pečių ją purtė. Išėjo į darbą, tačiau po to, kai grįžo išliko agresyvus, piktas, todėl žmona ir kvietė policiją su GMP;

1.4 iš hospitalizacijos įrašo matyti, kad pacientas nuo pat ryto skyriuje yra agresyviai nusiteikęs, piktas, dirglus. Iš pradžių apžiūros metu bendrauja noriai, mandagiai, dėkoja, kad gydytojas jį praeityje gerai pagydė. Vis dėlto užėjus kalbai apie dabartinį būsenos pablogėjimą tampa itin piktas, dirglus, kelia balsą. Apžiūros metu labai nerimastingas, įsitempęs, dezorganizuoto elgesio – be priežasties ima rodyti savo rankas, kojas, pilvą, sako „va pažiūrėkit, koks aš tvarkingas žmogus“. Orientuotas teisingai. Suvokimo sutrikimų neišaiškinta. Mąstymas nenuoseklus, padrikas, kai kurių pasisakymų išvis neįmanoma suprasti. Ilgainiui tampa vis dirglesnis, galiausiai atsisako kalbėti. Nuotaika dirgli, disforiška, impulsų kontrolė sutrikusi. Būsenai kritikos visiškai nėra;

1.5 pacientas yra ūmios psichozės būklės, jo elgesys gali būti neprognozuojamas, pacientas yra pavojingas sau ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei, reikalingas gydymas psichiatrijos stacionare.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė atskirąjį skundą iš kurio matyti, jog jis siekia, kad būtų panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartis.

4. 2024-11-06 advokatė Laura Matjošaitytė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškino susitikimo su atstovaujamuoju aplinkybes, prašė prašymą išnagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į jo paaiškinimus ir geriausius V. B. interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. nutarties, kuria leista apeliantą priverstinai hospitalizuoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl priverstinio hospitalizavimo ir leidimo gydyti

8. CK 2.26 straipsnis, reglamentuojantis fizinio asmens laisvės apribojimo atvejus, numato, jog asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo serga sunkia psichikos liga ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip dvi paras. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu (CK 2.26 straipsnio 4 dalis).

9. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 27 straipsnyje numatyta, jog asmuo, sergantis sunkia psichikos liga ir atsisakęs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuotas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo atveju, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Teismas pagal psichiatrijos įstaigos išvadą gali priverstinį paciento hospitalizavimą ir priverstinį gydymą nutraukti arba pratęsti, bet kiekvieną kartą ne daugiau kaip 6 mėnesiams. Pagal gydančiojo psichiatro rekomendaciją psichiatrijos įstaigos administracija paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą turi teisę nutraukti ir anksčiau (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas priverstinai hospitalizuotas 2024-10-03. Sutikimą gydytis pasirašė, tačiau nuo 2024-10-04 prašo jį išrašyti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotojo asmens psichikos būklę vertino Gydytojų komisija, kuri 2024-10-04 išvadoje suinteresuotam asmeniui nustatytė psichikos sutrikimą – organinį kliedesinį (panašus į šizofreniją) sutrikimą (F06.2). Komisija savo išvadoje, apibūdindama apelianto psichikos būklę, nurodo, kad stebimas paranojinis sindromas su nuostolio, santykio kliedesiais, neadekvačiu, agresyviu elgesiu, impulsų kontrolės stoka, ryškiais mąstymo sutrikimais. Išvadoje nurodoma, kad pacientas yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

11. Asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gydytojų komisijos 2024-10-04 išvados, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl pagrindo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantą buvimo. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei ir (ar) turtui. Pirmosios instancijos teisme suinteresuoto asmens atstovas advokatė neprieštaravo pareiškėjo prašymui dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti pacientą, prašė spręsti teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, neteikė pareiškėjo išvadą paneigiančių įrodymų. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei motyvavo išvadą, kad šiuo atveju priverstinis gydymas yra reikalingas pačio apelianto ir aplinkinių saugumui užtikrinti, o nustatytas vieno mėnesio terminas priverstiniam gydymui yra racionalus, nepažeidžiantis Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto maksimalaus termino.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, jog apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis vadovaudamasi Civilinio kodekso 2.26 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 582 straipsniu, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens V. B. (V. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.