Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2014-05-29 · Byla Nr. A2.9.-245-482/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
A2.9.-245-482/2014
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00178-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Pažeidėjas
A. K.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2. 9.-245-482/2014proceso Nr.4-53-3-00178-2014-8
procesinio dokumento kategorijos : 48.5; 39.2(S)VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS
2014 m. gegužės 29 d.,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2014-02-24 apie 01.00 val. draugės R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,58 promilių girtumas, trukdė vaikams naudotis savo teisėmis, namuose kėlė triukšmą, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, girdint ir matant mažamečiams vaikams P. G., A. K., vaikai patyrė psichologinę įtampą, baimę, stresą, tuo pažeidė vaikų teisę į saugią aplinką ir pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 p. bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 181³ str. 1 d.

2014-04-07 teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino, paaiškino, kad su drauge R. K. buvo išgėrę, kilo nepasitenkinimas dėl mažametės mamos. J. G. buvo grįžusi iš užsienio ir miegojo kambaryje, kur yra kompiuteris. J. G. yra R. K. sesuo. Jis atsisėdo prie kompiuterio paklausyti muzikos. J. G. pasakė, kad jai trukdo. Tada jis užsidėjo ausines, bet J. G. liepė jam išeiti iš kambario. Kadangi jis su R. K. kartu gyvena jau keli metai, pasakė J. G., kad ji atvykusi į svečius, o jis čia gyvena, J. G. supyko ir iškvietė policijos pareigūnus. R. K. buvo išgėrusi ir tam pritarė, o po to gailėjosi ir dabar gailisi. Kai atvyko policijos pareigūnai, jo dukra miegojo, J. G. dukra buvo nusisukusi, ji irgi miegojo. Jis neigia, kad trukdė ilsėtis. Ausines užsidėjo, kai tik paprašė, o prieš tai muzikos klausėsi tyliai.

2014-05-21 teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino dalinai. Konfliktas įvyko, bet nebuvo rėkiami keiksmažodžiai. J. G. norėjo, kad jis išeitų iš kambario, o iš jo pusės triukšmo nebuvo, tik iš jos pusės buvo. Jis nenorėjo išeiti iš kambario, nes ten gyvena. Su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutinka.

Liudytoja K. B. paaiškino, kad atliko tyrimą pagal J. G. pareiškimą, kad 2014-02-24 apie 1 valandą nakties, tarp jos ir A. K. įvyko konfliktas dėl to, kad namuose visi nuėjo miegoti, o A. K. garsiai leido muziką, neklausė prašymo patylinti ir konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Nuo triukšmo pabudo vaikai, jos dukra P. G. išsigando, teko kviesti policijos pareigūnus, kurie A. K. išsivežė ir nustatė girtumą. A. K. teigė, kad konfliktą išprovokavo pati J. G., bet iš turimų duomenų susidarė vaizdas, kad buvo pažeistos vaikų teisės.Visos šios aplinkybės jai yra žinomos iš pačių žmonių, kurie ten buvo. P. G. sakė, kad naktį pabudo nuo triukšmo, ji girdėjo keiksmažodžius, matė policininkus, kaip jie išsivežė dėdę ir labai verkė. A. K. sakė, kad taip pat girdėjo triukšmą. Visi girdėjo ir pabudo nuo to konflikto. Pats A. K. teigia, kad J. G. išprovokavo konfliktą ir jo motyvas toks, kad jis buvo namie ir daro ką nori, bet tie namai yra ne jo, o R. K., o J. G. yra R. K. sesuo. A. K. leido muziką per kompiuterį tam pačiam kambaryje, kur J. G. su mergaite miegojo ir trukdė J. G. ilsėtis. Ji lyg turėjo anksti ryte keltis, gal išskristi turėjo, gerai neprisimena. Vaikai sakė, kad triukšmą sukėlė A. K., kad jis triukšmavo daugiau. J. G. sakė, kad jis buvo agresyvus, ji jo bijojo, nes jis dar buvo ir neblaivus. Jei pareigūnai jį išsivežė iš namų, tai matomai vaikai jau buvo sukelti iš miego. Patrulis paėmė pareiškimą, o po to pareiškimą perdavė jai. Liudytoją R. K. ji apklausė kabinete, tarnybinėse patalpose. Ji buvo paprašyta papasakoti, kaip viskas buvo. Tuo laiku ji buvo išvijusi A. K. iš namų ir gal buvo emocijos stiprios, o dabar jie vėl gyvena kartu, o su seserimi ji susipykusi ir gal nori pagelbėti vyrui. Kad su seserimi susipykusi, ji šiandien pasakė teismo salėje, prieš posėdį. Ji apklausė mergaitę G. D.. Ji papasakojo, kiek žinojo, paklausinėjo, ko reikia įvykiui tirti ir surašė, todėl suprantama, kad žodžiai gavosi ne vaikiški. Ji užrašė esmę ir todėl žodžiai panašūs kaip kitų apklaustų asmenų, apie visas aplinkybes. Nuo kilusio konflikto, triukšmo vaikai pabudo. Kai apklausinėjo, visi vaikai tai patvirtino.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad A. K. yra jos draugas. Vasario 24 dieną buvo grįžusi jos sesuo, ir ji su A. K. tarpusavyje susiginčijo, ir ji iškvietė policiją. Viskas vyko gal apie 22 val. ji neprisimena. Ji triukšmą išgirdo, kai atvažiavo policija. Ji gulėjo kitame kambaryje ir kai atsibudo, išgirdo policininkus kalbant, o iki tol triukšmo negirdėjo. Kai išgirdo triukšmą, tai jie abu vienas ant kito rėkė, triukšmo buvo. Muzika grojo per kompiuterį, bet nepasakytų, kad garsiai. Kai atvažiavo policija, A. K. jau buvo su ausinėmis. Ką sakė pareigūnams, ji jau nelabai atsimena. Gal 22 val. ar 22.30 val. jau buvo paleista muzika ir ji A. K. sakė, kad patylintų, bet tai buvo ne 1 valandą nakties. Ji neturi, kaip paaiškinti, kodėl dabar aiškina kitaip nei policijoje. Neturi, ką pasakyti. J. G. jos sesuo, ji gyvena Anglijoje ir nežada grįžti. Jos dukra P. G. ir A. K. irgi ten. G. D. jos duktė. Mergaitės tada miegojo kitame kambaryje, nei įvyko konfliktas ir negirdėjo. A. K., kad patylintų muziką ji sakė, jau buvau atsigulusi, mergaitės irgi jau gulėjo. Kai pasakė, kad patylintų, tai jis užsidėjo ausines.Keiksmažodžių ji negirdėjo, gal paprasčiausiai nekreipė dėmesio, bet kad kažkas tokio būtų tikrai nepastebėjo. Ji neprisimena, ar A. K. vartojo necenzūrinis žodžius. Gal tuo metu, kai davė paaiškinimus iš karto po įvykio, geriau atsiminė, gal jai nervai buvo sukilę. Vasario mėnesį geriau viską atsiminė.

Liudytoja G. D. paaiškino, kad ji neprisimena, kas tą naktį buvo. Kai buvo policininkė ir viską rašė, neatsimena. Gal truputį tada buvo triukšmo. Miegoti ji eina apie 21.30 val. Tą naktį pabudo, pažadino triukšmas. Teta Jurgita sakė tėtei patylinti muziką, ji pabudo ir po to neatsimena, kas buvo. Kai atvažiavo policija, tai ji tada ir pabudo per tą triukšmą. Po to po 5 ar 10 minučių vėl užmigo. Muštynių ji bijo. Keiksmažodžių tuo tarpu negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė ( b.l.1), J. G. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2014-02-24 apie 01 val. jai svečiuojantis pas ją sesers namuose, būdamas neblaivus sesers sugyventinis A. K. neleido jos mažametei sukrai miegoti, kėlė didelį triukšmą, leido garsiai muziką, ją išvadino necenzūriniais žodžiais ( b.l.3).

2014-02-24 paaiškinime P. G. nurodė, kad 2014-02-24 ji su mama buvo svečiuose pas tetą R. K.. Svečiuose buvo ir dėdė A. K., kuris buvo girtas. Kad jis girtas, ji suprato, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Ji jau miegojo, kai staiga prabudo nuo muzikos garso. Po to matė ir girdėjo, kaip dėdė puolė prie jos mamos ir ją vadino negražiais žodžiais, jis garsiai rėkė. Ji labai išsigando, negalėjo užmigti, verkė, patyrė stresą, bijojo, kad dėdė nepradėtų muštis. Po to atvažiavo policija ir dėdę išsivežė ( b.l.4).

2014-02-24 paaiškinime J. G. nurodė, kad 2014-02-24 apie 01 val. ji buvo pas savo seserį R. K.. Namuose dar buvo ir sesers sugyventinis A. K.. Jis buvo neblaivus ir bute įjungė garsiai muziką. Ji A. K. ramino, kad pritildytų, nes negali nei ji, nei sesuo, nei vaikai ilsėtis. Supykęs A. K. pradėjo kelti triukšmą, garsiai šaukė, ją koliojo necenzūriniais žodžiais. A. K. buvo agresyviai nusiteikęs, todėl ji bijodama jo iškvietė policiją. Visą triukšmą girdėjo namuose buvę vaikai. Vaikai labai išsigando, patyrė stresą ( b.l.5).

2014-02-28 A. K. paaiškinime nurodė, kad 2014-02-24 pas juos į svečius atvažiavo motinos sesuo J. G. su dukra. Namuose dar buvo jos tėtis A. K. ir jo dukra. Jie jau miegojo, kai staiga pabudo nuo garsaus muzikos garso. Suprato, kad tėtis vidury nakties garsiai paleido muziką. Jis buvo neblaivus. Vėliau girdėjo triukšmą, kurį kėlė tėvas. Jis keikėsi, sakė necenzūrinius žodžius, pykosi su J. G.. Tėtis buvo piktas, todėl toks jo elgesys ją gąsdino. Vėliau atvyko policija ir tėtį išsivežė. Dėl tokio tėčio elgesio ji patyrė stresą, negalėjo ilsėtis ( b.l.6).

2014-02-28 R. K. paaiškinime nurodė, kad 2014-02-24 pas ją svečiavosi sesuo J. G.. Namuose dar buvo sesers mažametė dukra, jos dukra, jos sugyventinis A. K. ir jo dukra. Sugyventinis buvo neblaivus. Kai nuėjo miegoti, apie 01 val. A. K. staiga paleido garsiai muziką. Ji mėgino jį sudrausminti ir pritildyti muziką, tačiau jis į tai nereagavo. Po to įsikišo jos sesuo J. G., tačiau A. K. ir jos neklausė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. K. sakė necenzūrinius žodžius, šaukė. Dėl tokio jo elgesio negalėjo ilsėtis vaikai, jis darėsi agresyvesnis, todėl sesuo iškvietė policiją. A. K. buvo išvežtas, šiuo metu jis jos bute negyvena ( b.l.7).

2014-02-28 G. D. paaiškinime nurodė, kad 2014-02-24 naktį ji pabudo nuo triukšmo. Muziką garsiai leido mamos sugyventinis A. K.. Vėliau girdėjo, kaip jis pradėjo keiktis, šaukti, pyktis su mamos seserimi J. G.. Jis ją vadino necenzūriniais žodžiais. Vėliau atvažiavo policija ir A. K. išsivežė. Toks A. K. elgesys ją išgąsdino, ji bijojo, kad jis nepradėtų muštis.Negalėjo miegoti, patyrė stresą ( b.l.8).

2014-03-10 A. K. paaiškinime nurodė, kad 2014-02-24 vakare jos sugyventinės R. K. bute svečiavosi jos sesuo J. G.. Vėlai vakare jis su sugyventine išgėrė alkoholio. Namuose dar buvo sugyventinės dukra, jos dukra. Visi nuėjo miegoti, o jis norėjo paklausyti muzikos. Jo sugyventinė jį įspėjo, kad dėl muzikos negali ilsėtis. Tada jis užsidėjo ausines. Staiga jį užsipuolė sugyventinės sesuo J. G., pradėjo ant jo šaukti, kad jis trukdo jiems ilsėtis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. J. G. iškvietė policiją. Konflikto metu jis triukšmo nekėlė, jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Kažkas iškvietė policiją, pareigūnai jį išsivežė. Jis muzikos garsiai neleido. Nemano, kad jis padarė kažką neteisėto, todėl dėl nieko nesigaili ( b.l.9).

ATPK 181(3) straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Tokiu būdu, šiame įstatyme nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė, nes pagrindines vaiko teises ir laisves apibrėžia 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Nr. I-1234, aktuali redakcija nuo 2006-06-08.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Tokiu būdu, teismo posėdyje apklausta liudytoja R. K. paaiškino, kad kada buvo apklausiama tuoj po įvykio, geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Jos paaiškinime nurodyta, kad ji nakties metu pabudo nuo garsios muzikos, kurią paleido A. K.. Ji ir J. G. mėgino jį nuraminti, tarp A. K. ir J. G. kilo konfliktas, ji girdėjo, kaip A. K. sakė necenzūrinius žodžius, šaukė. Mažametė liudytoja G. D. paaiškino, kad pabudo nakties metu nuo triukšmo. Liudytoja K. B. paaiškino, kad jai tiriant teisės pažeidimo aplinkybes, visi apklausti vaikai paaiškino, kad pabudo nuo triukšmo, girdėjo keikiantis A. K., tai vaikams sukėlė baimę, jie negalėjo ilsėtis. Teismo posėdyje nebuvo apklausti liudytojai J. G., A. K., P. G., tačiau liudytoja K. B. patvirtino, kad minėtus asmenis apklausė, jie davė paaiškinimus, teismas minėtų asmenų paaiškinimus pagarsino, todėl pagrįstai vadovaujasi jų pirminiais paaiškinimais. P. G. paaiškinime nurodė, kad matė ir girdėjo, kaip dėdė puolė prie jos mamos ir ją vadino negražiais žodžiais, jis garsiai rėkė. Ji labai išsigando, negalėjo užmigti, verkė. A. K. paaiškinime nurodė, kad staiga pabudo nuo garsaus muzikos garso. Suprato, kad tėtis vidury nakties garsiai paleido muziką. Jis buvo neblaivus. Vėliau girdėjo triukšmą, kurį kėlė tėvas. Jis keikėsi, sakė necenzūrinius žodžius, pykosi su J. G.. Tėtis buvo piktas, todėl toks jo elgesys ją gąsdino.

Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad nakties metu norėjo paklausyti muzikos ir įjungė muziką kambaryje, kur miegojo J. G., tačiau jį sudrausminus, jis iš karto užsidėjo ausines, per kurias klausėsi muzikos.

Todėl teismas sprendžia, kad A. K. nakties metu buvo garsiai įjungęs muzikos garsą, kas pažadino vaikus. Be to, jis muzikos klausėsi, kur miegojo J. G. su dukra, todėl akivaizdžiai pažeidė vaiko teises. Kadangi A. K. nakties metu triukšmavo,šį triukšmą girdėjo ir A. K.. Ši aplinkybė rodo, kad J. G., A. K., P. G. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Todėl teismas administracinio teisės pažeidimo protokole Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 str.1dalį keičia į to paties įstatymo 8 straipsnio 1d.1p., kadangi tai geriau atitiks veikos aplinkybes. Šio įstatymo 8 straipsnio „Vaiko teisė būti sveikam“ 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Kadangi A. K. nakties metu apie 01 val. bute garsiai leido muziką, dėl ko pabudo vaikai, sukėlė konfliktą su kitu suaugusiu asmeniu J. G., keikėsi necenzūriniais žodžiais ir triukšmavo vaikų akivaizdoje, tuo pažeidė vaikų teises į sveiką ir saugią aplinką, jo veika kvalifikuota teisingai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė- teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens : 2014-02-24 01.41 val. A. K. nustatytas 1,58 promilių girtumas ( b.l.12). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į ATPK 30 ² str. reikalavimus, skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, didesnė nei vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. , 284str., 286str., 287str.1d.1p., 302²-302⁴ str., teisėja

nutarė:

A. K. pripažinti kaltu pagal ATPK 181³ straipsnio 1dalį ir nubausti 60 (šešiasdešimt) litų bauda ( baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 6030 pagal policijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, mokėjimo kvitus privalomai pristatant Vilkaviškio rajono policijos komisariatui. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, turi teisę ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė