Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – atimta teisė 3 metus vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas R. K. priklausantis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 15 d., 23 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairavo transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Tokiais savo veiksmais G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Apeliaciniu skundu R. K. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutarimą pakeisti, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jai priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Teigia, kad teismas, analizuodamas įvykio aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra duomenų, kad automobiliu būtų naudotasi prieš savininkės valią ir, kad juo buvo disponuojama neteisėtai. Pripažįsta paprašiusi savo sūnų parvaryti automobilį iki namų, siekdama apsaugoti turtą, nes daugiabučio namo kieme palikti automobilį yra nesaugu. Nurodo, kad sūnus leidimo važiuoti į Raseinius neprašė, nors iki tol jos automobiliu sūnus naudodavosi tik jai leidus. Teigia, jog ji tikrai nežinojo, kad sūnus galėjo vairuoti būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Dėl to mano, kad transporto priemonės konfiskavimas yra bausmė ne tiek jos sūnui, o jai, kaip automobilio savininkei. Teigia, kad automobilį įsigijo už savo santaupas, pati vairuoja automobilį, dirba įmonėje, kuri yra 20 km nuo jos namų, jos darbas yra pamaininis, todėl nuvykti į darbą visuomeniniu transportu yra praktiškai neįmanoma. Pastebi, kad jos sūnus taip pat įsidarbino toje pačioje įmonėje, kurioje ir ji dirba, todėl sūnų į darbą veždavosi kartu. Nurodo, kad konfiskavus automobilį ji praras ne tik sunkiai uždirbtomis lėšomis įsigytą automobilį, bet ir pragyvenimo šaltinį, be to, automobiliu ji reguliariai vyksta į (duomenys neskelbtini) pas medikus. Taip pat nurodo, kad jeigu ji ir įgytų regreso teisę reikalauti, kad jos sūnus G. K. atlygintų jai padarytą žalą, tačiau ją atlyginti būtų sudėtinga, nes jis turto neturi, neseniai baigė mokyklą, ketina studijuoti. Dėl to mano, kad transporto priemonės konfiskavimas yra per griežta, neadekvati, neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų nuobauda. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir nekonfiskuotas jai priklausantis automobilis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo netenkinti R. K. apeliacinio skundo, nes teismas, nagrinėdamas G. K. bylą, tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti G. K. kalte padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Apeliaciniame skunde keliamas G. K. pagal ATPK 130² straipsnį paskirtos papildomos nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo klausimas.

ATPK 130² straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio 3 ar 4 dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, pagal ATPK 130² straipsnio sankciją transporto priemonės konfiskavimas turi būti skiriamas kaip privaloma papildoma nuobauda, o ATPK 26 straipsnis numato, kad, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar tas daiktas yra pažeidėjo ar kito asmens nuosavybė. Vis dėlto šios ATPK nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1997-04-08 ir 2012-09-25 nutarimuose pateiktus išaiškinimus dėl konfiskuotinų daiktų bei ATPK 30¹ straipsnių nuostatų taikymo nagrinėjant bylas dėl ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Remiantis konstitucine jurisprudencija bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nagrinėjant ATPK 130² straipsnyje numatytų teisės pažeidimų bylas, kitiems asmenims priklausantis turtas konfiskuojamas ne visada. Turtas gali būti nekonfiskuotas, kai turtas kitiems asmenims pateko be savininko žinios ir dėl pažeidimo nėra turto savininko kaltės arba pažeidžiamas proporcingumo principas tarp padaryto pažeidimo pavojingumo ir sankcijos griežtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-1/2011, 2AT-21-746/2015 ir kt.). Tokiais atvejais teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, neskiria įstatyme numatytos sankcijos ar skiria švelnesnę sankciją negu numatyta įstatyme. Pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir kad, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Byloje nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu G. K., apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo jo motinai R. K. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“. G. K., R. K. bei teisme liudytoja apklausta Z. D. (R. K. motina) nurodė, kad G. K. buvo leista automobilį tik parvairuoti į namus, bet G. K. pripažino, kad automobilio jis namo neparvairavo, o nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten pavartojo narkotinių medžiagų. Duomenų, paneigiančių tokius G. K., R. K. ir Z. D. parodymus, byloje nėra. Iš bylos matyti, kad R. K. automobilį vairuoti leido blaiviam G. K., apie tai, kad jis vartoja narkotines medžiagas, ji nežinojo, be to, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. K. žinojo apie tai, kad G. K. yra baustas pagal ATPK 126 straipsnį. Taigi, tai, kad R. K. paprašė sūnaus automobilį parvaryti iki namų, nėra pagrindo vertinti, jog apeliantė tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis jai priklausančia transporto priemone. Kadangi visuma duomenų patvirtina, jog G. K. savavališkai išvyko į (duomenys neskelbtini) be automobilio savininkės žinios, pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu G. K. buvo neteisėtas R. K. priklausančio automobilio valdytojas. Dėl to pagal teismų praktiką automobilio savininkui neturi kilti atsakomybė.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad R. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ verpėja, jos darbovietė yra už 20 km nuo jos gyvenamosios vietos, jos darbas yra pamaininis, todėl nuvykti į darbą ir parvykti iš jo viešuoju transportu yra sudėtinga. Taip pat R. K. pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, jog jai yra diagnozuotas onkologinis susirgimas ir ji 2012 m. spalio mėnesį buvo operuota. Iš pateikto 2015-11-19 (duomenys neskelbtini) klinikų išduotų medicinos dokumentų išrašo matyti, kad R. K. diagnozuotas onkologinis susirgimas progresuoja ir, kad ji gydosi (duomenys neskelbtini) klinikose (26 b. l.). Taigi, dėl blogėjančios sveikatos būklės apeliantei transporto priemonė yra būtina nuvykti pas medikus į (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad R. K. turėtų kitų savo vardu registruotų transporto priemonių, byloje nėra. Šios paminėtos aplinkybės – R. K. darbo pobūdis, atstumas iki darbo, jos sveikatos būklė, rodo, kad vienintelės turimos transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju pažeidžia proporcingumo principą.

Įvertinus tai, kad G. K. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo neteisėtas automobilio valdytojas ir dėl to automobilio savininkui neturi kilti atsakomybė, bei atsižvelgus į tai, kad vienintelė turima transporto priemonė apeliantei būtina nuvykti į darbą bei dėl blogėjančios sveikatos būklės pas medikus, vadovaudamasis aptarta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, teisingumo, protingumo kriterijais bei susiklosčiusia teismų praktika, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konfiskuoti transporto priemonės. Dėl to taikomos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir neskiriamas sankcijoje numatytas privalomas automobilio konfiskavimas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas nutarimas keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, panaikinti G. K. pagal ATPK 130² straipsnį paskirtą papildomą nuobaudą – transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios R. K., konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.