Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) pareigūnas V. P. (toliau - pareiškėjas) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. birželio 10 d. 19 val. 15 min., Lazdijų rajone, Nemajūnų kaime, kelio Aly­tus – Seirijai - Lazdijai 40-ame km., vai­ra­vo auto­mo­bilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai neblai­vus, tačiau atsisakė pasitikrinti blaivumą, tuo pažeisda­mas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 18 punkto reikalavimus, tai yra pa­da­rė pa­žei­dimą, nu­ma­ty­tą Lie­tuvos Res­pub­likos admini­stra­cinių teisės pažeidimų kodekso (to­liau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Nesutikdamas su kaltinimu, pareiškėjas V. P. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. birželio 10 d. lankėsi pas pažįstamą P. V., Laz­di­jų rajone, Bertašiūnų kaime. Išvykęs iš jo namų, vairuodamas automobilį, pasiklydo, buvo sustojęs aikštelėje. Pas nepa­žįs­ta­mus asmenis pasiklausė kelio į Varėną. Vienas iš jų už 50 Lt. sutiko padėti, todėl V. P. davė tam asmeniui vai­ruoti savo automobilį. Kažkiek pavažiavus, tas asmuo pasuko į šalį ir mašina nuslydo nuo kelio. Tuomet pareiškėjas neteko sąmonės. Atsipeikėjęs pamatė, kad automobilis yra nuslydęs į šlaitą, o minėto vairuotojo auto­mo­bilyje nebebuvo. Netrukus atvyko policijos darbuotojai, kurie jį sulaikė. Alko­ho­linių gėrimų tą dieną nevartojo, automobilį vairavo blaivus. Blaivumo patikros atsisakė, ka­dan­gi au­tomobilio nevairavo.

Skunde nurodama, kad apylinkės teismas neteisingai, neobjektyviai ir šališkai įvertino prieštaringus liudytojų parodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareigūnai teisėtai sprendė, kad apeliantas vairavo automobilį būdamas galimai neblaivus. Neįvertinta, jog liudytojas D. R. parodymus apie eismo įvykio aplinkybes davė vėliau nei buvo surašytas protokolas. Nesant šio liudytojo parodymų, Institucijos pareigūnai neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes atvykusiems pareigūnams apeliantas paaiškino, jog ne jis vairavo automobilį. Nuo protokolo duomenų teisingumo ypatingai priklauso tolesnė bylos eiga ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės nustatymo klausimas. Be to, liudytojo D. R. parodymai yra prieštaringi, nes iš karto po įvykio jis nurodė skirtingas eismo įvykio aplinkybes nei tai padarė teismo posėdyje. Paaiškinime policijai D. R. teigė, kad važiavo paskui automobilį „Audi 90“ 19 val. 15 min., nors teisme nurodė kitą laiką, tai yra apie 19 val. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad važiavo apie 300 - 400 m. atstumu iš paskos, pažymėjo, kad matė, kaip automobilis „Audi 90“ įvažiavo į griovį, kad prie automobilio sustojo po 10-15 sek., kad ištraukė iš spynelės raktelius, kad iš karto paskambino policijai. Tačiau D. R. skambučio policijoje registruoto nėra, automobilis važiavo priešinga kryptimi, rakteliai buvo spynelėje visą laiką, todėl atvykę policijos pareigūnai objektyviai negalėjo žinoti, kas vairavo automobilį „Audi 90“. Pastarieji ir kiti liudytojo D. R. parodymų prieštaravimai, kitų liudytojų parodymai, skundo autoriaus nuomone, nepaneigia jo iškeltos versijos, kad automobilio jis nevairavo.

Neįvertinta, jog surašydamas protokolą Nr. F 437621 vyresnysis patrulis J. Č. žinojo apelianto žodinius parodymus, kad ne jis yra vairuotojas, nebuvo apklausęs liudytoju D. R., nes šį liudytoją vėliau namuose apklausė pareigūnas A. S., turėjo išsiaiškinti kas pirmas pranešė apie eismo įvykį policijai ir jį būtinai apklausti liudytoju. Nuo protokolo duomenų teisingumo ypatingai priklauso tolesnė bylos eiga ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltės nustatymo klausimas. Apie įvykį pirmasis pranešė R. M., jo skambutis į Lazdijų rajono policijos komisariatą buvo nukreiptas 19 val., 16 min., užregistruotas 19 val. 17 min., o pareigūnai į įvykio vietą išsiųsti 19 val. 17 min. 44 sek. Nors buvo ir antras skambutis, jokių garso įrašų Institucija į bylą nepateikė. Tačiau protokole Nr. F 437621 pažeidimo padarymo laikas užfiksuotas 19 val. 15 min., bei nenurodyta konkreti pažeidimo padarymo vieta, jo esmė ir naudotos techninės priemonės.

Teismo išvada, jog iš liudytojų D. R., J. Č., A. S., I. C., E. M. ir V. Č. prieštaringų parodymų ir vaizdo įrašų, pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad automobilį vairavo apeliantas ir, kad jiems pagrįstai kilo abejonių dėl vairuotojo neblaivumo, nepagrįsta. Skundo autoriaus nuomone, pareigūnai neteisėtai reikalavo pasitikrinti blaivumą, nes eismo įvykio metu jis susižalojo, stipriai susitrenkė galvą, patyrė šoką, tačiau po įvykio į sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo pristatytas. Neblaivumo patikrinimas nebuvo atliktas, todėl apie tai spręsti iš vaizdo įrašo nebuvo pagrindo. Be to, kad apeliantas buvo blaivus patvirtina ir liudytojas P. V., kuris nurodė, kad jokių alkoholinių gėrimų pas jį nebuvo vartojama. Automobilyje jokių alkoholinių gėrimų taip pat nebuvo rasta, tai matyti iš video medžiagos, nors automobilio apžiūros protokolas ir nebuvo surašytas. Liudytojai J. Č., A. S., I. C., E. M., V. Č. skundo autoriaus vairuojančio automobilį taip pat nematė, o atvykusiems pareigūnams iš karto buvo paaiškinta, kad apeliantas automobilio nevairavo. KET 18 punktas numato, kad, policijos pareigūno reikalavimu, vairuotojas privalo vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas ar nėra blaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai privalu vairuotojui, o ne keleiviui, todėl nepagrįstai spręsta, kad šios taisyklės buvo pažeistos. Kadangi vyresnysis patrulis J. Č. prieš surašydamas protokolą neišsiaiškino visų eismo įvykio, kuriame buvo sužalotas apeliantas, aplinkybių, o rėmėsi tik D. R. parodymais, kuriuos paneigia byloje surinkti įrodymai (R. M., A.K., L. P. parodymai, pažyma, gauta iš Bendrojo pagalbos centro, garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, E. M. ir V. Č. parodymai, kad pareiškėją rado sėdintį priekinėje keleivio sėdynėje, pažyma, gauta iš Institucijos, kad pirmas pranešęs apie eismo įvykį yra R. M., vaizdo medžiaga), teismas turėjo įvertinti šiuos ir kitus apeliaciniame skunde smulkiai išdėstytus įrodymų prieštaravimus bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

V. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais ir kitais įrodymais nustatyta, kad V. P. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 302 straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų. V. P. apeliaciniame skunde nurodo, revizuojamas nutarimas turi būti panaikintas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, surinkti įrodymai, priimant nutarimą, buvo įvertinti nevisapusiškai, neobjektyviai ir šališkai. Skundo autoriaus nuomone, nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, nes jis KET nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Taigi, V. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas, įstatymo leidėjo prilyginamas automobilio vairavimui esant neblaiviam, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N-17-318/2006, spręsdamas dėl termino „vengimas“ turinio, vadovavosi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiama šio žodžio reikšme. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „vengti“ apibrėžiamas kaip: 1. stengtis išsisukinėti, išsisukinėti, 2. bijoti, nedrįsti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 2000, 921 p.). Taigi neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini, bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Abejonių, kad neblaivumo patikrinimo buvo vengta iš byloje esančių įrodymų (vaizdo įrašų ir liudytojų parodymų), nekyla, to neneigia ir pats apeliantas (kaip minėta, jis neprisipažįsta tik vairavęs). Nevairavimo faktą, apeliantas grindžia tuo, kad buvo padaryta rašymo klaidų protokole, kad šiek tiek skyrėsi, kai kurių liudytojų parodymų detalės, kad pagrindinio liudytojo D. R. pirminiai parodymai buvo gauti jau surašius protokolą bei, kad apylinkės teismas be pagrindo šališkai įvertino apelianto artimųjų aplinkai priklausančių (sutuoktinės, svainio ir draugo) liudytojų parodymus bei tuo, kad blaivumo patikrinimui pareigūnai privalėjo jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau to nepadarė. Su aptartais skundo teiginiais apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojo D. R. parodymai duoti tiek po įvykio, tiek teisme iš esmes nesiskiria, yra nuoseklūs ir logiški, liudytojų D. R. bei R. M. parodymų smulkūs neatitikimai teisingai pripažinti neturinčiais reikšmės bylos esmei, ko negalima pasakyti apie V. P. bei jo teismui nurodytų liudytojų, tai yra svainio A.K. ir žmonos L. P. parodymus, kurie yra subjektyvūs ir nelogiški. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius bei sugebėjimo perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Šie liudytojo gebėjimai priklauso nuo jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, liudytojo būsenos įvykio metu ir kitų veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant liudytojo parodymus. Vertinant liudytojų parodymus turi būti atsižvelgiama ir į objektyvias aplinkybes - kokiomis sąlygomis tam tikrą įvykį liudytojas stebėjo ar kitaip suvokė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertindamas aptartus įrodymus, apylinkės teismas jų vertinimą atliko teisingai ir skunde minimų smulkių neatitikimų priežastis aptarė.

Apelianto argumentai, kad blaivumo patikrinimui pareigūnai privalėjo jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau to nepadarė, kad galimai neblaivus jis atrodė dėl to, kad pateko į eismo įvykį, apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais. Automobilio nuvažiavimo nuo kelio negalima laikyti eismo įvykiu, nes jo metu joks turtas apgadintas nebuvo, duomenų apie tai, kad V. P. galėjo būti sutrikdyta sveikata nebuvo, ką patvirtina pats vaizdo įrašas bei jame matoma apelianto išvaizda, elgesys bei dėstomos aplinkybės apie minėtą įvykį. Pagal Taisyklių Nr. 452, 4 punkto reikalavimus, policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Š. T. 5 punktas numato, kad policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo patikrinimo. Pareigūnai teisėtai reikalavo pasitikrinti neblaivumą įvykio vietoje, objektyviai tai atlikti buvo galima, tačiau apeliantas šio teisėto reikalavimo nevykdė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-12 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.