Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

2) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 33,34 MGL (1667,00 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – 33,34 MGL (1667,00 Eur) bauda ir 10 mėnesių laisvės apribojimas su įpareigojimais;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo su įpareigojimais;

4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

5) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi panaikintas 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 3 mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę;

6) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį 1 metams 5 mėnesiams 3 dienoms laisvės atėmimo;

7) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą – 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje.

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J., G. L. ir R. R. veikdami bendrininkų grupėje, 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ten buvusių nukentėjusiųjų V. K., O. K., S. Č., K. Č., L. B. akivaizdoje įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. K. J. pasiūlius G. L. ir R. R. nueiti pas nukentėjusiuosius V. K. ir O. K. pasiaiškinti dėl jos atžvilgiu naudojamo fizinio ir psichologinio smurto, visi kartu – G. L. pasiėmus pneumatinio „HDP 50“ modelio revolverį „TAE“, K. J. pasiėmus pneumatinį „HDP 50“ modelio pistoletą „TAE“, R. R. pasiėmus metalinį strypą, nuėjo į nukentėjusiojo V. K. namo kiemą, kur R. R. rankose laikant metalinį strypą, G. L. rankoje laikant pneumatinio „HDP 50“ modelio revolverį „TAE“, K. J. turint pneumatinį „HDP 50“ modelio pistoletą „TAE“, taip nukentėjusiesiems V. K., O. K., S. Č., K. Č., L. B. sukuriant bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą turinčią situaciją, ir K. J. ranka rodant į nukentėjusįjį V. K., bei sakant „į šitą šauk“, po ko nukentėjusiesiems O. K., S. Č., K. Č., L. B. išsigandus ir įbėgus į namą pasislėpti, G. L. tyčia mažiausiai du kartus iš pneumatinio „HDP 50“ modelio revolverio „TAE“ iššovė į nukentėjusįjį V. K., tuo bendrais veiksmais šokiravo ir sukėlė didelį išgąstį nukentėjusiems V. K., O. K., S. Č., K. Č., L. B. bei nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą.

K. J. neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDP 50“ modelio, pistoletą „T4E“ Nr. DC273055, skirtą šaudyti 12,7 mm (50) skersmens rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 20 val. 30 min. C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDP 50“ modelio, pistoletą „T4E“ Nr. DC273055, atsinešė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, po to, 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 21.00 val. šį nešaunamąjį ginklą paslėpė (duomenys neskelbtini).

G. L. neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDR 50“ modelio, revolverį „T4E“ Nr. DC222715, skirtą šaudyti 12,7 mm (.50) skersmens rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis t. y. 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 20 val. 30 min. C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDR 50“ modelio, revolverį „T4E“ Nr. DC222715, atsinešė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur tyčia mažiausiai du kartus iššovė į nukentėjusįjį V. K., ir 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 21.00 val. šį nešaunamąjį ginklą paslėpė (duomenys neskelbtini).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. J. pagal jai pareikštus kaltinimus kaltę nusikalstamų veikų padaryme pripažino ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. ji Kaišiadorių m. susitiko su G. L. ir R. R., bei visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po to visi trys nuvyko pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini)kaime. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Bekalbant ji pasakė, kad ją įžeidinėja nukentėjusieji (duomenys neskelbtini) ir G. K.. Vis trys nutarė nueiti pas nukentėjusiuosius ir su jais pasikalbėti. Ji ir G. L. iš spintelės pasiėmė ginklus, o R. R. pasiėmė metalinį strypą ir užsirišo juodos spalvos skarelę ant veido. Po to nuėjo pas (duomenys neskelbtini) ir V. K. į namus ir kieme sutikę L. B. ir V. K. aiškinosi su jais dėl jos koliojimo. Būdama namo kieme girdėjo šūvius, kuriuos galėjo paleisti G. L.. Po to su G. L. parėjo į namus, padėjo ginklus į spintelę ir toliau gėrė degtinę. Po kiek laido atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė G. L.. Visų įvykio aplinkybių gerai nepamena, kadangi buvo neblaivi. Nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, atlygino padarytą moralinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltę nusikalstamų veikų padaryme pripažino ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. Kaišiadorių m. vartojo alkoholinius gėrimus su K. J. ir R. R.. Po to visi kartu nuvyko pas K. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime ir ten toliau gėrė degtinę. Begeriant K. J. pasiskundė, kad ją užgaulioja (duomenys neskelbtini) ir V. K.. Visi trys nusprendė nueiti ir pasikalbėti su jais. Iš K. J. jis pasiėmė revolverį, R. R. metalinį strypą ir visi trys nuėjo pas (duomenys neskelbtini) į namo kiemą. Kieme K. J. parodė į V. K. ir sakė jam šauti. Jis iš revolverio iššovė du kartus ir su K. J. ir R. R. pabėgo iš namo kiemo. Po to grįžo pas K. J. į namus ir vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė, atlygino moralinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. jis kartu su K. J. ir G. L. gėrė alkoholinius gėrimus pas ją namuose. Po to pamena, kad buvo paėmęs metalinį strypą ir buvo nuėjęs į namo kiemą, kur kalbėjo su nepažįstamu žmogumi. Dėl tuo metu buvusio girtumo gerai nepamena visų aplinkybių, bet galėjo būti, kaip pasakojo kiti kaltinamieji. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė.

Kadangi kaltinamieji K. J., G. L. ir R. R. teisiamojo posėdžio metu kaltais nusikalstamų veikų padaryme prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės šiame epizode nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo kaltinamieji sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų K. J., G. L. ir R. R. visiško prisipažinimo, jų kaltė nusikalstamų veikų padaryme įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad jis adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su žmona O. K.. 2023-09-08 apie 20 val. 20 min. į namus pas juos atvažiavo jo brolis (duomenys neskelbtini) su žmona (duomenys neskelbtini). Vos jiems atvykus jie pamatė gatve einančius tris asmenis, du vyrus ir moterį -K. J.. Jis išėjo į lauką ir pamatė, kad vienas iš vyrų, kuris buvo apie 170 cm ūgio, tamsių plaukų, apsirengęs juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis, bei raudonos spalvos šortais ateidamas rankose laikė juodos spalvos daiktą panašų į ginklą. Jie trise įėjo į kiemą, tada tas vyras, laikęs juodos spalvos daiktą panašų į ginklą, nusitaikė nieko nesakęs į jį ir ėmė šaudyti kelis kartus, kiek tiksliai kartų, negali pasakyti, bet ne mažiau du kartus. Jis pataikė jam į nugarą, bei į dešinę ranką, dėl ko jis juto skausmą, bei patyrė sužalojimus. Kitas vyras buvo su juodos spalvos veido kauke, rankose laikė metalinį strypą, tačiau nieko nesakė ir nieko ne darė, o K. J. stovėjo ir nieko nedarė, tik juokėsi. Po šūvių jie subėgo į gyvenamąjį namą, o asmenys pasišalino iš neaptverto jų kiemo. Dėl ko jie taip pasielgė, jam nėra žinoma, jis labai baiminasi (t. 1, b. l. 15-20, 49-53).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad tikslios datos jau nepasakys, tai buvo rugsėjo mėnesį, kai pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), vakare atėjo trys asmenys. Matė tris asmenis, kurie stovėjo priešais jį, t. y. viduryje stovėjo K. J., kurią jis pažįsta, o jai iš šonų stovėjo du vaikinai, kurių jis nepažįsta. Vienas vaikinas vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ir raudonos spalvos šortus, ką jis su savimi rankoje laikė nepamena, kitas vaikinas vilkėjo margais ar tai languotais marškiniais ir buvo užsidėjęs kaukę ant galvos raudonos spalvos ir rankoje laikė metalinį strypą, K. J. vilkėjo suknelę ir rankoje laikė taip pat metalinį strypą. Vaikinas, kuris buvo užsidėjęs kaukę ant galvos, nieko jam nedarė ir nieko nesakė, jis tik stovėjo laikydamas metalinį strypą. Tuo metu, kai asmenys užėjo pas jį į kiemą, iš namo pirmas išėjo jo brolis S. Č., po kelių sekundžių į kiemą išėjo ir jis pasiaiškinti, ko jie atėjo. Iš namo buvo išėjęs ir jo posūnis L. B.. (duomenys neskelbtini) garsiai nurodė, rodydama į (duomenys neskelbtini) ir sakydama „šito nelieskit“, o į jį (duomenys neskelbtini) rodydama ranka sakė „į šitą šauk“. Tą išgirdęs jo brolis išsigandęs įbėgo į namo vidų, o į jį buvo paleisti šūviai, kuris šovė, negali pasakyti, bet kažkuris iš vaikinų, ne K. J.. Tada (duomenys neskelbtini) juokėsi sakydama "dar tik pradžia, dar ne viskas". Buvo šauta į jį, kai jis tuo metu bandė užsisukti ir įbėgti į namus, tačiau šūviai pataikė jam į dešinės rankos alkūnę bei į nugarą. Jiems visiems subėgus į namus, brolio žmona paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kiek buvo iš viso paleistų šūvių neskaičiavo ir neįsidėmėjo, tačiau ne mažiau dviejų šūvių. Kuris iš vaikinų į jį paleido šūvius, jis negali pasakyti, nes iš išgąsčio jau nepamena, o be to, bėgdamas į namo vidų buvo užsisukęs. Po paleistų šūvių asmenys iš kiemo pasišalino. Po to, buvo iškviesta policija. Atvykus pareigūnams viską jiems papasakojo ir pateikė pareiškimą dėl jo sužalojimo. Jam buvo duota užduotis nuvykti pas med. ekspertus apžiūrai, tačiau jis nenuvyko, kadangi tam neturėjo lėšų, ir sužalojimas nebuvo toks didelis. Pas šeimos gydytoją taip pat nebuvo nuėjęs dėl jam padarytų sužalojimų. Jam yra išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio pateikimo, civilinį ieškinį byloje teiks. Po įvykio praėjus kelioms dienoms pas jį į namus buvo atvykusi, kaip dabar žino, G. L. močiutė kartu su pagyvenusiu vyriškiu, kuris vairavo automobilį, bei dar vienu vyru, kuris buvo su akiniais ir surištais plaukais su gumyte, jaunesnio amžiaus. Tas jaunesnis vyriškis nebuvo išlipęs iš automobilio, o pagyvenę asmenys, (duomenys neskelbtini) seneliai, jie prisistatė, išlipę iš automobilio kalbėjosi su juo. Jo atsiprašė, taip pat, jo prašė atsiimti pareiškimą teigdami, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo šauti, močiutė apsiverkė, teigdama, kad (duomenys neskelbtini) turi vaiką ir, kad yra sunku. Jis jiems pasakė, kad ir jiems po šio įvykio sunku, žmona bijo išeiti net į lauką. Taip pat, jiems užsiminė, kad rašys civilinį ieškinį 500 eurų moralinei žalai atlyginti. Močiutė sakė, kad tokių pinigų neturi ir apsisukę išvyko iš jo kiemo. Močiutė paliko savo telefono numerį. K. J. jis pažįsta, kaip jų kaimo gyventoją. Visi žino, kad ji yra K. J., tačiau rengiasi ir elgiasi kaip moteris, todėl ją daug kas kaime užgaulioja ir visaip kaip ją išvadina. Pripažįsta, kad ir jis yra ją užgauliojęs sakydamas jai visokius necenzūrinius žodžius, tačiau nemanė, kad gali ją privesti prie tokio jos elgesio. Jam šis įvykis buvo pamoka ir nuo to laiko daugiau neužgaulioja (duomenys neskelbtini) ir jos nematė (t. 1, b. l. 56-59).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad tikslių dienų negali įvardinti, tačiau tai buvo šių metų pirmąją sausio savaitė, kai dienos metu pamatė atvažiuojanti „VW Golf“ automobilį, kuris įsuko į jo kiemo įvažiavimo keliuką tikslų apsisukti. Jis tuo metu ėjo keliu. Asmenys važiavę automobilyje su juo prasilenkė. Pamatę, kad jis eina keliu jie prie jo privažiavo ir stabtelėjo. Matė, kad automobilyje buvo (duomenys neskelbtini), jo tėvas, jo diedukas, kuris vairavo minėtą automobilį, ir jam nepažįstama mergina. (duomenys neskelbtini), jo tėvą ir jo dieduką jau pažįsta, kadangi jau teko su jais bendrauti ne kartą, o merginą matė pirmą kartą, tai buvo ne K. J.. Jie sustoję prie jo, (duomenys neskelbtini) išlipo iš automobilio ir priėjęs prie jo jam pasakė „atvažiuosim reikia pakalbėti“. Jis (duomenys neskelbtini) atsakė „gerai, tik praneškit, kada atvažiuosit“. Ir (duomenys neskelbtini) grįžo į automobilį ir nuvažiavo. Maždaug po 2-3 dienų jam paskambino (duomenys neskelbtini), jo telefono numerį turėjo jo močiutė, kadangi ji skambino anksčiau ir buvo atvykę pas jį į namus tartis anksčiau, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad atvyksta pas jį į namus. Po kurio laiko į namus tuo pačiu automobiliu „VW Golf“ atvyko (duomenys neskelbtini) senelis, kuris vairavo automobilį, (duomenys neskelbtini), K. J. ir ta pati mergina, kurios jis nepažįsta, ir lyg dar automobilyje sėdėjo (duomenys neskelbtini) močiutė. Iš automobilio išlipo (duomenys neskelbtini), mergina, kurios jis nepažįsta, ir K. J.. Jis juos pakvietė užeiti į namus. (duomenys neskelbtini) seneliai liko sėdėti automobilyje. Užėję pas jį į namus, (duomenys neskelbtini) rankoje turėjo du lapus, kuriuos jam labai greitai perskaitė, pastarasis prašė jo skaityti lėčiau. Ką greitai (duomenys neskelbtini) iš lapų perskaitė, suprato, (duomenys neskelbtini) padavė lapus jam pasirašyti, jis juos pasirašė ir pats tų lapų daugiau neskaitė, kas juose buvo parašyta, daugiau nesigilino. (duomenys neskelbtini) ištraukė pinigus ir sakydamas „perskaičiuojame“ iš savo rankų pinigus dėjo ant stalo skaičiuodamas. Tuo metu K. J. ir jam nepažįstama mergina stovėjo šalia ir viska matė, taip pat, matė ir jo žmona (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) visų akivaizdoje suskaičiavo 500 eurų, kuriuos dėjo virtuvėje ant stalo. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis po 100, 50, 20 eurų. Kam priklausė pinigai jis nesigilino ir neklausė. Jis pasirašęs jam duotus du lapus ir gavęs pinigus pasakė jiems, kad pretenzijų neturi. K. J. stovėjo nuleidusi galvą ir matėsi, kad gailėjosi dėl šios situacijos, o (duomenys neskelbtini) jo atsiprašė žodžiu. Jie su (duomenys neskelbtini) dar pakalbėjo apie šią situaciją, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jei būtum buvęs blaivus, būtum taip nepasielgęs ir nereikėjo klausyti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tik atsakė, kad taip jau gavosi, nieko jau nepakeisi, ir jie išėjo iš jo namų. Civilinis ieškinys jam yra atlygintas, niekam neturi jokių pretenzijų, nei K. J., nei (duomenys neskelbtini), pavardės jo tiksliai nežino, nei trečiajam vaikinui, kuris įvykio metu buvo, tačiau jo nei matė, nei daugiau ką nors apie jį žino. To trečiojo vaikino, kuris dalyvavo įvykio metu, neatpažintų, nes jo neįsidėmėjo, be to, įvykio dieną buvo vėlus metas ir vaikinas buvo su kauke, viskas vyko labai greitai. (duomenys neskelbtini) jau gerai žino, nes jau bendravo ne kartą (t. 1, b. l. 62-65).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. K. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y 2023-09-08 apie 20 val. 30 min. buvo su vyru V. K. namuose, pas juos į svečius buvo atvykę K. Č. ir vyro brolis S. Č., visi kartu buvo namuose, valgė, gėrėm kavą, taip visi leido laisvalaikį, ilsėjosi. Tuomet visi išgirdo, kaip pradėjo loti jų šuo. Pažiūrėjus pro langą pamatė, kaip kažkas šviečia su lazeriu. Tuomet jos vyras (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pro langą pamatė ateinančius tris nepažįstamus asmenis į kiemą ir jie išėjo į lauką. Ji maždaug po kelių minučių atidarė duris pažiūrėti ką nepažįstami asmenys veikia jos kieme ir matė, kad stovėjo, du nepažįstami vyrai, kurie buvo nusitaikę ginklu į vyro brolį (duomenys neskelbtini). Šone nepažįstamų vyrų stovėjo, jai iš matymo žinoma (duomenys neskelbtini). Kuomet ji savo kieme pamatė vyrus su ginklais, labai išsigando, jai pradėjo drebėti ir rankos, ir kojos, uždarė namo duris, norėjo namie pasislėpti. Tik jai uždarius namo duris pasigirdo du šūviai. Tuomet pro duris įbėgo išsigandęs jos vyras, kuris parodė savo nugarą ir alkūnę, kur matėsi nuo ginklo šūvių padaryti sužalojimai. Tada paprašė, kad namie buvusi giminaitė K. Č. iškviestų policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 80-84).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. K. paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. pas ją į namus atvyko svečiai, t. y. K. Č., S. Č., L. B. ir D. B.. Visi bendravo, leido laika namuose. Kažkas pasakė, kad mato kažkokią švieselę šviečiančią į šiltnamį. Ji pažiūrėjo per langą ir garsiai pasakė, kad kažkas į kiemą atėjo. Vyrai iš pradžių nepatikėjo, tad ji nuėjo ir pravėrė namo duris, uždegė šviesą. Pravėrusi namo duris pamatė kieme stovinčius tris asmenis, vieną iš jų ji pažinojo, tai K. J., kuri vilkėjo suknelę, o kitų dviejų asmenų ji nepažinojo. Vienas vaikinas buvo užsidėjęs kažkokią kaukę ant veido ir rankoje laikė padėjęs ant savo peties ilgą metalinį vamzdį apie 1 m ilgio, šviesios pilkos spalvos panašios į metalinę skardą, kuo jis vilkėjo šiuo metu nepamena. (duomenys neskelbtini) tuo metu stovėjo nuleidusi rankas ir rankose nieko neturėjo, gal ką ir buvo užsikišusi, tačiau nieko nesimatė, trečiasis vaikinas buvo su šortais, tačiau nepamena spalvos, išsigandusi greitai uždarė namo duris ir neįsidėmėjo, ką jis turėjo rankose. Uždariusi namo duris ir užkabinusi jas pasakė garsiai kvieskite policiją stovi lauke kažkokie trys asmenys. Po jos žodžių į lauką išėjo L. B., jos vyras V. K. ir S. Č.. Tik jiems išėjus pasigirdo du šūviai ir iš karto į namo vidų įbėgo S. Č., po to, jos vyras (duomenys neskelbtini). L. B. tuo metu liko lauke. K. Č. skambino policijai. Po kelių sekundžių pasigirdo beldimas į namo duris, ji pagalvojo, kad braunasi nepažįstami tie asmenys. Namo duris buvo jau užkabinus kabliu iš vidaus. Iš lauko pasigirdo (duomenys neskelbtini) balsas, kad jį įleisti į namus. Atidarius duris (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jie jau pabėgo. (duomenys neskelbtini) įėjęs į kambarį pasakė, kad jam skauda nugarą ir ranką. Apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) matė, kad buvo sužalojimai nugaroje, juosmeninėje dalyje, parodė ranka ties kuria vieta, t. y. stuburo slanksteliu ir ant alkūnės, kurios jau šiuo metu nepamena. Ji pati nenukentėjo ir kiti jos svečiai nenukentėjo, tačiau visi jautė išgąsti. Jai pradėjo drebėti rankos. (duomenys neskelbtini) iš išgąsčio gėrė kažkokius lašus. (duomenys neskelbtini) sėdėjo kambaryje niekur nebuvo išėjusi net iš kambario. S. Č. taip pat buvo išsigandęs. L. B. išliko ramus. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems viską papasakojo (duomenys neskelbtini) ir S. Č.. Jie nurodė, kur galėjo jie pabėgti, kadangi K. J. pažinojo ir žino, kur ji gyvena. Policija iš karto apžiūrėjo įvykio vietą ir pamatė ties lauko durimis koridoriuje ant grindų du nedidelius apvalius plastmasinius kamuoliukus (šratus), juos paėmė ir įdėjo į maišelį. Pareigūnai jiems nurodė sėsti į automobilį ir vykti kartu su jais parodant, kur gyvena K. J., o po to, jiems nurodė vykti į policijos komisariatą. Ką jie ir padarė. Vyko S. Č. automobiliu keturiese, t. y., ji, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir K. Č.. Policijos pareigūnai liko prie K. J. namų, o jie vyko link Kaišiadorių miesto. Važiuodami pamatė keliu einantį vieną iš vaikinų, kuris, kai buvo pas juos atėjęs į namus, su savimi turėjo vamzdį, tačiau eidamas keliu rankose nieko neturėjo. Pamatęs, kad jie atvažiuoja, jis greitai pasuko į šoną keliu, kuris veda į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jie svarstė sustoti ir jį sulaikyti, tačiau pabijojo, kadangi nežinojo, ką jis su savimi turi. Atvykę į policijos komisariatą laukė grįžtančių pareigūnų. Grįžę pareigūnai juos apklausė ir išvyko namo. Pareigūnai liepė (duomenys neskelbtini) nuvykti pas medikus, davė kažkokius popierius, tačiau jos vyras pas medikus nevažiavo. Iš karto po įvykio į namus buvo atvykę pagyvenę asmenys, ji kaip suprato vieno iš vaikino diedukai, kurie norėjo pasikalbėti su (duomenys neskelbtini), tačiau jo nebuvo namuose, tad jie buvo atvykę ir dar keletą kartų pas juos į namus. Su jais bendravo (duomenys neskelbtini), ji stovėjo šalia ir girdėjo, kad moteris sako - „čia (duomenys neskelbtini) kalta, mano anūkas nekaltas, nes jis nežinojo net, kur jūs gyvenate“. Matėsi, kad močiutė labai užstoja savo anūką. Jos vyras tai močiutei pasakė, kad reikš pretenzijas ir girdėjo, kad įvardino 500 eurų. Močiutė teigė, kad atsilygins gavus pensiją. Tas pokalbis buvo rudenį, rugsėjo ar spalio mėnesį. Šių metų sausio pradžioje, iš karto po Naujųjų metų, tikslios dienos negali pasakyti, pas juos atvažiavo automobilis iš kurio išlipo K. J., tas vaikinas, dabar žino, kad jo vardas (duomenys neskelbtini), ir kažkokia mergina, ji kaip suprato, to (duomenys neskelbtini) draugė. Iš automobilio daugiau niekas nebuvo išlipęs, tačiau suprato, kad juos atvežė (duomenys neskelbtini) senelis. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir tą merginą pakvietė į namo vidų. Namuose buvo ir jos vyras (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) greitai perskaitė kažkokį lapą, ji net nespėjo suprasti, kas ten buvo parašyta ir pradėjo skaičiuoti pinigus, juos dedant ant stalo visiems jiems matant. Ant to perskaityto lapo prašė pasirašyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jai liepė, tačiau ji nesirašė. Ji paklausė, „tai kas iš jūsų šovė“. (duomenys neskelbtini) ranka parodė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nuleidusi galvą neįtikinamai, nedrąsiai atsakė „aš“. Pasirašę lapus jie iš jų namų išėjo (t. 1, b. l. 97-100).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. Č. paaiškino, kad 2023-09-08 maždaug apie 20 val. 30 min. atvažiavo su žmona K. Č. ir jos seserimi D. B. pas savo brolį V. K. į svečius, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), gatvės tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Jie visi buvo namuose, valgė maistą, gėrė kavą, šnekėjosi, kuomet išgirdo, kaip lauke pradėjo loti šuo. Per langą pamatė, kaip kažkas su lazeriu šviečią į šunį. Tuomet jie visi trys, t. y., jis, (duomenys neskelbtini), brolis (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Jis tuomet matė, kad trys asmenys eina link jų nuo ūkinio pastato pusės, du nepažįstami vyrai ir moteris vardu (duomenys neskelbtini). Vienas iš vyrų atrodė aukšto ūgio, iki 30 m. amžiaus, ilgokais plaukais, buvo ant veido užsirišęs skarą. Buvo apsirengęs languotais marškinėliais ir, kiek prisimena, buvo su tamsios spalvos kelnėmis. Kitas vyriškis buvo su raudonos spalvos šortais, neaukšto ūgio, maždaug 25 m. amžiaus. Kartu buvo (duomenys neskelbtini), ją iš matymo jis žinojo. Jis iš karto matė, kaip asmuo, kuris buvo apsirengęs raudonais šortais, ateidamas nuo ūkinio pastato, rankoje laikė juodos spalvos ginklą, kurį eidamas jį demonstravo jiems matant. Kuomet minėti trys asmenys atėjo į kiemą, jo brolis (duomenys neskelbtini) paklausė „ko jūs čia atėjot?“, o šie nieko neatsakė. Vyriškis, kuris buvo su raudonais šortais, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo G. L., nusitaikė su ginklu į jį ir norėjo šauti. Tuomet jis greit pro duris nubėgo namo. Už jo stovėjo brolis (duomenys neskelbtini), kuris nespėjo atsitraukti, ir į jį šovė iš ginklo du kartus mažiausiai, broliui pataikė į nugarą ir alkūnę, bei padarė sužalojimus. Ar ten buvęs kitas vyras šaudė iš ginklo, tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Kuomet jie visi nubėgo namo pasislėpti, minėti asmenys pasišalino nežinoma kryptimi. Tuomet žmona K. Č. paskambino į policiją, kadangi visi buvo labai išsigandę, šis įvykis sukėlė didelę sumaištį (t. 1, b. l. 103-107).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Č. paaiškino, kad 2023-09-08 apie 20 val. 30 min. su vyru S. Č. vyko pas jo brolį V. K. į svečius, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ten nuvykę bendravo su jo broliu, jo brolio žmona, ir giminaičiu (duomenys neskelbtini), visi kartu valgė, gėrė kavą, taip visi leido laisvalaikį, ilsėjosi. Tuomet visi išgirdo, kaip pradėjo loti (duomenys neskelbtini) šuo. Pažiūrėjus pro langą pamatė, kaip kažkas šviečia su lazeriu. Tuomet jos vyras, vyro brolis V. ir L. pro langą pamatė ateinančius tris nepažįstamus asmenis į kiemą. Todėl jie išėjo į lauką, o ji liko namie. Maždaug po 5 min., tikslaus laiko pasakyti negali, išgirdo du ginklo šūvius. Atbėgęs jos vyras pradėjo šaukti, kad kviestų policiją, nes pašovė brolį. Jie visi buvo labai išsigandę, todėl laukė policijos namie. Ji daugiau nieko nematė, negirdėjo (t. 1, b. l. 122-125).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. Č. paaiškino, kad kaip ir minėjo pirminėje apklausoje ji kartu su vyru buvo nuvykę į svečius pas K. į (duomenys neskelbtini) kaimą Kaišiadorių r.. Ten kartu buvo ir L. B. bei D. B.. Vakarop pro langą pamatė, kad su lazeriu yra šviečiama į kiemą. Apie tai pasakė O. K., ji išėjo į lauką pažiūrėti ir tuoj pat grįžusi į kambarį pasakė, kad kieme stovi trys asmenys su ginklais. Po šitų žodžių iš karto į kiemą išėjo V. K., jos vyras S. Č., taip pat, ir L. B.. Ji ir D. į lauką nebuvo išėjusios ir konkrečiai pasakyti, kokie asmenys, kaip buvo apsirengę ir kokius ginklus su savimi turėjo, negali apibūdinti, nes nematė . Būdama namuose išgirdo du šūvius. Atbėgęs jos vyras S. pradėjo šaukti, kad kviestų policiją, nes pašovė brolį. Tuo metu jos mobilaus ryšio telefonas buvo išsikrovęs todėl ji paėmė L. B. mobilųjį, surinko pagalbos numerį 112 ir iškvietė policiją. Kas vyko lauke, nematė, kuris šovė ir kas ką sakė, nežino. Kai į namo vidų grįžo V., jis sakė, kad jam skauda nugarą, ir, kai nusivilko marškinėlius, matė sužalojimus ant nugaros, kur daugiau buvo sužalojimų nepamena. Visiems buvo šokas, buvo keistas jausmas, kad į namus gali ateiti asmenys su ginklais, net nesitikėjo, kad taip gali būti. Dėl ko jie atėjo būtent pas V. K., negali pasakyti. Ką kalbėjo iš karto po įvykio vyrai grįžę į kambarį, šiuo metu jau negali pasakyti, nes nepamena. Ji pati nenukentėjo tik, kad patyrė išgąstį ir nesaugumo jausmą. Po įvykio namuose visi laukė policijos. Ji dar užtraukė žaliuzes, kad asmenys nematytų, kas namo viduje. Atvykus pareigūnams jie daugiau bendravo su V. ir S.. Ji pareigūnams iš karto pasakė, kad lauke nebuvo ir mažai ką težino. Jai yra išaiškinta nukentėjusiosios teisės, taip pat yra gavusi pranešima apie teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji niekam jokių pretenzijų neturi, nes pati fiziškai nenukentėjo ir civilinio ieškinio byloje neteiks (t. 1, b. l. 138-141).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. B. paaiškino, kad šiuo metu jau tikslios datos jis nepasakys, tai buvo vasaros pabaiga ar rudens pradžia, vakare jis nuvyko pas savo mamą O. K. ir patėvį V. K. į svečius. Su juo kartu atvyko S. su K. Č. ir D. B.. Jie visi šnekučiavosi, kiek pamena jis tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, todėl šiuo metu ne viską pamena ir ne viską detaliai galės papasakoti. Pamena, kad vakare pradėjo loti šunys ir iš namo į lauką jis kartu su V. ir S. išėjo pažiūrėti. Matė, kad į kiemą buvo atėję trys asmenys iš kurių jis pažinojo K. (K.), pavardės nežino, kitų dviejų vaikinų jis nepažinojo, be to, jie buvo užsidėję kaukes, tad veidų nesimatė, todėl jų negalėtų net atpažinti. Matė, kad du asmenys laikė rankose po ginklą, o vienas vaikinas rankoje laikė strypą. Suprato, kad tarp jo patėvio V.aus ir Kęsto (K.) buvo įvykęs kažkoks ginčas, todėl ji buvo atvykusi aiškintis. Dėl ko buvo tarp jų ginčas, negali pasakyti, nes nežino, nesigilino. Negali pasakyti, ar kažkuri iš moterų buvo dar išėjusios į kiemą pasižiūrėti ar ne, nepamena. Girdėjo, kad kažkuris iš atėjusių asmenų pasakė, į jį parodant, „šito nelieskit, jis geras žmogus“, suprato, kad tai buvo sakoma ant jo. Kadangi jis pamatė, kad asmenys atėję į kiemą yra ginkluoti, iš karto apsisuko ir greitai grįžo atgal į namo vidų. Jis su asmenimis, kurie buvo atėję į kiemą, nieko nekalbėjo, ar ką nors kalbėjo jo patėvis negali pasakyti. Jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas buvo namo viduje. Jis pats į bendrąjį pagalbos centrą neskambino, tačiau iš jo mobilaus ryšio telefono kiek pamena, paskambino K. ir pranešė apie įvykį. Tik jam užėjus į namo vidų pasigirdo šūviai, kuris šovė, jis nematė, tačiau matė, kad ginklus turėjo du asmenys K. (K.) ir kitas asmuo, kurio jis nepažįsta. Kokiais jie rūbais vilkėjo tą vakarą, jis tikrai neįsidėmėjo ir negali nurodyti. Po šūvių į namo vidų įbėgo ir S. su jo patėviu V.. Po paleistų šūvių asmenys pasišalino iš jų kiemo. Negali pasakyti, ar jie išėjo visi kartu, ar atskirai, nes nematė. Visi matė, kad buvo sužalotas jo patėvis V., kiek pamena jam pataikė į nugarą ir į ranką. Jis ir kiti buvę asmenys nenukentėjo, tačiau išsigando, patyrė šoką, negalėjo patikėti, kad taip gali būti. Buvo sutrikdyta jų rimtis (t. 1, b. l. 146-149).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. paaiškino, kad tikslios datos jau nepasakys, tai buvo 2023 m. vasara, kai ji kartu su L. B., S. Č. ir K. Č. sugalvojo nuvykti į svečius pas K. į (duomenys neskelbtini) kaimą, Kaišiadorių r. sav. Ten leido laiką, bendravo. Kažkuriuo laiku vakare ji per langą pastebėjo, kad lazerine šviesa apšviečiamas šiltnamis ir pasigirdo šuns lojimas. Ji visiems buvusiems kambaryje garsiai pasakė, kas čia vaikšto po teritoriją. Tada visi sužiuro pro langą ir V. K. išėjo iš namo į lauką patikrinti, jam iš paskos kartu išėjo O. K., S. Č. ir L. B.. Ar K. buvo išėjusi, nematė. Ji tuo metu liko kambaryje ir niekur nėjo, todėl negali detaliai papasakoti, kas buvo atėję, keli asmenys buvo atėję ir ką jie su savimi turėjo. Būdama kambaryje girdėjo, du šūvius. Ji žino apie įvykį tik tiek, kiek kiti po viso įvykio jai papasakojo. Matė, kad po kelių minučių į namus sugrįžo apsiverkusi O., kuri sakė, kad apšaudė V.. Tuoj pat į namo vidų įbėgo ir L. bei S.. Vėliau į namo vidų sugrįžo ir V. K.. K. paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Kai visi sugrįžo į namo vidų niekas daugiau nėjo į lauką, laukė atvykstančios policijos. Tuo metu visi vienas per kitą pasakojo, kad, kai jie išėjo į lauką, kažkas pradėjo šaudyti į V., tiek ir žino. Pati nenukentėjo, neišsigando, nes nebuvo išėjusi į lauką, tačiau jautėsi keistai, neįprastai dėl to, kad buvo šaudoma. Kol atvyko policija, matė, kad V. apžiūrėjo žmona ir K., kadangi V. skundėsi jog skauda nugarą. Ji V. neapžiūrinėjo, todėl negali pasakyti, kur jam buvo pataikyta. Ji tiesiog sėdėjo ant lovos ir niekur nesikišo. Atvykus policijai su jais bendravo V. K. ir S. Č., nes jie geriausiai galėjo nupasakoti, kas atsitiko (t. 1, b. l. 163-166).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Č. paaiškino, kad susipažino su savo kaip liudytojos teisėmis ir pareigomis ir sutinka papasakoti tai kas jai yra žinoma. Ji kartu su G. L. draugauja ir gyvena kartu apie 3 mėnesius. Gyvena pas jį namuose. Žino labai mažai, tik tiek, kiek yra nugirdusi besikalbantį G. su savo seneliais, visų įvykių aplinkybių nežino. Žino, kad pas G. namuose G., jo tėvas V., draugas R. ir K. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau juos tris, t. y., G., R. ir K. G. senelis nuvežė pas K. į namus. Kur K. gyvena ji nežino. Kiek jai G. pasakojo, kad pas K. jie trise toliau vartojo alkoholinius gėrimus ir sakė, kad K. jiems rodė vieną šautuvą, tačiau ji negali apie šautuvą nieko konkrečiai papasakoti, nes pati nieko nenusimano. G. jai įvardino šautuvo pavadinimą, tačiau ji jo neįsidėmėjo. G. pasakojo, kad K. norėjo išsiaiškinti santykius su kažkokiais žmonėmis ir jie trise nuėjo pas tuos žmones. Taip pat, G. sakė, kad jis su draugu stovėjo nuošaliau, o K. aiškinosi su tais asmenimis savo nesutarimus ir jie išgirdo šūvius. R. išsigandęs pabėgo. G. sakė, kad jis su savimi nešėsi alkoholio butelį, R. nieko nesinešė, o K. nešėsi tą šautuvą. G. jai teigė, kad jie nežinojo, jog K. nešasi šautuvą. Po viso įvykio jis su K. grįžo pas K. namo, o R. pabėgo ir, pasak G., pasiklydo kažkur miške. Vėliau, pasakojo G., kad pas K. į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, o K. liko namuose. Tiek žino apie šį įvykį iš G. pasakojimo. Šių metų sausio mėnesio pirmąją savaitę, tikslios dienos nepamena, ji kartu su G., jo seneliu V. ir G. tėvu V. vyko pas nukentėjusiuosius du kartus. Vieną kartą nukentėjusiojo namuose nerado, jį sutiko pakeliui ir sustojus G. su V. išlipo iš automobilio tikslu susitarti, kada galima pas jį atvykti į namus dėl žalos atlyginimo. Ji tuo metu buvo atsidariusi automobilio langą ir girdėjo pokalbį. G. minėjo nukentėjusiajam, kurio vardo, pavardės nežino, kad reikia pasirašyti popierius, kai žala bus atlyginta, girdėjo, kaip buvo sakoma, jog taip patarė advokatas. Susitarus su nukentėjusiuoju dėl atvykimo datos, jie vyko pas nukentėjusįjį dar kartą. Kuri tai buvo diena, nepamena, pamena, kad vėl vyko kartu su G. seneliu, tėvu V. iki K. namų, ten paėmė K. ir visi nuvyko pas nukentėjusįjį į namus. Senelis ir G. tėvas liko sėdėti automobilyje, o pas nukentėjusįjį į namo vidų užėjo trise, t. y., ji, G. ir K.. G. perskaitė susitaikymo lapą ir davė pasirašyti nukentėjusiajam ir K.. Tuo metu niekas daugiau nieko nekalbėjo, K. tik užėjusi į namo vidų pasisveikino, apie įvykį nebuvo kalbama, buvo kalbama tik apie susitaikymo lapo pasirašymą. Tuo metu ji nesikišo ir naršė savo mobiliojo ryšio telefone. Nematė, kas, kam pinigus padavė. Kai pinigai buvo perduoti nukentėjusiajam, jie išvyko iš nukentėjusiojo namų. Kiek suprato iš G. pasakojimo, kad žalą atlygino K. ir R., kad G. niekuo dėtas, t. y. nekaltas. Kad pinigus perduoti nukentėjusiajam paprašė R., nes jis dirbo ir negalėjo pats tą dieną važiuoti. Kieno buvo pinigai jai nėra žinoma (t. 1, b. l. 193-196).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje rasti ir paimti 2 (du) vnt. guminiai apvalūs juodos spalvos šratai (t. 1, b. l. 21-27).

Iš objektų - patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu sekcijoje rasti juodos spalvos pneumatinis ginklas su užrašu „URAMEX CAL 50“ Nr. DC273055, kuris buvo užtaisytas su 5 vnt. apvaliais metaliniais šratais, bei juodos spalvos pneumatinis ginklas su užrašu „URAMEX CAL 50“ Nr. DC222715“. Iš fotonuotraukų prie protokolo matyti, kad paimtas ginklo priedėlis - lazeris (t. 1, b. l. 28-34).

Iš tarnybinio pranešimo dėl nukentėjusiojo sužalojimo matyti, kad buvo užfiksuoti nukentėjusiojo V. K. sužalojimai. Pridėtos dvi fotonuotraukos (t. 1, b. l. 74-77).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta:

1. Tirti pateiktas pneumatinis pistoletas yra C kategorijos nešaunamasis ginklas, o būtent - tai pramoninės gamybos lygiavamzdis pneumatinis, „HDP 50“ modelio, pistoletas „T4E“ Nr. DC273055, skirtas šaudyti 12,7 mm (.50) skersmens rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis.

2. Pateikti pistoletas ir revolveris yra tinkami šaudyti.

3. Tirti voke Nr. 1 pateikti 2 vnt. šratų nėra šaudmenys, o būtent - tai pramoninės gamybos, 12,7 mm (.50) kalibro rutuliuko formos (BBs tipo) kulkos, skirtos šaudyti to kalibro pneumatiniams ginklams.

4. Pateikti 2 vnt. šratų tinkami šaudyti.

5. Pateiktais 2 vnt. šratų galima šaudyti iš pateiktų pistoleto ir revolverio.

6. Tirti pakete Nr. IB2742633 pateikti 5 vnt. šratų nėra šaudmenys, o būtent - tai pramoninės gamybos, 12,7 mm (.50) kalibro rutuliuko formos (BBs tipo) kulkos, skirtos šaudyti to kalibro pneumatiniams ginklams.

7. Pateikti 5 vnt. šratų tinkami šaudyti.

8. Pateiktais 5 vnt. šratų galima šaudyti iš pateiktų pistoleto ir revolverio.

9. Tirti pakete Nr. IB2742633 pateiktas lazerinis taikiklis yra ginklo priedėlis, o būtent - tai pramoninės gamybos lazerinis taikiklis, generuojantis lazerio spindulį matomame spektro diapazone, naudojamas greitesniam ir lengvesniam ginklo nutaikymui į taikinį trumpose ir vidutinėse šaudymo distancijose. Civilinėje apyvartoje draudžiami lazeriniai taikikliai, išskyrus sportui, medžioklei ir šaulio tarnybai naudojamus lazerinius taikiklius (LR GŠKĮ 7 str.3 d. 6 p.) (t. 2, b. l. 29-41).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad balistinių tyrimo specialistas Rolandas Žičkus pateikė paaiškinimus į užduotus klausimus:

1. Ar galima nustatyti kada paskutinį kartą šauta iš pneumatinio lygiavamzdžio pistoleto „T4E“ Nr. DC273055?Atsakymas: Negalima, nes nėra laiko nustatymo metodikos.

2. Ar galima nustatyti kada paskutinį kartą šauta iš pneumatinio lygiavamzdžio revolverio „T4E“ Nr. DC222715?Atsakymas: Negalima, nes nėra laiko nustatymo metodikos.

3. Ar galima nustatyti iš kurio tyrimui pateikto pneumatinio nešaunamojo ginklo iššauti tyrimui pateikti du šratai? Atsakymas: Negalima, nes ant šratų nelieka vamzdžio pėdsakų, o šių ginklų vamzdžiai yra lygūs (t. 2, b. l. 44-46).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus policijos duomenų bazėse, duomenų nerasta, kad G. L., K. J. turėjo ar turi leidimus bet kokiems ginklams, šaudmenims ar lazeriniams taikikliams. Tai patvirtina pažymos iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos (t. 2, b. l. 51-54, 55, 58, 59, 61).

Pažymose iš policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos matyti, kad pneumatinis pistoletas Nr. DC273055, Nr. DC222715, nėra registruoti (t. 2, b. l. 56, 57).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad K. J. atpažino Nr. 3 pažymėtą ginklą kaip savo. Atpažino pagal modelį, dydį, modifikaciją, žino, kad šratai dėdavosi iš vamzdžio apačios, o ne į būgną (t. 2, b. l. 12-18).

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad K. J. atpažino ginklą pažymėtą Nr. 2, kurį įvykio dieną su savimi turėjo G. L.. Ginklą atpažįsta iš išvaizdos, dydžio, būgno. Jį žino, kadangi jį laikė rankoje, kai jie grįžo po įvykio pas ją į namus, jai G. L. nurodė jį padėti. Ji tuo metu ginklą padėjo į sekcijos spintelę (t. 2, b. l. 123-128).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas 2023-09-08 bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurio matyti, kad įvykio dieną į bendrąjį pagalbos centrą buvo skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas prisistatė - K. Č.. Pranešėja bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodė, kad jiems atvažiavus į svečius pas brolienę, atvažiavo du vyrai, nu trys vyrai muštis ir su oriniu šautuvu pataikė. Pokalbio metu nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, kad medikai nereikalingi ir, kad pareigūnų lauks namuose, kad jie bijo išeiti į lauką, nes su oriniu šautuvu jie buvo trise. Operatorei paklausus, ar jie dar vietoje, pranešėja teigė, kad nežino, nes jie kambaryje užsirakinę. Vėliau pranešėja patikslina, kad jų jau nėra, pabėgo (t. 2, b. l. 67-69).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno (body) kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose nurodyta: peržiūrimas pareigūnės Agnės Kučinskienės kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20230908-223738UTC+0300.mp4. Vaizdo įrašo trukmė 16:17 min. Matyti, kad yra tamsus paros metas, pareigūnė stovi lauke prie mūrinio namo ir bendrauja su kolegomis. Beldžiantis į namo vidų niekas neįsileidžia. Pareigūnai garsiai reikalauja atrakinti duris. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai laužtuvu išlaužia namo duris ir tokiu būdu patenka į namo vidų. Pareigūnai užlipa laiptais į antrąjį namo aukštą. Pareigūnas nurodo kambaryje esančiam asmeniui gulti ant žemės ir garsiai klausia kur ginklas. Pareigūnė A. Kučisnkienė tuo metu apžiūri kitas patalpas apšviesdama jas prožektoriumi. Vėliau pareigūnė nueina į kambarį kur kolegos sulaiko asmeny gulintį ant grindų. Vaizdo įrašo fone matosi, kad kambaryje yra ir kitas asmuo sėdintis ant lovos. Pareigūnai sulaikyto asmens klausia, kam jis šaudė į žmones, tačiau asmuo teigė nešaudęs. Pareigūnas V. S. reikalauja pasakyti, kur ginklas. Asmuo teigia, kad jis nieko nedarė. Kur ginklas klausiama ir asmens, kuris sėdi ant lovos. Vėliau paaiškėja, kad ant lovos sėdinti yra K. J., o ant grindų gulintis ir sulaikytas asmuo yra G. L.. G. L. vilki oranžinės spalvos šortus ir tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, jis guli ant grindų. Tuo metu pareigūnai K. J. klausia kur ginklas, pastaroji aiškina, kad nematė ir nežino. Po to, vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai apieško kambarį, taip pat, atlieka G. L. dalinę apžiūrą. Po to, G. L. išvedamas iš kambario ir nuvedamas į tarnybinį automobilį. Tuo tarpu kitas pareigūnas išeina į lauką kartu su K.J.. Eina keliu tikslu, kad pastaroji parodytų, kur išmestas ginklas. K. J. vilki tamsios spalvos suknelę. Ji nurodo, kad ginklas galimai buvo išmestas į žoles, tačiau pareigūnai apžiūrėję K. J. nurodytas vietas, ginklo nerado. Neradę ginklo pareigūnai grįžta iki namo. Pareigūnė A. Kučinskienė prieina prie tarnybinio automobilio ir G. L. paklausia, kur jis padėjo ginklą, tačiau G. L. sako, kad neturėjo jokio ginklo. Pareigūnė A. Kučinskienė grįžta vėl į kambarį, kuriame matyti, kad kiti pareigūnai vis dar ieško paslėpto ginklo. Kartu ieško ir K. J.. Pareigūnė A. Kučinskienė ant grindų randa metalinį strypą pažiūri ir atgal padeda ant žemės, nufotografuoja, tačiau prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nepaima. Tuo tarpu kiti pareigūnai kalbina K. J., jos klausia, ar tas ginklas dujinis. Pareigūnė A. Kučinskienė spintelėje randa ginklą, kurį nufotografuoja savo telefonu, vėliau užsidėjusi pirštines išima iš spintelės ir perduoda pareigūnui V. S.. Pareigūnas V. S. klausia K. J., kam ginklas priklauso. Pareigūnė A. Kučinskienė toliau apžiūri spintą ir sako „o dar vienas yra“ ir iš tos pačios spintos ištraukia dar vieną ginklą. Vaizdo įrašas baigiasi.

Peržiūrimas kitas pareigūnės Agnės Kučinskienės kūno kamera užfiksuota vaizdo įrašas PSS-20230908-225357UTC+0300.mp4. Vaizdo įrašo trukmė 12:19 min. Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad veiksmas vyksta kambaryje, kuriame yra trys pareigūnai ir K. J.. Vienas iš pareigūnų - V. S. apžiūrinėja kambaryje spintoje rastą ginklą revolverį, vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas atidaro būgną ir patikrina ar jame nėra šratų. Pareigūnė A. Kučinskienė klausia K. J., kam priklauso ginklai. K. J. pasako, kad jai priklauso vienas ir parodo į pistoletą, kuris padėtas ant stalo. Pareigūnas V. S. K. J. nurodo ginklo neliesti. K. J. nurodo, kad ginklą yra įsigijusi savigynai. Pareigūnas V. S. klausia K. J. iš kurio ginklo buvo šauta, K. nurodo iš to kurio buvo šauta, tačiau vaizdo įraše nesimato į kurį ginklą parodo K. J.. K. pasako, kad buvo šauta į orą, kaip perspėjimas. Pareigūnas V. S. apžiūri ginklą ir sako -jame yra šratų, jį ištaiso ir kita pareigūnė iškritusius šratus surenka nuo grindų. Pareigūnas suskaičiuoja šratus ir įvardina skaičių „5“. K. J. pasako, kad ginklas 7,5 džiaulio ir paklausia, ar lazerį pareigūnas nuėmė. K. J. pasiūlo parodyti dokumentus, kuriuos ir parodo pareigūnams. Vaizdo įraše nesimato dokumento, kurį apžiūri pareigūnė, kadangi vaizdo filmavimo kamera nukreipta netinkama linkme. Pareigūnai viską supakuoja ir paima prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pareigūnė A. Kučinskienė K. J. nurodo eiti kartu iki tarnybinio automobilio dėl duomenų užsirašymo. Einant pareigūnė paklausia K. J., -„kas šaudė? L.?“ Ką atsako K. J. nesigirdi. Pareigūnė klausia, o kas trečias buvo? K. J. atsako, kad nepažįsta. Tolesniame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai atlieka reikalingus procesinius veiksmus, užrašo K. J. duomenis iš paso, patikrina alkotesteriu jos blaivumą, pareigūnė pagarsina „laikas 23:04, 1,71 promilių“. K. J. paaiškinama, kad pirmadienį ji privalo atvykti į policijos komisariatą 10 val. Alkotesteriu patikrinamas ir G. L., gim. 2002-08-15, blaivumas laikas 23:05 3,13 promilės. Pareigūnai nusprendžia vykti iki policijos komisariato. Toliau vaizdo įraše duomenų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Vaizdo įrašas baigėsi. Peržiūrimas pareigūno Vykinto Stankaus kūno kamera užfiksuota vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 18:01 min. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas sulaikinėja asmenį. Vaizdo įrašas judantis. Pareigūnas V. S. klausia sulaikytojo, kam šaudė į žmones? Pareigūnas V. S. sako, kad darys kratą ir liepia pasakyti, kur ginklas. G. L. sako, kad nieko nedarė. Vaizdo įrašas analogiškas apžiūrėtam pirmam apžiūrėtam vaizdo įrašui pavadinimu PSS-20230908-223738UTC+0300.mp4. Pareigūnas V. S. prieina prie K. J. ir tyliai klausia „sakyk, kur ginklas?“. Kai tik išvedamas G. L. iš patalpos į tarnybinį automobilį, pareigūnas V. S. K. J. klausia, kur ginklas. K. J. nurodo, kad ginklas išmestas į krūmus. Pareigūnas V. S. nurodo K. J. eiti kartu ir parodyti vietą, kur išmestas ginklas. Jie išeina iš namo, eina keliu, ranka rodo į šalikelėje esančius žolynus. K. J. nurodo vietą žolėse, kur pasak jos buvo išmestas ginklas, ji sako „čia kažkur metė, bet toli kažkur“. Pareigūnai apieško K. J. nurodytą vietą. Nieko neradę grįžta su K. J. atgal į namo vidų. Toliau vaizdo įraše matyti, kad kambaryje ieškomas paslėptas ginklas, vaizdo įrašas analogiškas apžiūrėtam pirmajam vaizdo įrašui. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai apžiūri kambarį. Apžiūros metu K. J. pasako „paskui jis mane už gerklės paėmę ir sako padėk kažkur, aš išsigandusi kažkur padėjau“. Vaizdo įraše matyti, kad ginklo kambaryje ieško ir pati K. J.. Pareigūnė A. Kučinskienė liepia K. J. ieškoti, kur padėjo ginklą. Pareigūnė paklausia, ar tikrai namie paslėptas ginklas. K. J. atsako „kažkur“. Pareigūnas V. S. pagarsina, kad yra Valterio knygutė ir klausia, kur pats ginklas. K. J. pasako, kad sena knygutė. Pareigūnas paklausia, ar tai buvo dujinis ginklas? K. J. atsako „ne, šratinis“. Tuo metu pareigūnė A. Kučinskienė pasako, kad rado ginklą ir iš spintos ištraukia ginklą, kurį perduota pareigūnui V. S.. Pareigūnas V. S. paklausia, kam jis priklauso. K. J. sako „čia ne mano“. Tuo metu pareigūnė A. Kučinskienė pasako „o dar vienas yra“ ir iš tos pačios spintos ištraukia antrą ginklą. Pareigūnė S. Stankutė, rodydama į pirmąjį rastą ginklą, klausia K. J., ar iš šito šovė. K. J. atsako, kad nežino ir nematė. Pareigūnas paima rastąjį ginklą į rankas, matyti, kad tai revolveris, apžiūri jį, ištaiso. Pareigūnai dar karta klausia, kam priklauso ginklai. K. J. nurodo, kad vienas priklauso jai ir parodo, kuris, tačiau vaizdo įraše nematyti, kurį nurodė K. J. kaip savo ginklą. Pareigūnas paklausia, o kur ginklas, kurio knygutė rasta. K. J. ako, kad tai jos buvęs senas ginklas, kurio nebeturi ir kurį pavogė. Pareigūnas V. S. apžiūri rastus ginklus. O pareigūnių užklausus K. J., kam jai reikalingas ginklas, K. J. nurodė, kad savigynai. Pareigūnui paklausus iš kurio ginklo buvo šauta, K. J. nurodo iš kurio, tačiau vaizdo kamerose nematyti, kurį ginklą K. J. nurodo. K. J. nurodo, kad buvo šautas vienas šūvis į orą kaip perspėjimas ir pasiteirauja pareigūno, ar jis nuėmė lazerį nuo ginklo. Pareigūnui nuėmus lazerį nuo pistoleto, matyti, kad revolveris padėtas ant stalo. K. J. pasako, kad jai priklauso lazeris. K. J. įvardina, kad tai 7,5 džiaulio. Pareigūnas V. S. ištaiso pistoletą iš kurio iškrenta sidabrinės spalvos šratai, kuriuos nuo žemės surenka pareigūnė S. Stankutė. Pareigūnas suskaičiuoja, kad iš ginklo išimti metaliniai 5 šratai. Toliau vaizdo įraše užfiksuota analogiškai kaip ir apžiūrėtame pirmajame vaizdo įraše (t. 2, b. l. 72-76, 77).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūno (body) kameromis užfiksuoti vaizdo ir garso įrašai.

Peržiūrimas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pareigūno Luko Šadbaro (Body) kūno kamera užfiksuotas garso ir vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20230908-205841UTC+0300.mp4. Vaizdo įrašo trukmė 02:22 min. Užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad filmuojama tarnybiniame automobilyje. Matyti, kad yra tamsus paros metas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai sustoja ir pareigūnė A. Kučinskienė bendrauja su asmeniu. Vaizdo įraše nesimato su kuo pareigūnė A. Kučinskienė bendrauja, tik girdisi pokalbis. Pareigūnė asmens klausia „koks vardas pačio bus?“ Vyriškas balsas atsako, kad laukia pareigūnų. Pareigūnė A. Kučinskienė pasitikslina, ar jų laukia ir pasitikslina, ar jie pranešė apie įvykį. Taip pat, pasiteirauja, kas nutiko? Vyriškis pasako „ką aš žinau, atvažiavau pas brolį, tiesiog sėdim visi ...(dėl pašalinių triukšmų nesigirdi teksto), atėjo ten tas kur su dviračiu, išeinam į lauką, tas su dviračiu ten toks“. Fone girdisi dar vieno vyriškio balsas sakant „apšaudė“. Toliau vyras pasakoja „stovim koridoriuj, vienas su montiruotės gabalu pasiėmęs, o nė žodžio nepratarti, iš kart pradėjo dviese šaudyt, broliui į nugarą, nežinau iš ko jie ten.. į ranką čia ir paskui pabėgo“ Fone girdimas dar vieno vyro balsas sakant „į ranką“. Pareigūnė klausia „o tai, kur jie čia gyvena?“. Fone girdimo vyro balsas sakant „čia va sodyboj...(tekstas blogai girdimas)“. Pareigūnė klausia „tai jie namo bus nuėję“. Vyras atsako „abejoju, nes jie ten trasa gali būti, tai nežinau ar jie nuėję bus ar nebus“. Pareigūnas L. Šadbaras paklausia „o tai jie pėsčiom buvo, ar kaip?“. Vyras atsako „jo, jo“. Pareigūnė A. Kučinskienė klausia „o su kuo tas K. buvo, su kuo dar?“ Vienas vyras atsako „su draugais“. Kitas vyras atsako „kažkoks juodukas buvo toks nedidelis, o kitas tai tokią skarą užsidėjęs, tik tai akys tiesiog matosi ir viskas“. Pareigūnė A. Kučinskienė paklausia „o tai nebuvo konflikto su juo?“. Vyras atsako „jie kažkokį tai laikrodį už 14 eurų pametęs laikrodį, ten kažkur tai, kad ir, gal dėl to laikrodžio, 14-likos, bet tu eik ir šnekėk, jie kažkur tai pametė, o ne, tai prieš tai sakė tai brolio žmoną smaugė irgi insirovęs į namus, jis tenai, nu ką aš žinau per daug sau leidžia“. Pareigūnė sako „tai gerai pareiškimą rašykit“. Vyras atsako „tai jo, reikia važiuot tenai ir parašysim pareiškimą“. Pareigūnė sako „tai parodykit kur čia, važiuojam“. Toliau vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu vyksta iki įvykio vietos. Vaizdo įrašas baigiasi.

Peržiūrimas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK pareigūno Luko Šadbaro (body) kūno kamera užfiksuotas garso ir vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20230908-21041UTC+0300.mp4. Vaizdo įrašo trukmė 24:33 min. Vaizdo įraše matyti, kad filmuojama tarnybiniame automobilyje, kuriuo važiuojama iki įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina iki gyvenamojo namo. Vaizdo įraše matyti, kad yra sutemus, lauke kieme stovi vyras, kuris pasitinka pareigūnus. Pareigūnams vyras parodo vietą priešais gyvenamojo namo duris, kur atėjo visi trys asmenys. Pareigūnė A. Kučinskienė nufotografuoja įvykio vietą. Pareigūnė užklausia „šaratukų neliko?“ Laike 01:16 vyras pasako „dviese, vienas ir kitas šaudė“. Pareigūnas L. Šadbaras paklausia „tai į žemę šaudė, ar kur?“, vyras atsako „ne tiesiog į žmogų“. Pareigūnė pasiteirauja, ar pataikė, sužalojo. Vyriškis atsako „jo, jo“. Vyras užeina į namo koridorių ir pasako parodydamas „čia va va, aš išėjau, iš karto atstatė, pradėjo šaudyti, pirma į brolį, kitas nė pusę žodžio net netarė nieko“. Pareigūnas L. Šadbaras pakalusia, ar į medikus dar nesikreipė. Vyras atsako „nieko tai va“ ir užeina į namo vidų. Tuo metu pareigūnė A. Kučinskienė toliau ieško įvykio vietoje likusių po šaudymo šratų, kuriuos koridoriuje randa ir paima prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pareigūnas L. Šadbaras klausia, kiek šūvių buvo. Moteris - O. K., kuri atėjo iš namo vidaus iki koridoriaus, pasako „o Jezau, kaip išsigandau, o Jezau, Jezau..“ Moteris atsako „du, į nugarą...“. Vyras atsako „girdėjau du, kitas išsitraukė, nežinau, užėjo čia už kampo pasikavot, o brolis va čia va stovėjo (parodo vietą koridoriuje) inteidinėjo, tai jam...“ Pareigūnė prašo leisti nufotografuoti įvykio vietą. Vyras fone girdima kaip pasako „bet ir prieš sakė tai buvo įėję smaugė...(tolesnis tekstas blogai girdimas)“. Pareigūnė A. Kučinskienė vyro paklausia „o brolis blaivus? Jūs nebuvot pats, nematėt? ar buvot?“. Laike 02:53 Vyras atsako „čionai? tai toks ir matymas, va tik išėjau, gal 10 sekundžių, tik išėjau ir pradėjo šaudyti, ir įėjau atgal, čia va trys..“. Pareigūnė klausia „bet matėt, kad tas K.?“ Vyras atsako „jo, jo, jisai šone stovėjo, tas stovėjo...“ Pareigūnė klausia „o kuris šaudė?“ Vyras atsako „šaudė tas per vidurį toks juodukas, juodukas be tos kaukės“ Pareigūnė klausia „nepažįstat jo?“ Vyras atsako „ne, ne, nepažįstu“. Pareigūnė klausia „o brolis irgi nepažįsta?“. Vyras atsako „ne“. Tai K. jie žino, bendravo sakau, čia kažkur tai... (dėl pašalinių garsų tolesnis tekstas blogai girdimas)“. Pareigūnas L. Šadbaras paklausia vyro „ką jie čia anksčiau veikė, kad tą laikrodį pametė?“ Ką vyras atsako „gal baliavojo ar ką darė... (tolesnis tekstas nesigirdi dėl pašalinių garsų)“. Pareigūnė A. Kučinskienė užeina į namo vidų. Į namo vidų užeina ir pareigūnas L. Šadbaras. Vaizdo įraše matyti, kad viename kambaryje yra dvi moterys ir vyras, kitame kambaryje ant lovos sėdintis nukentėjusysis, kuris bendrauja su pareigūne ir šalia stovinti moteris - O. K., kuri sako „pas mane ne pirmą kartą jau...(tolesnis tekstas blogai girdimas). Į kambarį užeina ir lauke kalbintas vyras. Pareigūnė paklausia „o kur ji gyvena“. O. K. pasako „šita va, kur su sijonu, tokia, tai gi vyras, visi žinot gi, čia gi K., pavardės negaliu pasakyti“. Tolesnis pokalbis nesigirdi dėl aplinkinio triukšmo. Nukentėjusysis V. K. pasako „J.“. O. K. apibūdina, kad jis laksto su suknele. O. K. įvardina, kad dar buvo du, kad K. atsivedė du. O. K. paaiškina, kad jos vyras atidarė duris ir eina... Nukentėjusysis V. K. pasako „aš išėjau į lauką ir klausiau, ką norit, pradėjo man...“ Abu pasako, kad iškarto išsitraukė ir pradėjo šaudyti. V. K. pasako, kad vienas buvo su lazda. Pareigūnė paklausia, ar jie bendrauja su tuo K.? V. K. teigė, kad „e, kad jis jį bruką laukan. Nebendrauja“. Pareigūnė paklausia, ar nėra buvo kokio konflikto. V. K. atsako, kad nėra. Pareigūnė toliau aiškinasi priežastį dėl ko jie buvo atėję pas V. K.. Tuo tarpu kambaryje esantis vyras pasako „tai sakei laikrodį buvo pametęs“. V. K. pasako „ai buvo“. Daugiau apie šią situaciją (pamestą laikrodį) papasakoja O. K.. Apie pamestą laikrodį pasakoja kas jai žinoma kita moteris - K. Č.. K. Č. pasakoja „ant tų žodžių mes pro langą, čia dabar žaliuzes kur užtraukėm, sakom O. lazeriuku kažkas šviečia, sakau, tai gal kaimynai atvažiavo, paskui išeina L., iš paskos V. ir girdim pokš, pokšt tiktai va du kartus“. Pareigūnė pasiteirauja ar jie visi čia gyvena. K. Č. pasako, kad jie yra atvykę į svečius pas brolienę. Pareigūnė paklausia, kur jie gyvena? Moterys pasako „čia kur stotis“. Pareigūnė pasiaiškina, kur gyvena asmenys ir paaiškina, kad jiems reikės atvykti pareiškimą parašyti į policijos komisariatą, kadangi ten nėra ryšio. Pareigūnė susitaria, kad jie vykdami į policijos komisariatą parodys, kur gyvena K. J. (K.), o jie pasižiūrės tą adresą ir atvyks į komisariatą ir pradės ikiteisminį tyrimą. Pareigūnė garsiai pakalusia, ar tu kitų niekas nepažįsta, tačiau niekas iš kambaryje buvusių asmenų neįvardino kitų dviejų asmenų vardų, pavardžių. O. K. pasako, kad tai ne vietiniai, kad jinai atsivežė iš Kaišiadorių. O. K. pasako „vienas buvo kažkokią kaukę užsidėjęs“. V. K. klausia kambaryje esančio vyro „o kuris šaudė, tu pastebėjei?“. O. K. pasako „mažiukas“. Vyras atsako „tas be kaukė ir šaudė į mane..(nesuprantamas žodis).. aš šį šoną pasitraukt“. V. K. pasako „ai be kaukės“. O. K. pasako „pamačiau, tas su kauke, kur su lazda (parodo į savo petį), išsigandau“. K. Č. nutraukia pokalbį, sakydama, ruoškitės važiuojam. Pareigūnė paantrina, nurodo ruoštis, parodyti vietą, kur gyvena. Pareigūnas L. Šadbaras išeina iš namo link tarnybinio automobilio. Abu pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį ir, kol laukia, aptaria gautą informaciją ir tolimesnius procesinius veiksmus. Toliau vaizdo įraše matyti, kad vykstama. Vienoje vietoje sustojama ir vyriškis paaiškina, kur toliau vykti, nurodo namą ir iš kurios pusės įėjimas bus. Pareigūnė jiems nurodo vykti į policijos komisariatą. Pareigūnai toliau vyksta į vyro (asmens vaizdo kameroje nesimato, tik girdisi vyriškas balsas) nurodytą vietą. Atvykę į nurodytą vietą, matyti, kad pareigūnė A. Kučinskienė pirmoji prieina prie namo durų, girdisi garsas panašus į durų užrakinimą, pabeldžia ir nurodo atidaryti duris. Kitas pareigūnas yra pasirengęs naudoti elektrošoką (tazerį). Keletą kartų pakartojus reikalavimą atidaryti duris, jų niekas neatidaro. Laike 19:57 iš kitos namo pusės tolumoje pasisveikina vyriškis. Pareigūnai paklausia, kas jis ir kaip patekti į viršų. Vyras atsako, kad yra kaimynas ir nurodo, kad jos namuose nėra. Pareigūnė pasako „yra, va ką tik užsirakino ir neįleidžia, ir dar du vyrukai turi būti“. Vyras (kaimynas) pasiteirauja „Nežinau. Kas įvyko? Nebuvo jos, jinai Kaišiadoryse, kad negali būt taip..“ Pareigūnė paaiškina, kad ten J., vyras, ir ką tik užsirakino, girdėjo. Pareigūnė kaimyno pasiteirauja, kas tokie du juodukai pas ją lankosi, du vyrukai? Kaimynas nieko neatsako. Pareigūnas L. Šadbaras priėjęs prie durų girdi ir sako „kažką tai rakina“. Dar kartą beldžia į duris, reikalauja jas atidaryti ir informuoja, kad bus išlaužtos. Abu pareigūnai žibintuvėliais šviečia į namo antrojo aukšto langus. Daug kart yra beldžiama į namo duris ir reikalaujama jas atidaryti, tačiau į pareigūnų reikalavimus nereaguojama. Pareigūnė kaimyno pasiklausia, ar pro tas duris patenkama į vieną butą, ar ji viena gyvena. Kaimynas patvirtina, kad ji gyvena viena. Abu pareigūnai nueina iki tarnybinio automobilio...vaizdo įrašas baigėsi (t. 2, b. l. 81-85, 80).

Iš alkotesterio žurnalo kopijos matyti, kad 2023-09-08 23:04 val. K. J. nustatytas 1,71 promilių girtumas, o 2023-09-08 23:05 val. G. L. nustatytas 3,13 promilių girtumas (t. 2, b. l. 104-105).

Kaltinamųjų K. J., G. L. ir R. R. padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan.

Teismas laiko, kad kaltinamųjų K. J., G. L. ir R. R. prisipažinimas nusikalstamos veikos padaryme šiame epizode, nukentėjusiųjų V. K., O. K., L. B., S. Č., liudytojų D. B., Agnės Kučinskienės, S. L., V. L., V. L. ir A. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, vaizdo įrašai, bei kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad K. J., G. L. ir R. R. veikdami bendrininkų grupėje, 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 20 val. 30 min. viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ten buvusių nukentėjusiųjų V. K., O. K., S. Č., K. Č., L. B. akivaizdoje įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. K. J. pasiūlius G. L. ir R. R. nueiti pas nukentėjusiuosius V. K. ir O. K. pasiaiškinti dėl jos atžvilgiu naudojamo fizinio ir psichologinio smurto, visi kartu – G. L. pasiėmus pneumatinio „HDP 50“ modelio revolverį „TAE“, K. J. pasiėmus pneumatinį „HDP 50“ modelio pistoletą „TAE“, R. R. pasiėmus metalinį strypą, nuėjo į nukentėjusiojo V. K. namo kiemą, kur R. R. rankose laikant metalinį strypą, G. L. rankoje laikant pneumatinio „HDP 50“ modelio revolverį „TAE“, K. J. turint pneumatinį „HDP 50“ modelio pistoletą „TAE“, taip nukentėjusiesiems V. K., O. K., S. Č., K. Č., L. B. sukuriant bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą turinčią situaciją, ir K. J. ranka rodant į nukentėjusįjį V. K., bei sakant „į šitą šauk“, po ko nukentėjusiesiems O. K., S. Č., K. Č., L. B. išsigandus ir įbėgus į namą pasislėpti, G. L. tyčia mažiausiai du kartus iš pneumatinio „HDP 50“ modelio revolverio „TAE“ iššovė į nukentėjusįjį V. K., tuo bendrais veiksmais šokiravo ir sukėlė didelį išgąstį nukentėjusiems V. K., O. K., S. Č., K. Č., L. B. bei nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiųjų V. K., O. K., L. B., S. Č. teisę į saugią ir ramią aplinką ir sutrikdė viešąją tvarką.

Kaltinamųjų K. J., G. L. ir R. R. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai.

Taip pat kaltinamųjų K. J. ir G. L. padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Pačių kaltinamųjų K. J., G. L. prisipažinimais nusikalstamų veikų padaryme, specialisto išvada nustatyta, kad K. J. neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDP 50“ modelio, pistoletą „T4E“ Nr. DC273055, skirtą šaudyti 12,7 mm (50) skersmens rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis. Taip pat G. L. neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDR 50“ modelio, revolverį „T4E“ Nr. DC222715, skirtą šaudyti 12,7 mm (.50) skersmens rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis.

Kaltinamiesiems K. J. ir G. L. yra inkriminuotas ne tik nešaunamųjų ginklų nešiojimas, tačiau ir įgijimas iš nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, nenustatytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nešaunamojo ginklo įgijimas yra alternatyvi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna nešaunamąjį ginklą. Nešaunamasis ginklas gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Inkriminuojant nešaunamojo ginklo įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo nešaunamąjį ginklą. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens kaltinamieji K. J. ir G. L. įgijo nešaunamuosius ginklus. Šios veikos aplinkybės, sprendžiant iš kaltinamojo akto turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie motyvai ir aplinkybės, dėl nešaunamųjų ginklų įgijimo nustatyti nebuvo. Byloje neabejotinai nustatytas tik nešaunamųjų ginklų nešiojimo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė –nešaunamųjų ginklų įgijimas šalintina iš kaltinimų K. J. ir G. L.. Nagrinėjamu atveju toks alternatyvaus požymio pašalinimas neturi reikšmės kaltinamųjų K. J. ir G. L. nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, kadangi kitas alternatyvus požymis neteisėtas įgijimas yra įrodytas byloje surinktais, ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais.

Kaltinamųjų K. J. ir G. L. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai, kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems K. J., G. L. ir R. R. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji K. J. veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis). Jos padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamosios K. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamas veikas bei savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaltinamoji anksčiau teismo neteista, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 167-169), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 2, b. l. 163), nedirba, (duomenys neskelbtini)seniūnijos charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 172). Nagrinėjamu atveju K. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, Nr. 2K-115/2007, Nr. 2K-126/2007, Nr. 2K-412/2010, Nr. 2K-536/2010, Nr. 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, Nr. 2K-516/2005, Nr. 2K-437/2006, Nr. 2K-477/2008, Nr. 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. J., neteisėtai su savimi nešiojo nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDR 50“ modelio, pistoletą „T4E“ Nr. DC273055, kurį 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 20.30 val. atsinešė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kiemą, tame pačiame kieme laikydama rankose nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDR 50“ modelio, pistoletą „T4E“ jį nešiojo, po ko įgyvendindama vieną ir tą patį sumanymą kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis sukūrė bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą turinčią situaciją namo kieme buvusiems nukentėjusiesiems V. K., O. K., S. Č., K. Č., L. B.. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamoji K. J. abi nusikalstamas veikas padarė konflikto su nukentėjusiaisiais metu, nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiko tarpą, kas rodo vieningos tyčios buvimą padarant abi nusikalstamas veikas. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą K. J. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, idealią sutaptį. Kaip jau buvo minėta, BK 38 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismas pripažino K. J. veiksmus kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, idealią sutaptį, ir nors kaltinamoji teismo nustatytomis aplinkybėmis pripažinta kaltu už kelias nusikalstamas veikas, tačiau tai savaime nėra kliūtis atleisti ją baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015). Kartu akcentuotina jog neteisėtais K. J. veiksmais buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajam V. K., bet ir kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, numatytoms BK XXXVII skyriuje (dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymo). Tačiau nagrinėjamu atveju kaltinamoji neprivalėjo susitaikyti su atitinkamą veiklos (teisinių santykių) sritį administruojančios institucijos įgaliotu atstovu, kadangi priešingu atveju BK 38 straipsnio nuostatų taikymas būtų pernelyg apsunkintas dėl daugelio BK specialiojoje dalyje įtvirtintų nusikaltimų ir prieštarautų susiklosčiusiai teismų praktikai dėl susitaikymo instituto taikymo, kadangi aptariamu atveju yra svarbiausia tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo asmens valios išraiška. Tokia pozicija, neabejotinai prieštarauja ir įstatymo leidėjo valiai. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pritardamas apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad reikalavimas susitaikyti su valstybės institucijų ar banko atstovais šioje situacijoje nebūtų pakankamai protingas ir teisingas, nes apsunkintų paties BK 38 straipsnio taikymą, leistų susidaryti dirbtinėms kliūtimis susitaikyti su realiai žalą patyrusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

Iš susitaikymo susitarimo matyti, kad K. J. savanoriškai ir geranoriškai atlygino nukentėjusiajam V. K. padarytą žalą. Nukentėjusysis V. K. pareiškė, kad kaltinamajai K. J. atleidžia, su ja susitaiko ir sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamosios K. J. atžvilgiu būtų nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu (t. 2, b. l. 134, 135).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis K. J. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių ir baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). K. J. ankščiau neteista, priklausomybės ligų centre nesigydė, į įskaitą neįrašyta, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruota Užimtumo tarnyboje. K. J. keturių metų bėgyje nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, po nusikalstamų veikų padarymo nėra padariusi naujų nusikalstamų veikų ir jos atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų. Iš susitaikymo protokolo matyti, kad K. J. savanoriškai ir geranoriškai atlygino nukentėjusiajam V. K. padarytą žalą, su juo susitaikė ir pastarasis sutinka, kad kaltinamoji būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 134, 135). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius, sąlygos: kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamoji K. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, jai susitaikius su nukentėjusiuoju V. K., o baudžiamoji byla nutrauktina (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis).

Kaltinamajai K. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Skiriant bausmes kaltinamajam G. L. teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis). Jo padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau teismo teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 148-169), dirba (t. 4, b. l. 78-81).VšĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centre nebuvo ambulatoriškai konsultuotas, nėra duomenų apie priklausomybes narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms (t. 3, b. l. 131). Iš VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-1067/2023 matyti, kad G. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3, b. l. 135). nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybės grupei (t. 2, b. l. 163). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. L., neteisėtai su savimi nešiojo nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos lygiavamzdį pneumatinį, „HDR 50“ modelio, revolverį „T4E“ Nr. DC222715, kurį 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 20.30 val. atsinešė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, kur tyčia mažiausiai du kartus iššovė į nukentėjusįjį V. K., po ko įgyvendindamas vieną ir tą patį sumanymą kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis sukūrė bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą turinčią situaciją namo kieme buvusiems nukentėjusiesiems V. K., O. K., S. Č., K. Č., L. B.. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamasis G. L. abi nusikalstamas veikas padarė konflikto su nukentėjusiaisiais metu, nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiko tarpą, kas rodo vieningos tyčios buvimą padarant abi nusikalstamas veikas. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą G. L. veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, idealią sutaptį. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje skirtina didesnė už vidutinę arešto bausmė, numatyta už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje skirtina didesnė už vidutinę arešto bausmė, numatyta už nusikaltimo padarymą. Kadangi kaltinamasis G. L. savo kaltę nusikalstamų veikų padaryme pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta subendrinta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2023 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Kaip matyti G. L. šiuo metu turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą minimaliam terminui, numatytam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, G. L. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir savo elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo parodyto pasitikėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. L. skirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 7 punkte, 8 punkte ir 10 punkte numatyti įpareigojimai: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam G. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pradėjus vykdyti nuosprendį G. L. skirta kardomoji priemonė naikintina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu G. L. į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kurį jis išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. (t. 3, b. l. 28-32, 48-50).

Kaltinamasis R. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus R. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 12-18), priklausomybės ligų centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas (t. 3, b. l. 6), dirba. Iš susitaikymo susitarimo matyti, kad R. R. savanoriškai ir geranoriškai atlygino nukentėjusiajam V. K. padarytą žalą. Nukentėjusysis V. K. pareiškė, kad kaltinamajam R. R. atleidžia, su juo susitaiko ir sutinka, kad baudžiamoji byla kaltinamojo R. R. atžvilgiu būtų nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu (t. 2, b. l. 134, 135).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis R. R. padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis ankščiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, priklausomybės ligų centre nesigydė, į įskaitą neįrašytas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. R. R. keturių metų bėgyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, dirba, po nusikalstamos veikos padarymo nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ir jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų. Iš susitaikymo protokolo matyti, kad R. R. savanoriškai ir geranoriškai atlygino nukentėjusiajam V. K. padarytą žalą, su juo susitaikė ir sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 134, 135). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. K., o baudžiamoji byla nutrauktina (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis).

Kaltinamajam R. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pradėjus vykdyti nuosprendį R. R. skirta kardomoji priemonė naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du guminiai, apvalūs, juodos spalvos šratai, juodos spalvos pneumatinis pistoletas C kategorijos nešaunamasis ginklas „URAMEX cal. 50‘ Nr. DC273055, penki apvalūs metaliniai šratai, juodos spalvos pneumatinis revolveris C kategorijos nešaunamasis ginklas „URAMEX cal. 50“ Nr. DC222715, lazerinis taikiklis - ginklo priedėlis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui (t. 2, b. l. 47-50).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendė:

K. J., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jai susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o jam įsitesėjus ją panaikinti.

G. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje ir paskirti jam:

- pagal baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį - 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

- pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. L. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2023 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės, pakeistos į 30 (trisdešimt) dienų laisvės atėmimą bausmę, ir skirti G. L. galutinę subendrintą - 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punkto, 8 punkto, 10 punkto pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į G. L. į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal 2023 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu G. L. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o jam įsitesėjus ją panaikinti.

R. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis R. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o jam įsitesėjus ją panaikinti.

Išaiškinti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės K. J. ir R. R. kad:

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du guminius, apvalius, juodos spalvos šratus, juodos spalvos pneumatinį pistoletą C kategorijos nešaunamąjį ginklą „URAMEX cal. 50‘ Nr. DC273055, penkis apvalius metalinius šratus, juodos spalvos pneumatinį revolverį C kategorijos nešaunamąjį ginklą „URAMEX cal. 50“ Nr. DC222715, lazerinį taikiklį - ginklo priedėlį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriui.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).