Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau - BK) 220 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) (reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už savo žentą - A. Š. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-09-16), G. R. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2016-10-19) ir V. Ž. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2016-10-26 iki 2017-05-16), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpyje nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, Panevėžio ir Vilniaus miestuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietose, tyčia, neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą dalies Bendrovės darbuotojams išmokėto atlyginimo, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,

kadangi jis pats ir per statytinį direktorių G. R., bei darbų vadovus: D. S., E. V. ir E. B. (nesuvokiančius jo daromos nusikalstamos veikos), išmokėjo papildomą (neoficialų) darbo užmokestį ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose nefiksavo sumokėto 9591 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo 12 darbuotojų, šių ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitos registrus, o būtent:

- A. S. 2016 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 438 Eur neoficialaus atlyginimo;

- H. G. 2016 m. birželio - gruodžio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 1972 Eur neoficialaus atlyginimo;

- V. S. 2016 m. birželio - liepos mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 485 Eur neoficialaus atlyginimo;

- D. V. 2016 m. gegužės - gruodžio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 2764 Eur neoficialaus atlyginimo;

- V. K. 2016 m. gegužės - birželio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 626 Eur neoficialaus atlyginimo;

- J. V. 2016 m. sausio - kovo mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 250 Eur neoficialaus atlyginimo;

- Ž. M. 2016 m. gegužės - birželio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 482 Eur neoficialaus atlyginimo;

- A. D. 2016 m. birželio - gruodžio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 561 Eur neoficialaus atlyginimo;

- V. K. 2016 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 1000 Eur neoficialaus atlyginimo;

- R. M. 2016 m. gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėnesiais, nenustatytomis dienomis, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 450 Eur neoficialaus atlyginimo;

- D. S. 2016 m. rugpjūčio mėnesį, nenustatytą dieną, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 240 Eur neoficialaus atlyginimo;

- E. V. 2016 m. birželio mėnesį, nenustatytą dieną, be apskaitos dokumentų, sumokėjo 323 Eur neoficialaus atlyginimo;

tuo Bendrovė nesumokėjo už 2016 metus 6963,56 Eur mokesčių į biudžetus ir įmokų į pinigų fondus (1892,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 757,18 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 25,24 Eur įmokų į Garantinį fondą, 4288,18 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus.

Be to, A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) (reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už savo žentą - A. Š. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-09-16), G. R. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2016-10-19) ir V. Ž. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2016-10-26 iki 2017-05-16), pažeisdamas:

2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis; 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai; 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.

Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio nurodymus, kad įmonės, įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, moka 3 darbo užmokesčio dydžio privalomojo draudimo įmokas už asmenis;

laikotarpiu nuo 2016-02-11 iki 2017-01-16, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti 4288,18 eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų, bei 757,18 eurų privalomojo sveikatos draudimo įmokų, jam tyčia nepateikus vyr. buhalterei - R. M. (pagal 2015-08-01 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), kurios vyr. buhalterė yra R. M.), duomenų apie Bendrovės darbuotojams be dokumentų išmokėtus grynaisiais 9591 Eur darbo užmokesčio, R. M. ir įgaliotas asmuo - D. K. (nesuvokiančios jo daromos nusikalstamos veikos), įrašė į pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas (forma SAM, SAM3SD) pagal jo pateiktus duomenis, neteisingus duomenis apie darbuotojams išmokėtus atlyginimus (pajamas), nuo kurių skaičiuojamos įmokos, bei juos pateikė valstybinio socialinio draudimo fondo Panevėžio skyriui, esančiam adresu: Panevėžys, Vasario 16-osios 60, tai yra:

- teikiant 2016-02-11 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. sausio mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų J. V. - 60 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-03-14 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. vasario mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų J. V. - 60 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-04-15 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. kovo mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų J. V. - 130 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-06-13 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. gegužės mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų R. M. - 150 Eur, Ž. M. - 253 Eur, V. K. - 340 Eur ir D. V. - 185 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-07-13 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. birželio mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų E. V. - 323 Eur, A. S. -170 Eur, H. G. – 347 Eur, A. D. - 261 Eur, Ž. M. - 229 Eur, V. K. - 286 Eur, V. S. - 360 Eur ir D. V. - 467 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-08-09 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. liepos mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų A. S. - 240 Eur, H. G. - 375 Eur, A. D. - 50 Eur, V. S. - 125 Eur ir D. V. - 482 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-09-13 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. rugpjūčio mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų D. S. - 240 Eur, A. S. - 28 Eur, H. G. - 250 Eur, R. M. - 150 Eur, V. K. - 200 Eur, A. D. - 50 Eur, D. V. - 210 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-10-14 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. rugsėjo mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų H. G. - 250 Eur, V. K. - 200 Eur, A. D. - 50 Eur ir D. V. - 210 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-11-09 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. spalio mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų H. G. - 250 Eur, V. K. - 200 Eur, A. D. - 50 Eur ir D. V. - 210 Eur atlyginimo;

- teikiant 2016-12-13 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. lapkričio mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų H. G. - 250 Eur, R. M. - 150 Eur, V. K. - 200 Eur, A. D. - 50 Eur, D. V. - 500 Eur atlyginimo;

- teikiant 2017-01-16 pranešimą apie apdraustuosius už 2016 m. gruodžio mėnesį ir jo priedą SAM3SD, neįtraukė išmokėtų H. G. - 250Eur, V. K. - 200 Eur, A. D. - 50 Eur, D. V. - 500 Eur atlyginimo.

Be to, A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau Bendrovė) (reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, neįteisinęs savo veiklos, tačiau faktiškai pats vadovavęs Bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už savo žentą - A. Š. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2015-07-24 iki 2016-09-16), G. R. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2016-10-19) ir V. Ž. (Bendrovės direktorius laikotarpiu nuo 2016-10-26 iki 2017-05-16), pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 24 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamomis, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas, 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad gyventojo pajamų mokesčio objektas-gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 proc. tarifu;

2017 m. vasario 6 d., siekdamas išvengti 1892,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo, jam tyčia nepateikus vyr. buhalterei - R. M. (pagal 2015-08-01 Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), kurios vyr. buhalterė yra R. M.), duomenų apie Bendrovės darbuotojams be dokumentų išmokėtus grynaisiais 9591 Eur darbo užmokesčio, R. M. (nesuvokianti jo daromos nusikalstamos veikos), įrašė į 2016 metų metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją pagal jo pateiktus klaidingus duomenis, neteisingus duomenis apie įmonės turto panaudojimą - nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas A klasės išmokas, t. y. 2016 metų metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos 16 eilutėje „Išmokėtų apmokestinamųjų išmokų suma“ įrašė „80644,93 Eur.“, o turėjo įrašyti „93264,66 Eur.“, o 17 eilutėje „Išskaičiuota pajamų mokesčio suma“ įrašė „5988 eur.“, o turėjo įrašyti „7880,96 Eur.“, ir šią deklaraciją 2007 m. vasario 6 d. pateikė Panevėžio AVMI, esančiai adresu: Panevėžys, Durpyno 3.

A. K., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apklausos metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis niekada nedirbo, jis tik šios bendrovės kreditorius. 2015 m. liepos mėn. 24 d. tarp jo, kaip fizinio asmens ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią jis UAB (duomenys neskelbtini) skolino pinigus įmonės veiklos pradžiai organizuoti. Sutartis buvo pasirašyta tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Š.. Pinigai UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinami pagal poreikį, pervedant pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą. Pinigai buvo pervedami iš jo asmeninės sąskaitos. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo atnaujinta tam, kad būtų kas stato namus iš skydų, kuriuos gamina UAB (duomenys neskelbtini). Jis domėjosi SIP skydų gamybos technologija, nes su ja supažindino žentas A. Š. ir prašė paskolinti pinigų veiklos pradžiai. Jis (A. K.) pažadėjo statybos metu būti konsultantu, todėl kartą į savaitę vykdavo į objektus. Priimant į darbą darbininkus buvo aiškinama, kad tai yra nauja technologija ir ją reikia išmokti, kad prie statybos pirmo namo bus sunkiau pasiekti reikiamą darbo našumą ir didesnį darbo užmokestį, bet vėliau išmokus sparčiai dirbti turėtų būti geras darbo užmokestis. Kiek žino, darbo sutartyse buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis plius priedai, pagal faktiškai atliktą darbų kiekį. Kiekvieno skydo sumontavimas turėjo savo darbo užmokesčio įkainį, koks buvo įkainis dabar nepamena. Pasibaigus mėnesiui darbų vadovas su įmonės vadovu paskaičiuodavo už kokią sumą atlikta statybos darbų ir tą sumą paskirstydavo darbininkams išmokėti. Dėl žemos darbininkų kvalifikacijos, suma būdavo mažesnė negu minimumas. Pagal įstatymą darbuotojas privalo gauti minimalų darbo užmokestį, kuris ir buvo išmokamas. Išmokėjus minimumą visi būdavo nepatenkinti, todėl po 1-2 mėnesių visi išsilakstydavo ir tekdavo ieškoti naujų darbuotojų. Jam kildavo įtarimų, kad ypač mažas darbo našumas būdavo ir todėl, kad darbų vadovas su tais pačiais darbininkais, kol jo nebūdavo Panevėžyje, atlikinėdavo kitus darbus, kituose ne jų objektuose, t. y. darydavo „chalturas“. Jis padėdavo parinkti darbuotojus, todėl kad turėjo nemokamą priėjimą prie darbuotojų, ieškančių darbo, duomenų bazės „CV bankas“. Kai prireikdavo naujo darbuotojo, jis iš tos duomenų bazės parinkdavo tinkamas anketas ir persiųsdavo darbų vadovui ir direktoriui. Kai būdavo Panevėžyje, ir darbuotojo atranka sutapdavo su jo vizitu į Panevėžį, tai jis dalyvaudavo pirminiame pokalbyje dėl darbo. Taip pat pokalbyje dalyvaudavo ir atsakingas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, t. y. arba direktorius arba darbų vadovas. Jis niekada darbuotojams nemokėjo pinigų „vokeliuose“. Aplamai į konkretų darbo užmokestį jis nesikišdavo, nes buvo tik konsultantas statybos klausimais ir kreditorius (3 t., b. l. 118-120). Sutinka ir prašo procesą byloje dėl jo padarytų nusikalstamų veikų užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (3 t., b. l. 154).

Nors kaltinamasis neprisipažįsta kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojo A. S. apklausų protokolais, iš kurių matyti, kad 2016 metų birželio mėnesio 13 d. jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė registruota (duomenys neskelbtini). Skelbimą apie siūlomą statybininko darbą rado internete. Šioje bendrovėje statybininku dirbo tris mėnesius. 2016 metų rugsėjo mėn. 9 d. jį atleido iš darbo, kadangi pasibaigė bandomasis laikotarpis. Per tuos tris darbo mėnesius UAB (duomenys neskelbtini) dirbo objektuose, kurie randasi: Lepšių kaime, Panevėžio rajone; Piniavos k., Panevėžio raj., bei Kėdainių rajone. Kartu su juo dirbo keturi – penki darbuotojai: J., H., D., V. S.. Tuos 3 mėnesius kai jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) jiems buvo mokamas atlyginimas „vokeliuose“, kitą dalį, t. y. minimalią algą jiems pervesdavo į asmenines sąskaitas. Jo žiniomis alga „vokeliuose“ buvo mokama visiems darbuotojams ir mokama iki šiol. Algą „vokelyje“ už atliktą darbą pirmą mėnesį jiems sumokėjo buvęs darbų vadovas E., jis jam asmeniškai sumokėjo ne mažiau kaip 150 eurų, o į sąskaitą jam buvo pervesta ne mažiau kaip 350 eurų. Per tris mėnesius pasikeitė trys darbų vadovai. Antrasis buvo E.. E. jam „vokelyje“ sumokėjo ne mažiau kaip 170 eurų, o į sąskaitą pervedė ne mažiau kaip 380 eurų. Trečias – D.. Į „rankas“ jis jam padavė ne mažiau kaip 27 eurus, o į sąskaitą pervedė ne mažiau kaip 491,82 eurus. Į šią sumą, kaip jis suprato, buvo įskaičiuoti ir atostoginiai. Iš jo buvo išskaičiuoti pinigai už spec. rūbus, sumoje 100 eurų. Atskaičiavo šiuos pinigus motyvuodami, kad jis neišnešiojo šių rūbų metų laiko. Šios motyvacijos jis nesupranta ir šiuo metu. Kiek jam yra žinoma šiai bendrovei vadovauja A. K.. Bendrovės buhalterė yra D.. Bendrovės ofisas randasi (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra įsikūrę ofisai ir buhalterija. Buhalterija randasi antrame aukšte, patalpos, kuriose buvo mokamos algos „vokeliuose“, randasi trečiame aukšte. Čia dažniausiai matydavo sėdinčius darbų vadovus, kurie ir išmokėdavo algas „vokeliuose“. Dažniausiai algos „vokeliuose“ buvo mokamos sekančią dieną po pinigų pervedimo į asmeninę sąskaitą, t. y. kiekvieno mėnesio 11 d. buvo išmokamos algos vokeliuose, o 10 d. būdavo pervedami pinigai į sąskaitą ( 2 t., b. l. 130-131, 133-134).

Liudytojos I. Š. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad apie 2-3 metus ji UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė. Kiek jai priklauso UAB (duomenys neskelbtini) akcijų nepamena, taip pat negali pasakyti: kokia vienos akcijos vertė, kiek iš viso yra akcininkų. Tapti UAB (duomenys neskelbtini) akcininke paprašė brolis A. K.. Kas prieš tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ji nežino. Kiek pamena sutartu laiku ji atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ir buvo pasirašyti visi reikalingi dokumentai. Kokie dokumentai buvo pasirašyti nurodyti negali. Esant būtinumui ji pasirašydavo dokumentuose, kiek pamena pasirašė dokumentuose, susijusiuose su vadovų keitimu bei kituose dokumentuose. Kokiuose dokumentuose ji pasirašė tiksliai nurodyti negali. Dokumentus jai pristatydavo UAB (duomenys neskelbtini) juristas, jo vardo nežino. A. K. dokumentų jai nepristatydavo. Kiek pamena ji tik 2-3 kartus pasirašė dokumentuose. UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ji nedalyvavo. Ji nežino: kas šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) dirba direktoriaus pareigose, kas tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kokia tvarka UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokamas darbo užmokestis. Kiek žino, tai UAB (duomenys neskelbtini) veikla – statyba ir gamyba. Ar A. K. yra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) veikla ji nežino, taip pat negali pasakyti ar jis investuoja pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) vadovauja paskirtas direktorius. Kas būtent pasakyti negali, nes nepamena. Nei su vienu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ji nebuvo susitikusi. Darbo sutartyse nepasirašinėjo ( 2 t., b. l. 139-140).

Liudytojo D. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirba juristu nuo 2011 m. gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigose dirba A. K.. Iki 2015 m. birželio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Vienintelis UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas buvo juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Iki UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo bendrovės veikla buvo sustabdyta. UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo parduotos I. Š. per kelias sutartis. Nuo 2015 m. birželio 29 d. I. Š. buvo įforminta vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė. Kodėl būtent jai buvo parduotos akcijos jis nežino. 2015 m. gegužės 20 d. jam buvo išduotas UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įgaliojimas, pagal kurį jis atstovavo UAB (duomenys neskelbtini) Registrų centre. Atstovavo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Registrų centrui jis pateikė reikalingus duomenis akcininkų pasikeitimui ir vienintelio akcininko įregistravimui. Taip pat Registrų centrui teikdavo informaciją bei reikalingus dokumentus apie UAB (duomenys neskelbtini) vadovų pasikeitimus. Vadovų pasikeitimai būdavo visada įforminami UAB (duomenys neskelbtini) visų akcijų savininko sprendimu, t. y. sprendimus priimdavo vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė I. Š.. Vienintelės akcininkės sprendimus paruošdavo I. Š., ji pasirašydavo pati UAB (duomenys neskelbtini) ofise, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), arba jeigu negalėdavo atvykti, tai su ja susitikdavo sutartoje vietoje, dažniausiai atvykdavau iki jos namų. Priimtas akcininko sprendimas visada turi būti pasirašytas akcininko bei pateiktas Registrų centrui. Dokumentus Registrų centrui galima pateikti elektroniniu būdu, tada dokumente atsispindi pateikimo data bei dokumento pasirašymas elektroniniu parašu, taip pat galima visus dokumentus pristatyti į Registrų centrą. Kiek UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė I. Š. dalyvauja bendrovės veikloje jis nežino, tačiau visus sprendimus, kurie liečia akcininką, priiminėja pati. Pagal priimtus sprendimus, jis kaip įgaliotas asmuo teikdavo dokumentus Registrų centrui. Kiek jam žinoma, A. K. patardavo akcininkei ir direktoriams dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos. UAB (duomenys neskelbtini) jis nedirbo, o tik teikė paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį, jos veikloje nedalyvavo, todėl negali pasakyti ar A. K. buvo susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) veikla. Pagal sutartį UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kokia tvarka UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo išmokomas darbo užmokestis nežino. Jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas akcininko asmuo buvo įgaliotas pasirašyti darbo sutartis su naujais bendrovės vadovais. Sutartys su vadovais galėjo būti pasirašytos išsiunčiant darbo sutartį elektroniniu paštu. Jam kaip UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui buvo suteikti įgaliojimai atstovauti bendrovę Registrų centre, teismuose, o akcininko sprendimu suteiktas įgaliojimas sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su vadovais (2 t., b. l. 142-143).

Liudytojo A. Š. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad A. K. yra jo uošvis. Prieš 2,5 metų jis įsigijo bendrovę (duomenys neskelbtini), tapo jos akcininku ir direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) veikla – struktūrinių apšiltinimo plokščių gamyba. Prieš 2 metus A. K. „atgaivino“ įmonę (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) A. K. nedirbęs, tačiau jis domisi įmonės veikla, nes investavęs pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Kas yra ar buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai jis nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo bendradarbiauti su UAB (duomenys neskelbtini), t. y. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko statybinius apšiltinimo skydus. UAB (duomenys neskelbtini) veikla – statybos darbai. Perkami iš UAB (duomenys neskelbtini) statybiniai skydai buvo montuojami UAB (duomenys neskelbtini) objektuose. 2015 m. vasarą, tikslios datos nepamena, A. K. paprašė jo tapti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nes buvęs prieš tai direktorius išėjo iš darbo, o bendrovė negalėjo būti be direktoriaus ir jis sutiko. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Kokios darbo sąlygos buvo numatytos sutartyje nepamena. Koks jam buvo mokamas darbo užmokestis pasakyti negali. Ar darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį, taip pat negali pasakyti. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė vardu D.. UAB (duomenys neskelbtini) jis atliko sekančias darbo funkcijas, t. y. priimdavo darbuotojus į darbą, bendraudavo su klientais, pasirašinėdavo sutartis. Darbuotojams darbo užmokesčio jis niekada nemokėdavo. Darbo užmokestį išmokėdavo buhalterė. A. K. darbo užmokesčio darbuotojams niekada nemokėjo. Darbo užmokestis buvo mokamas pagal sutartį. Koks apmokėjimas buvo nurodytas darbo sutartyje nepamena. Jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bendravęs ne su visais darbuotojais, tačiau visose darbo sutartyse jis pasirašė. Jam nebūnant bendrovėje su darbuotojais bendraudavo A. K. arba darbų vadovai. Ne visuose statybos objektuose jis buvęs. Kiek objektuose dirbo darbuotojų tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) statybos vadovai buvo atsakingi už visą statybą. A. K. taip pat važiuodavo į objektus, nes jis turi gerą statybinę patirtį. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai gaudavo tik oficialų darbo užmokestį, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje, papildomų pajamų negaudavo. Nei vieno darbuotojo pavardės jis negali nurodyti, nes nepamena. Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigų jis išėjo savo noru, nes turėjo kitą įmonę, kuriai reikėjo skirti daug daugiau laiko (2 t., b. l. 145-146).

Liudytojos D. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad maždaug 20 metų ji dirba UAB (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės generalinis direktorius yra A. K.. Taip pat nuo 2015 metų pabaigos ji samdoma tvarkyti buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini). Kas šiuo metu yra faktinis bendrovės vadovas ji negali pasakyti, nes jis pasikeitė prieš kelias dienas, tačiau turi duomenų, kad A. K. yra šios bendrovės kreditorius. Jos žiniomis UAB (duomenys neskelbtini) teikia projektavimo, statybų paslaugas. Ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininkė, vykdo šias funkcijas: priima tiekėjų sąskaitas ir jas suveda į apskaitą, suveda banko įplaukas, atlieka mokėjimus tiekėjams, mokesčius biudžetui, suformuoja darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio apskaičiavimus ir išmokėjimus ir t.t. Už UAB (duomenys neskelbtini) atskaitomybės teikimą, įvairių formų VMI pateikimą atsakinga yra buhalterė R. M.. Ji atlikdavo darbo užmokesčio pavedimus iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri randasi AB „SEB banke“. Iš šios sąskaitos pavedimus darbuotojams į asmenines sąskaitas daro tiesiogiai tik tuomet, kai darbo užmokestis mokamas vienam darbuotojui, jei mokama grupei darbuotojų, tuomet daromas vienas pavedimas į banką, t. y. prie mokėjimo nurodymo pridedamas ir siunčiamas darbuotojų sąrašas ir tuomet paskirsto mokėjimo nurodyme nurodytą sumą sąraše esantiems darbuotojams. Jos žiniomis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams, tame tarpe ir jai, nebuvo mokamas užmokestis už atliktą darbą, kuris būtų neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Ji niekada neskaičiavo grynųjų pinigų (neapskaitytų buhalterinėje apskaitoje), kurie vėliau būtų išmokami bendrovės darbuotojams kaip atlygis už atliktą darbą. Taip pat nedarė savo ranka kažkokių įrašų apie grynus pinigus, nesurašinėjo ant popieriaus lapelių vardų, pavardžių, į kuriuos vėliau būtų dedami gryni pinigai. Ji negali teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo ar yra mokami gryni pinigai, t. y. neapskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje pinigai už atliktą darbą kaip darbo užmokestis, nes nežino (3 t., b. l. 5-6).

Liudytojo D. S. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios ir iki 2016 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Dirbo statybos vadovo pareigose. Darbą šioje bendrovėje surado per internetinį tinklalapį. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefonas, kuriuo jis paskambino. Tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininko A. K. kontaktinis telefonas. Šiuo metu jo telefono numerio nurodyti negali, nes nepamena ir jokių ryšių nepalaiko. Sutartu laiku jis nuvyko į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame su A. K. buvo aptartos darbo sąlygos. Buvo sutarta, kad į rankas jis gaus 800 eurų per mėnesį, t. y. oficialiai jis gaus 500 eurų darbo užmokesčio, pervedant pinigus į jo atsiskaitomąją sąskaitą plius 300 eurų „juodais pinigais“. Kadangi jam buvo reikalingas darbas, todėl jis sutiko dirbti tokiomis sąlygomis. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Sutartyje buvo nurodytas 500 eurų darbo užmokestis. Sutartis buvo pasirašyta ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbo sutartį pasirašė jis ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Š.. Kiek jis suprato, tai A. Š. buvo statytinis direktorius, nes į bendrovės veiklą jis nesikišo. UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo akcininkas A. K.. Jis pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) objektuose, esančiuose Panevėžio r. ir Panevėžyje. Tuo metu statybos objektuose dirbo 3-4 statybininkai, kurių vardų dabar nepamena. Su statybininkais jis bendravo kiekvieną dieną. Oficialų darbo užmokestį jis gaudavo mėnesio pirmoje dalyje ir pinigai būdavo pervedami į jo atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“, o neoficialų darbo užmokestį gaudavo mėnesio pabaigoje. Taip pat visi statybininkai gaudavo neoficialų darbo užmokestį. „Juodus pinigus“, t. y. neapskaitytus buhalterinėje apskaitoje pinigus pirmą mėnesį išmokėjo pats A. K. jo akivaizdoje. A. K. ištraukė pinigus iš piniginės iš išmokėjo statybininkams. Statybininkams niekur pasirašyti nereikėjo. Kiekvienas statybininkas gavo „juodais“ skirtingą pinigų sumą, nes buvo skirtinga darbuotojų kvalifikacija. Kiek žino, vidutiniškai statybininkas gaudavo iki 750 eurų per mėnesį, suma susidėdavo iš oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio. Už 2016 m. rugpjūčio mėn. jis „juodais pinigais“ gavo iki 240 eurų, pinigus jam išmokėjo pats A. K. grynais pinigais. Pinigai buvo perduoti iš rankų į rankas. Už rugsėjo mėn. „juodi pinigai“ jam išmokėti nebuvo, kadangi A. K. užpyko, kad jis išeina iš darbo. Statybininkams už rugsėjo mėnesį „juodi pinigai“ buvo išmokėti. Jis išmokėjo „juodus pinigus“. Pinigus jam perdavė A. K. iš rankų į rankas, be jokio vokelio. Gautus iš A. K. „juodus pinigus“ jis išdalino statybininkams. Statybininkai pinigus gavo iš rankų į rankas, be jokio vokelio. Statybininkai „juodus pinigus“ gaudavo pirmi, o tik po to „juodais pinigais“ atsiskaitydavo su juo. Statybininkų „juodas“ darbo užmokestis priklausė nuo išdirbtų dienų ir atlikto darbo. Jam, kaip statybos vadovui reikėdavo pildyti kalendorinį grafiką, kuriame atsispindėjo statybininkų darbo dienos. Vadovaujantis šiuo grafiku buhalterė vardu D. apskaičiuodavo darbuotojams oficialų darbo užmokestį. Darbuotojų „Asmens kortelių“ jam pildyti nereikėdavo. Jokių rankraštinių įrašų asmens kortelėse jis nedarydavo. Iš darbo išėjo savo noru, nes netenkino darbo sąlygos (3 t., b. l. 11-12).

Liudytojo E. V. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2016 m. liepos mėn. pabaigos. Jis pats nusiuntė CV į UAB (duomenys neskelbtini), nes ieškojo darbo. Dienos bėgyje jam paskambino vyriškis, kuris neprisistatė ir pasiūlė susitikti bei aptarti darbo sąlygas. Kaip vėliau paaiškėjo jam skambino UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas A. K., kuris pokalbio metu pasidomėjo, ar jie gali susitikti Vilniuje, nes jis pats šiaulietis. Jie susitiko sutartoje vietoje, kurią nurodė A. K., t. y. adresu Vilnius, Verkių g. 30A. Susitikimo metu su A. K. buvo aptartos darbo sąlygos. Pokalbio metu A. K. prisistatė esąs UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Jie bendravo dviese. Jis A. K. pasakė, kad nori gauti oficialų darbo užmokestį apie 1200 eurų į rankas. Ir kad šis atlyginimas būtų įtrauktas į darbo sutartį. A. K. atsakė, kad tokio atlyginimo jis negali nurodyti darbo sutartyje, nes jis naujas darbuotojas ir juo nepasitiki. Tačiau jis prižadėjo 1200 eurų jam mokėti į rankas, darbo sutartyje bus nurodytas mažesnis atlyginimas. Kadangi jam labai buvo reikalingas darbas, todėl jis sutiko, kad darbo sutartyje būtų nurodytas mažesnis atlyginimas, tačiau pokalbio metu akcentavo, kad norėtų, jog visas atlyginimas būtų oficialus. A. K. jam pasakė, kad jis užsidirbs dar daugiau, t. y., už kiekvieną objektą gaus papildomai po 200 eurų, tačiau jeigu ši suma bus apskaityta buhalterinėje apskaitoje, tai jis gaus mažiau, nes bus nuskaityti mokesčiai. Jį tenkino mažesnė suma, tačiau oficiali. Jam pradėjus dirbti UAB (duomenys neskelbtini) buvo 4 objektai. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo nurodytas 500 eurų darbo užmokestis. Darbo sutartyje jis pasirašė, kiek pamena sutartis buvo pasirašyta Panevėžyje, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, Klaipėdos g. Jis pasirašė visus dokumentus, o po kelių dienų jam buvo perduoda darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. Š. parašu, kuris esąs A. K. žentas. Jis pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) statybos vadovo pareigose. Kaip ir minėjo A. K. buvo 4 objektai, tačiau 1 iš jų buvo pristabdytas. Objekte, esančiame Vilniuje, dirbo 2 darbuotojai, jų vardų nepamena, objekte esančiame Panevėžyje, Stetiškėse, dirbo 2-3 darbuotojai, jų vardų nepamena. Darbuotojų vardų nepamena, nes darbuotojai dažnai keitėsi. Už kelias darbo dienas gegužės mėn. jis gavo tik oficialų darbo užmokestį, kokia tai buvo suma dabar nepamena, suma buvo apskaičiuota nuo sumos nurodytos darbo sutartyje. „Juodų“ pinigų jis negavo. 2016 m. birželio mėn. buvo priimti nauji darbuotojai, kurie 2-3 savaičių bėgyje A. K. paprašė avanso. Jam paskambino A. K. ir pasakė, kad jis darbuotojams išmokėtų avansą, nurodydamas darbuotojų pavardes ir sumas, kurias jis turėjo sumokėti. Jis pasiteiravo iš kur jam paimti pinigus, jam buvo pasakyta, kad pinigus gali nuimti iš bankomato nuo bendrovės kortelės. Darbo eigoje jam buvo išduota SEB banko mokėjimo kortelė, priklausanti UAB (duomenys neskelbtini), su kuria jis galėjo atsiskaityti perkant prekes arba nuimti pinigus grynais bankomate. Visus atsiskaitymo su kortele kvitus jis perduodavo buhalterei vardu D.. A. K. leidus, jis iš bankomato, iš kurio dabar nepamena, nuėmė iki 300 eurų, tikslios sumos nepamena. Kiek pamena pinigai buvo nuimti prieš šventę, tai galėjo būti prieš Joninių šventę. Pinigus jis išmokėjo darbuotojams pasirašytinai, kiek pamena jie pasirašė ant paprasto popieriaus lapo, tačiau galėjo pasirašyti ant kasos išlaidų orderio, kurį galima įsigyti blankų parduotuvėje. Kokias sumas išmokėjo darbuotojams nepamena. Visus dokumentus jis perdavė A. K. arba buhalterei D., o kažkuris iš jų jam grąžino pinigų sumą, kurią jis išėmė iš bankomato ir nurodė atstatyti pinigų likutį sąskaitoje. Tą pačią pinigų sumą jis įnešė į sąskaitą, papildydamas sąskaitą bankomate, esančiame Panevėžyje, Ukmergės g. 2016 m. liepos mėn. jis susitiko su A. K., nes jis norėjo paskaičiuoti kartu su juo ,kiek darbuotojai uždirbo per 2016 m. birželio mėnesį. Kiek pamena 2016 m. birželio mėn. pabaigoje jis iš buhalterės buvo paėmęs suvestinę, kurioje jis pažymėjo kiek pinigų buvo išmokėta avansu darbuotojams. Apklausos metu jam buvo parodytas segtuvas iš 32 lapų. Segtuvo lape, kuris pažymėtas Nr. 6, yra jo rankraštiniai įrašai. Atlyginimų priskaitymų suvestinę jam perdavė buhalterė D.. Šioje suvestinėje ji pati pažymėjo, kad H. G. pavedimu išmokėta 150, o V. S. 100. Kiek pamena, jam paskambino A. K. ir pasakė, kad jis Vilniuje dirbantiems M. Č. ir A. D. išmokėjo avansą ir liepė suvestinėje prie jų pavardžių pažymėti sumas. Todėl jis prie M. Č. pavardės nurodė sumą 50, skliausteliuose parašydamas žodį „avansas“, o prie A. D. pavardės nurodė sumą 200, skliausteliuose parašydamas žodį „grynais“. Šias sumas jam nurodė parašyti A. K.. Kadangi jis buvo išmokėjęs avansą, todėl prie J. V. pavardės nurodė išmokėtą sumą, t. y. 200. Iš jam parodytos suvestinės jis suprato, kad grynais buvo nuimta 200 eurų ir pinigus jis išmokėjo tik vienam darbuotojui, t. y. J. V.. Suvestinės apačioje yra jo rankraštinis įrašas, t. y. telefono pokalbio metu jis greitai užrašė nurodytas išmokėtas sumas. Taip pat jis patvirtino, kad tušinuku pildė lapus, kurie pažymėti Nr. 8-9, šiuose lapuose yra surašytos darbuotojų pavardės, objektai bei darbo dienos. Pieštuku šiuos lapus pildė A. K., tai pat jis pildė lapą, kuris pažymėtas Nr. 7. Kokios sumos atsispindi šiame lape pasakyti negali, galbūt kažkokie paskaičiavimai. Apklausos metu jam buvo parodytas lapelis su užrašu „S. A.“, šį užrašą atliko jis ir darbuotojui A. S. išmokėjo „juodus“ pinigus, t. y. pinigus, neapskaitytus buhalterinėje apskaitoje. Lape, kuris pažymėtas Nr. 8, nurodyta, kad A. S. „juodais“ pinigais buvo išmokėta 170 eurų, ši suma nurodyta ir pažymėta lape Nr. 8 prie A. S. pavardės, A. K. „juodais“ buvo išmokėta 286 Eur, D. V. išmokėta „juodais“ pinigais – 467 Eur, H. G. – 347 Eur, J. V. – 343 Eur, V. S. – 360 Eur, A. S. – 170 Eur. Lape Nr. 9 nurodyta, kad Ž. M. „juodais“ buvo išmokėta 229 Eur, M. Č. -229 Eur, A. D. -261 Eur, o jis „juodais“ gavo 323 Eur, pažymėti 100 Eur prie jo pavardės galimai buvo išmokėti oficialiai. Prie jo pavardės nurodyta suma 725, tai buvo jo mėnesio uždarbis vietoj žadėto 1200 Eur. „Juodus“ pinigus jam perdavė A. K. ir liepė padalinti darbuotojams. Jam buvo perduoti „juodi“ pinigai, kuriuos jis išmokėjo Panevėžyje dirbantiems darbuotojams. Ant popieriaus lapo jis buvo susirašęs kiek ir kam turi sumokėti pinigų. Todėl ant lapuko, kuris buvo perlenktas, jis pažymėjo darbuotojų pavardes ir kartu su lapeliu darbuotojams perdavė pinigus. Kadangi jam nebuvo išmokėtas prižadėtas darbo užmokestis, be to, jo netenkino „juodas“ atlyginimas ir jis buvo verčiamas darbuotojams mokėti „juodą“ darbo užmokestį, todėl jis savo noru išėjo iš darbo (3 t., b. l. 17-19).

Liudytojo V. Ž. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose dirbo nuo 2016 m. spalio mėn. pabaigos iki 2017 m. gegužės mėn. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigose. Internetiniame tinklalapyje jis rado skelbimą, kad UAB (duomenys neskelbtini) ieško gamybos vadovo. Nurodytu skelbime elektroniniu paštu jis išsiuntė savo CV ir sulaukė skambučio. Jam paskambino vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. K.. Sutartu laiku jie susitiko UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Dėl darbo sąlygų jis bendravo su A. K.. Pokalbio metu nebuvo akcentuojama į tai, kokiose pareigose jis dirbs. Sekančio susitikimo metu, tose pačiose patalpose buvo pasirašyta darbo sutartis, kurioje buvo nurodyta, kad jis priimamas į direktoriaus pareigas. Darbo sutartyje buvo nurodytas 500 eurų darbo užmokestis. Darbo sutartį pasirašė jis ir UAB (duomenys neskelbtini) teisininkas D. K.. Kadangi statybos verslas buvo nauja jo veikla, kurioje jis turėjo mažai įgūdžių, todėl pirmus keletą mėnesių jis sugebėjo tik susipažinti su procesais, vykstančiais bendrovėje. Finansiniais klausimais jam patardavo buhalterė D. K.. Darbo užmokestį priskaičiuodavo ir išmokėdavo D. K.. Gamybiniai klausimai būdavo sprendžiami pasitarimų kambaryje, kuriame dalyvaudavo visi gamybininkai ir UAB (duomenys neskelbtini) investuotojas ir patarėjas A. K.. Jam neteko girdėti, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų buvę mokami „juodi“ pinigai. Darbuotojams buvo nustatytas fiksuotas darbo užmokestis. Bendrovė iki šiol skendo skolose ir nėra galimybės mokėti priedų. Jis niekada neišmokėdavo darbuotojams darbo užmokesčio, kadangi darbo užmokestis mokamas bankiniu pavedimu. Jis niekada nebuvęs ofise, esančiame Panevėžyje. Pagal pasirašytą sutartį jis privalėjo atlikti veiksmus, kurie naudingi UAB (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. dirba direktoriaus pavaduotojo pareigose, kadangi nesusitvarkė su direktoriaus darbu (3 t., b. l. 27-28).

Liudytojo G. R. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo apie mėnesį laiko. Darbą surado per internetinį tinklalapį. 2016 m. rugsėjo mėn. jam paskambino vyriškis, prisistatęs vardu A., ir pasiūlė susitikti. Pirmas susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu jis bendravo su vyriškiu vardu A., jis suprato, kad tai UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Susitikimo metu buvo aptartos jo darbo sąlygos. Jis turėjo vadovauti statomų individualių namų iš SIP plokščių statybai bei darbuotojams. Buvo sutarta, kad jis gaus 500 eurų darbo užmokestį per mėnesį bei priedus. Apie „juodus“ pinigus kalbos nebuvo. Su juo iš karto nebuvo sudaryta darbo sutartis, tik po 2 savaičių elektroniniu paštu jam buvo atsiųsta darbo sutartis ir pasirašyta. Dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) jis jokio reikšmingo įsakymo nepasirašė. Darbo užmokestis jam buvo pervestas pavedimu. Pasak jo ir darbuotojai darbo užmokestį gaudavo pavedimu. Jis girdėjo, kad darbuotojai gaudavo priedus prie darbo užmokesčio. Kas ir kokiu būdu išmokėdavo priedus jis nežino. Darbo eigoje, galimai spalio mėn., A. jam buvo davęs apie 500 eurų ir paprašė pinigus perduoti statybos vadovui vardu K., pasakydamas, kad jis žino kokios paskirties šie pinigai, t. y. ar mechanizmams, ar kitoms išlaidoms. Gautus iš A. pinigus jis perdavė K.. Iš darbo išėjo savo noru, nes suprato, kad A. komandoje jis negalės dirbti. UAB (duomenys neskelbtini) jis savarankiškai nevadovavo, nes neleido A.. UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo A., o buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės (3 t., b. l. 33-34).

Liudytojo D. V. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016 metų balandžio ar gegužės mėnesį, tiksliai datos nepamena jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Internetiniame portale radęs skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad bendrovė ieško statybininkų dirbti prie karkasinių namų. Dėl priėmimo į darbą kalbėjo ne su vadovu, o su darbų vykdytoju ar vadybininku. Vadybininko vardas buvo V.. Kol jis dirbo bendrovėje pasikeitė kokie 5 vadybininkai. Jų vardai buvo G. Ž., A., kitų nepamena, nes kai kurie dirbdavo labai trumpai. Vadybininkų tikslesnių anketinių duomenų nežino. Bendrovėje išdirbo apie 8-9 mėnesius. Du mėnesius iki įdarbinimo jis dirbo be darbo sutarties, t. y. nelegaliai. Kadangi jo netenkino apmokėjimas už atliktą darbą jis iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru parašęs raštišką prašymą. Kiekvieną mėnesį bendrovė pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą minimalią mėnesinę alga, tai buvo apie 300 eurų. Per visą dirbtą laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) jis gavo ne mažiau kaip 3000 eurų grynų pinigų į rankas, t. y. šie pinigai buvo išmokėti „vokelyje“. Jo netenkino tai, kad už atliktą darbą jis turėjo gauti dar daugiau pinigų. Šiuo metu jam UAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga ne mažiau kaip 2800 eurų. Pinigus jam išmokėdavo A. K., darbų vykdytojas, kuris tuo metu dirbdavo bendrovėje. Jų tikslių anketinių duomenų nežino. Pinigai buvo mokami objektuose arba ofise, kuris randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino, šalia yra degalinė. Ofise pinigai buvo išmokami antrame-trečiame aukštuose. Grynųjų pinigų išmokėjimo faktą gali patvirtinti H. G., A. S., kurie dirbo kartu su juo. Jis gali pasakyti, kad G. Ž. jam yra išmokėjęs atlyginimus vokelyje 2 kartus, t. y. ta suma yra ne mažiau kaip 1000 eurų. Šiuo metu kiek jis žino G. Ž. yra išvykęs dirbti į Daniją. Darbo laikas bendrovėje buvo nenormuotas, jie dirbo kuo ilgiau, norėdami užsidirbti. Per dirbtą laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo objektuose, kurie randasi: Lepšių kaime, Panevėžio rajone; Piniavos k., Panevėžio raj., pačiame ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje, Bernatonių kaime, taip pat dirbo Vilniuje. Kartu su juo dirbo ir J. V., kiek jis žino šiuo metu jis dirba Airijoje. Žino, kad šioje bendrovėje labai dažnai keisdavosi darbuotojai. Daugiau šiuo klausimu jis nieko pasakyti negali. Apie užrašus (paimti užrašai kratos metu, 8 psl.), kuriuose prie jo pavardės matyti skaičiavimai: 750-283=467, jis gali pasakyti, kad 750 yra jo per mėnesį uždirbti pinigai. 283 tai yra suma, pervesta į jo asmeninę sąskaitą, 467 yra suma, kurią jis gavo į rankas, t. y. pinigai liaudiškai sakant „vokelyje“. Apie jam parodytus užrašus (paimti užrašai kratos metu, 10 psl.), kuriuose prie jo pavardės matyti skaičiavimai: 800-318=482, gali jis pasakyti, kad 800 yra jo per mėnesį uždirbti pinigai. 318 tai yra suma pervesta į jo asmeninę sąskaitą, 482 yra suma, kurią jis gavo į rankas, t. y. pinigai liaudiškai sakant „vokelyje“ (2 t., b. l. 149-150).

Liudytojo H. G. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016 metų apie birželio mėnesį, tiksliai datos nepamena, jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Skelbimą apie darbuotojų paiešką rado internete. Jo darbo bendrovėje metu darbus nurodydavo E., pavardės nepamena, jis dirbo bendrovėje labai trumpai. Po to dar keitėsi eilė vadybininkų, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Bendrovėje išdirbo iki 2017 metų sausio mėnesio. Kadangi jo netenkino tai, kad reikia važinėti dirbti į kitus miestus jis savo noru išėjo iš bendrovės. Bendrovė su juo atsiskaitė pilnai. Mėnesinė jo alga svyruodavo nuo 600 iki 800 eurų. Kadangi Panevėžyje nebūdavo darbo, tai kai kuriais mėnesiais jis gaudavo ir minimumą. Uždirbtą minimalią mėnesinę algą darbdavys pervesdavo į jo asmeninę sąskaitą, o likusius uždirbtus pinigus sumokėdavo grynais į rankas, t. y. „vokelyje“. Per visą jo darbo laiką UAB (duomenys neskelbtini) jam buvo sumokėta ne mažiau kaip 2000 eurų į rankas. Grynus pinigus jam išmokėdavo darbų vadovai. Tai, kad jam buvo išmokami grynieji pinigai, gali patvirtinti D. V., taip pat kiti darbuotojai, nes visi gaudavo atlyginimo dalį „vokeliuose“. Darbų vadovai buvo E., D., G., tačiau jų tikslesnių anketinių duomenų nurodyti negali, nes nežino. Pinigai buvo išmokami arba objekte, arba ofise, arba šalia ofiso. Ofisas randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje prie „Neste“ degalinės. Tikslaus adreso šiuo metu pasakyti negali. Šalia yra UAB (duomenys neskelbtini) servisai. Darbo laikas buvo 8 valandos. Per darbo mėnesius UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo objektuose, kurie randasi: Lepšių kaime, Panevėžio rajone; Piniavos k., Panevėžio raj., tikslaus adreso pasakyti negali, taip pat dirbo pačiame ofise, atliko smulkius darbus. Kartu su juo dirbo dažniausiai D. V., dirbo ir daugiau asmenų, bet jų tikslių anketinių duomenų nežino ir nežinojo. Žino tik tiek, kad šioje bendrovėje labai dažnai keisdavosi darbuotojai (2 t., b. l. 153-154).

Liudytojo V. S. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016 metų birželio mėnesį, jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo užsiregistravęs viešame darbų paieškos internetiniame portale, jam paskambino UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas ir pasiūlė darbą statybose. Vadybininko anketinių duomenų nežino. Bendrovėje išdirbo apie 2 mėnesius. Kadangi jo netenkino apmokėjimo už atliktą darbą tvarka ir terminai jis iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo savo noru parašęs raštišką prašymą. Jo netenkino tai, kad už atliktą darbą ne iš karto buvo sumokami pinigai. Šiuo metu jam UAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga ne mažiau kaip 1500 eurų. Per visą darbo laiką bendrovėje (duomenys neskelbtini) jis gavo ne mažiau kaip 250 eurų „vokelyje“, t. y. šie pinigai jam buvo išmokėti „į rankas“. Pinigus jam išmokėjo darbų vykdytojas, kurio nei vardo, nei pavardės nepamena, telefono numerio neturi. Pinigai buvo mokami kontoroje, kuri randasi (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino, šalia yra degalinė. Tikslios pinigų išmokėjimo datos nepamena. Pinigai buvo išmokami antrame kontoros aukšte. Grynųjų pinigų išmokėjimo faktą gali patvirtinti J., kuris dirbo kartu su juo. Ne mažiau kaip 350 eurų buvo jam pervesta į asmeninę sąskaitą. Darbo laikas buvo 8 valandos. Per tuos du darbo mėnesius UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo objektuose, kurie randasi: Lepšių kaime, Panevėžio rajone; Piniavos k., Panevėžio raj., tikslaus adreso pasakyti negali. Kartu su juo dirbo: J., H., D., dirbo ir daugiau asmenų, bet jų tikslių anketinių duomenų nežino ir nežinojo. Telefonų numerių jų neturi. Žino tik tiek, kad šioje bendrovėje labai dažnai keisdavosi darbuotojai (2 t., b. l. 157-158).

Liudytojo V. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2015 metų pabaigoje jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirbo apie pusę metų. Internetiniame portale „CV BANKAS“ rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad bendrovė ieško darbuotojų karkasinių namų gamybai, statymui ir t.t. Jis elektroniniu būdu nusiuntė CV ir po kažkokio laiko tarpo jam paskambino vyras. Susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame ofise, 3 aukšte. Buvo aptartos darbo sąlygos, atlygis. Jam buvo pasiūlyta minimali mėnesinė alga. Jam nebuvo siūlyti papildomi pinigai, t. y. pinigai „vokelyje“. Buvo pasakyta, kad dėl papildomai atlikto darbo gali būti išmokami piniginiai priedai. Tuo metu bendrovėje vadybininku dirbo asmuo vardu E., kilęs iš Šiaulių, kuriam apie 60 metų. E. nurodydavo darbo vietą. Kartu su juo vienu metu dirbo 3 asmenys, kurie pastoviai keitėsi. Darbuotojai dažnai keitėsi dėl to, kad buvo nepatenkinti darbo sąlygomis ir gaunamu atlygiu už darbą. Su kokiais asmenimis jis dirbo šiuo metu tiksliai nepamena. Jie dirbdavo labai trumpą laikotarpį. Per jo darbo bendrovėje laikotarpį jis nematydavo, kad kam nors būtų mokamas atlyginimas „vokeliuose“. Su kiekvienu darbuotoju būdavo atsiskaitoma individualiai. Tačiau gali pasakyti, kad jam teko dirbti pora dienų savaitgalį ir už atliktą darbą jis gavo į dieną 50 eurų grynais pinigais, viso gavo 100 eurų. Šiuos grynus pinigus jam išmokėjo vadybininkas E.. Pinigai buvo išmokėti pačiame objekte. Iš bendrovės išėjo savo noru, nes netenkino atlygis už atliekamą darbą. Bendrovė su juo atsiskaitė. Atlygis už atliekamą darbą buvo pervedamas į jo asmeninę sąskaitą (2 t., b. l. 165-166).

Liudytojo J. V. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2015 metų rugsėjo mėnesį jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirbo 7 mėnesius. Internetiniame portale „CV BANKAS“ jis buvo įdėjęs skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieško įvairaus darbo. Skelbime buvo nurodyti jo kontaktiniai duomenys ir jam paskambino vyras vardu V. ir pasiūlė darbą. Kaip vėliau sužinojo jis buvo darbų vadovas. Jam buvo virš 30 metų. Pirmą kartą jie susitiko (duomenys neskelbtini) esančiame bendrovės ofise, trečiame aukšte. Aptarė darbo sąlygas, atlygį. Jam buvo pasiūlytas atlygis didesnis nei minimali mėnesinė alga. Taip pat sakė, kad papildomai bus mokama už papildomą darbą. Susitikimo metu nebuvo kalbama apie atlygį „vokelyje“. Buvo pasakyta, kad dėl papildomai atlikto darbo gali būti išmokami piniginiai priedai. Konkrečios sumos jie neaptarė. Darbo vadovu buvo V.. Jis nurodydavo darbo vietą, pristatydavo medžiagas. Kartu su juo brigadoje dirbo nuo 3 iki 7 asmenų. Darbuotojai dažnai keitėsi. Jo žiniomis jie keitėsi todėl, kad darbo užmokestis buvo mokamas „vokeliuose“, bei buvo nepatenkinti darbo sąlygomis. Neturėjo vietos normaliai kur pavalgyti, valgydavo tarp įrankių, taip pat nebūdavo nei tualeto, nei sąlygų nusiprausti. Su kokiais asmenimis dirbo šiuo metu tiksliai nepamena, gali nurodyti tik kelis vardus, t. y. G., A., A., J., V., jų tikslesnių anketinių duomenų nežino. Jis pats matęs kaip būdavo darbuotojams išmokami taip vadinami „pinigai vokeliuose“. Dažniausiai atsiskaitoma būdavo pačioje darbo vietoje arba darbuotojams „vokeliai“ būdavo atvežami į namus. Per jo darbo laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimus „vokelyje“ mokėdavo darbų vadovas vardu V.. Jis gavęs darbo užmokestį „vokelyje“, t. y. grynais pinigais. Asmeniškai jam darbo užmokestis, t. y. minimali mėnesinė alga būdavo pervedama į jo asmeninę sąskaitą, kuri randasi DnB banke. Papildomai jam buvo išmokami gryni pinigai „vokelyje“. Pamena, kad pirmą darbo mėnesį jis gavo ne mažiau kaip 100 eurų grynaisiais. Sekančius 5 mėnesius grynaisiais gavęs ne mažiau kaip 300 eurų, t. y. kiekvieną mėnesį ne mažiau kaip 60 eurų. Pamena, kad už paskutines 18 darbo dienų jis grynaisiais, t. y. pinigais „vokelyje“ gavo ne mažiau kaip 130 eurų. Šiuos grynuosius 130 eurų jam buvo padavęs bendrovės realus direktorius K.. Pinigus perdavė ofise, (duomenys neskelbtini) gatvėje, trečiame aukšte. Visus kitus grynuosius jis gavęs iš V.. Iš bendrovės išėjo savo noru, nes netenkino atlygis už atliekamą darbą ir darbo sąlygos (2 t., b. l. 169-170).

Liudytojo R. S. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2015 metų rudenį jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirbo apie 7 mėnesius. Internetiniame portale „CV BANKAS“ rado skelbimą dėl darbo pasiūlymo. Paskambinęs nurodytu telefono numeriu bendravo su vyru, kuris pasiūlė susitikti bendrovės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Darbo pokalbis vyko ofiso 2 ar 3 aukšte, pokalbis vyko su meistru, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Šis darbų vadovas vadovavo statybų objekte, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu aptarė darbo sąlygas, atlygį. Jam buvo pasiūlytas bandomasis laikotarpis 3 mėnesiams. Bandomuoju laikotarpiu jam buvo mokama minimali mėnesinė alga. Taip pat sakė, kad papildomai bus mokama už papildomą darbą. Konkrečios sumos neaptarė. Tačiau už papildomą darbą jam niekada nebuvo mokėta. Susitikimo metu nebuvo kalbama apie atlygį „vokelyje“. Jo darbo bendrovėje metu darbų vadovas pasikeitė kai jie išvyko dirbti į statybų objektą, kuris buvo Trakų Vokėje. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Šiame objekte dažniausiai jie dirbo dviese su R.. Kartais atvažiuodavo daugiau darbuotojų, kurie dažnai keisdavosi. Darbo sąlygos bendrovėje buvo prastos. Nedavė darbinės aprangos, nors žadėjo. Minimali mėnesinė alga būdavo pervedama į jo asmeninę sąskaitą, kuri randasi SEB banke. Bendrovės direktorius jo žiniomis buvo A. K.. Bendrovėje už minimalų atlyginimą dirbo tik todėl, kad pastoviai buvo žadama, jog darbo užmokestis padidės. Kadangi pastoviai buvo mokamas minimalus atlyginimas, jis iš bendrovės išėjo savo noru, nes netenkino atlygis už atliekamą darbą ir darbo sąlygos. Jis nematęs, kad darbuotojams buvo mokami gryni pinigai, t. y. liaudiškai tariant „vokeliuose“ (2 t., b. l. 173-174).

Liudytojo Ž. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016 metų vasaros pradžioje jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovėje dirbo šiek tiek daugiau nei du mėnesius. Internetiniame portale „CV BANKAS“ buvo įdėjęs skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad ieško darbo. Jam paskambino vyras ir pasiūlė darbą statybose. Pasakė, kad skambina iš statybų bendrovės, pats asmeniškai neprisistatė, tačiau vėliau susitikimo metu jis suprato, kad skambino bendrovės vadovas A. K.. Jis telefonu pasakė, kad jo mėnesinis darbo užmokestis bus apie 725 eurai, iš šios sumos, minimali mėnesinė alga bus mokama į asmeninę sąskaitą, o likusi dalis bus mokama „juodai“. Kaip jis suprato bus duodami gryni pinigai taip vadinami „vokeliu“. Jis lankėsi bendrovės ofise (duomenys neskelbtini). Ten nunešė pažymą dėl sveikatos tikrinimo. Per visą laikotarpį, kurį jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), darbus vykdė tik viename objekte, kuris randasi Skaidiškėse, Vilniaus rajone ir dar apie tris dienas dirbo kitame objekte, kuris taip pat randasi Vilniaus rajone. Kartu su juo vienu metu dirbo keletas darbuotojų. Darbuotojai bendrovėje dažnai keitėsi. Keitėsi dėl to, kad buvo nepatenkinti darbo sąlygomis ir gaunamu atlygiu už darbą. Vienas iš jų buvo vardu M. Č.. Darbo bendrovėje laikotarpiu jis matydavo, kad darbuotojams buvo mokamas atlyginimas taip vadinamuose „vokeliuose“. Mokama buvo grynais pinigais pačiame statybų objekte. Su kiekvienu darbuotoju būdavo atsiskaitoma individualiai. Jis pats matydavo kaip kitiems darbuotojams buvo išmokami gryni pinigai. Grynus pinigus tiek jam, tiek kitiems bendrovės darbuotojams išmokėdavo bendrovės vadovas A. K.. A. K. kartu su savimi į objektą atsiveždavo popieriaus lapus, kuriuose būdavo surašytas apskaičiuotas darbo užmokestis, kiek dienų dirbta, bei išskirta pinigų suma, kuri buvo pervedama į bankinę sąskaitą ir pinigų suma „juodais“ pinigais, t. y. pinigai į rankas.

Į užduotą klausimą „Kaip galite paaiškinti šiuos įrašus - Ž. M. 18 d. d. 500 247,6+253 (100 avansu)=153?“, jis atsakė, kad per 18 darbo dienų jis uždirbo 500 eurų. 247,6 jam buvo pervesti į asmeninę sąskaitą, o 253 darbo užmokesti grynais pinigais, iš kurių aš 100 eurų buvo gavęs avansu.

Į užduotą klausimą „Kaip galite paaiškinti šiuos įrašus - Ž. M. 25€x21d.=525€-296=229?“, jis paaiškino, kad per 21 darbo dieną jis uždirbo 525 eurus, iš kurių į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesti 296 eurai, o 229 eurai išmokėti grynais pinigais. Abu kartus jam grynus pinigus išmokėjo A. K.. Iš bendrovės išėjo savo noru, nes netenkino atlygis už atliekamą darbą. Atlygis už atliekamą darbą buvo pervedamas į jo asmeninę sąskaitą, kuri randasi „Swedbank“ banke (2 t., b. l. 177-178).

Liudytojo A. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. Bendrovei vadovavo A. K.. Bendrovės darbuotojai dažnai keisdavosi. Vienu metu su juo viename objekte dirbo 4-5 asmenys. Iki 2016 m. pabaigos darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais, t. y. “vokeliuose“, tai buvo sumos nuo 50 iki 150 eurų per mėnesį. Grynuosius pinigus išmokėdavo bendrovės vadovas A. K., dažniausiai objektuose. Kokios sumos buvo mokamos kitiems darbuotojams, nežino. Į jo atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervedamas minimalus darbo užmokestis, kuris buvo apie 300 eurų.

Į klausimą „Kaip galite paaiškinti užrašą, kuris yra šalia Jūsų vardo ir pavardės (6 lapas)“, jis atsakė, kad birželio mėn. prieš Joninių šventę jis iš A. K. gavo 100 eurų grynais pinigais, t. y. „vokelyje“‘.

Į klausimą „Kaip galite paaiškinti įrašą prie savo vardo ir pavardės (9 lapas), jis atsakė, kad dirbo 13 dienų, uždirbo 455 eurų. Į asmeninę sąskaitą pervesta 194 eurų, „juodais pinigais“ gavo 100 eurų. Sumų neatitikimo paaiškinti negalėjo, jo manymu jam buvo nesumokėta 161 Eur (2 t., b. l. 180-181).

Liudytojo V. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Bendrovei vadovavo A.. Gaudavo apie 300 eurų per mėnesį ir pinigai buvo pervedami į jo atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat kiekvieną mėnesį iki 2016 m. gruodžio mėn. gaudavo priedą grynais pinigais, ne mažiau 200 Eur per mėnesį, tai buvo „juodi pinigai“. Priedų savo sąskaitoje nematydavo. Priedus dažniausiai išmokėdavo darbų vadovas K., pirmą mėnesį išmokėjo vadovas A. (2 t., b. l. 183-184).

Liudytojo M. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. pavasario. Dirbo architektu. Jam buvo mokamas oficialus darbo užmokestis. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. K. pasiūlė atlygį už darbą mokėti grynais pinigais, neoficialiai, argumentuodamas tuo, kad sutaupys išlaidas jaunai įmonei. Jis nesutiko. Jam teko girdėti iš kitų kolegų, kad A. K. mokėdavo neoficialų atlygį (2 t., b. l. 189-190).

Liudytojo P. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. vasario mėn. Bendrovei vadovavo A. K.. Gaudavo apie 500 eurų, pinigai buvo pervedami į atsiskaitomąją sąskaitą. A. K. siūlė dalį atlyginimo mokėti grynais pinigais, tačiau jis atsisakė (2 t., b. l. 192-193).

Liudytojo R. M. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2016 m. kovo 14 d. Darbo sąlygas, atlygį aptarė su A. K.. Buvo sutarta, kad jam bus mokama 500 eurų mėnesinė alga bei papildomai mokama premija už įgyvendintą projektą. A. K. jam yra sumokėjęs grynais pinigais 3 kartus, sumokėdamas nuo 150 iki 200 eurų. Pinigus mokėjo Vilniuje susitikimo metu (2 t., b. l. 195-196).

Liudytojo E. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2016 metų liepos mėn. pabaigoje jis įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). Internetiniame portale CV bankas jis buvo paskelbęs skelbimą dėl darbo paieškos. Jam paskambino asmuo ir pasiūlė susitikti pokalbiui dėl darbo. Kaip vėliau suprato jam skambino UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. K.. Taip pat vėliau sužinojo, kad bendrovės direktorius iš tikro yra K. žentas A. Š., nors realiai viskam vadovavo K.. Susitikimas įvyko (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte esančiame kabinete. Jam pasiūlė dirbti darbų vadovu, sakydamas, kad pagrindinis atlyginimas bus minimalus ir plius priedai. Jis suprato, kad minimali mėnesinė alga, tai yra oficialus atlyginimas. O priedai bus mokami nuo įvykdytų darbų kiekio. A. K. jam atlyginimo grynais pinigais nesiūlė. Kartu su juo dirbo 3 ar keturi statybininkai. Bendrovėje viso jis išdirbo dvi savaites, nors jau pirmą darbo dieną nusprendė šioje bendrovėje nedirbti, nes jam buvo pasiūlyta pasirašyti įrankių priėmimo – perdavimo aktą už įrankius ir inventorių, kurių jis nematė ir jam buvo pasakyta, kad jie Vilniuje. Jis pasirašė tik už įrankius, kuriuos realiai matė. Po 3 ar 4 darbo dienų jis paliko UAB (duomenys neskelbtini) ofise prašymą dėl atleidimo iš darbo asmeniškai prašant. A. K. paprašė padirbti kol suras kitą darbų vadovą. Jis sutiko ir pasakė, kad niekur nesirašys, o tik tieks medžiagas į objektą, kuris tuo metu buvo Stetiškių kaime, šalia Panevėžio. Jis asmeniškai grynų pinigų už atliktą darbą negavo. Pamena, kad A. K. jam buvo padavęs vieną 500 eurų kupiūrą ir kažkiek smulkesnių kupiūrų, tikslios sumos nepamena. Pinigus A. K. paprašė nuvežti statybininkams į objektą. Jis nepamena, ar jis pasakė kam šiuos pinigus paduoti ir už ką. Jis nepamena kam iš statybininkų padavė tuos pinigus. Jam buvo neįdomu kiek ten tiksliai pinigų, už ką ir kam skirti. Tiesiog tuos pinigus padavė kažkam, dirbančiam objekte Stetiškių kaime. Jis nematęs, kad bendrovėje buvo mokami gryni pinigai už atliktą darbą, t. y. „vokeliuose“. Su juo bendrovė atsiskaitė pilnai (2 t., b. l.199-200).

2017 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (42.59ĮP) 6M-1678, iš kurio turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal iki 2017 m. liepos 28 d. pateiktas deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis valstybės, savivaldybių biudžetui ir valstybės pinigų fondams 2017 m. liepos 26 d. neskolinga. Bendrovė mokesčius mokėjo laiku (1 t., b. l. 127-128).

2017 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus raštu Nr. (7.62E) 3-5626, iš kurio turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo skolinga. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 32 657,07 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų (2 t., b. l. 130).

2017 m. spalio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus raštu Nr. (7.62E) 3-7807, iš kurio turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 300014711, Juridinių asmenų registro duomenimis, direktoriumi buvo: laikotarpiu 2015-07-24 – 2016-09-16 – A. Š., 2016-09-16 - 2016-10-19 –G. R., laikotarpiu 2016-10-26 – 2017-05-16 – V. Ž.. Vyr. finansininkas nuo 2015-07-15 yra UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 133).

2017 m. spalio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl banko sąskaitos išrašo, iš kurio turinio matyti, kad išanalizavus UAB (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas, finansinių operacijų išrašus už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31, matyti, kad:

- A. K. suteikdavo UAB (duomenys neskelbtini) paskolas. Viso laikotarpiu nuo 2016-01-12 iki 2016-04-27 A. K. į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą įnešė 38 124 eurų paskolos;

- laikotarpiu nuo 2016-08-10 iki 2016-09-14 per 4 kartus A. K. buvo grąžinta 5 100 eurų;

- 2016-06-24 nuo mokėjimo kortelės buvo nurašyta 200 eurų. Pinigai buvo nuimti 2016-06-22 iš bankomato, esančio Marijonų g. 27, Panevėžys. 2016-07-13 V. E. papildė atsiskaitomąją sąskaitą, per bankomatą, esantį Ukmergės g. 20, Panevėžys, įnešdamas 500 eurų (3 t., b. l. 49).

2017 m. spalio 6 d. apžiūros protokolu, iš kurio turinio matyti, kad paėmus segtuvą, kuriame susegti ir sunumeruoti 215 lapai, matyti, kad ant segtuvo yra užrašas „Bankas Kasa Pardavimai 2016 m.“. Peržiūrėjus segtuve esančius dokumentus matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2016-10-06 per 27 kartus iš A. K. priimta 5160,80 eurų paskolos, o laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-11-15 A. K. grąžinta 3220 eurų paskolos (2 t., b. l. 10-11).

2017 m. vasario 10 d. kratos protokolu, iš kurio turinio matyti, kad kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose buvo išimtas segtuvas su dokumentais, viso 32 lapai (3 t. b. l. 90-93), kuriame buvo 4 lapai su rankraštiniais įrašais (2 t., b. l. 72-75), kuriuose nurodytos darbuotojų pavardės ir piniginės sumos.

2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr.11-1656(17), iš kurios turinio matyti, kad ant tyrimui pateikto A4 formato lapo rankraštinius įrašus pieštuku įrašė A. K. (2 t., b. l. 99-103).

2017 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvada Nr. 5-5/83 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos, iš kurios turinio matyti, kad 2016 metais UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės darbuotojams už atliktus darbus buvo išmokėtas atlyginimas, kuris nebuvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje, t. y. jiems išmokėto darbo užmokesčio ir pinigų priskaitymo ir išmokėjimo operacijos neatvaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Dėl to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais:

- 6 straipsnio ,,Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, pagal kuriuos „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Tyrimo metu pagal pateiktus apskaitos dokumentus, liudytojų parodymus ir ikiteisminio tyrimo dokumentų duomenis nustatyta, kad į 2016 metų apskaitos registrus (darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius, banko registrą) nebuvo įtrauktas 2016 metais apklaustiesiems liudytojams išmokėtas 9591 Eur darbo užmokestis.

-12 straipsnio 1 dalies, pagal kuriuos ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metais apklaustiesiems liudytojams išmokėtas 9591 Eur darbo užmokestis nebuvo pagrįstas oficialiais darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais.

Tyrimo metu pagal pateiktus 2016 metų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, liudytojų parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų dokumentų duomenis buvo nustatyta, kad bendrovėje už atliktus darbus buvo išmokėtas atlyginimas, kuris nebuvo apskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Nustatyta, kad 9591 Eur darbo užmokesčio išmokėjimo ūkinės finansinės operacijos nebuvo įformintos pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus.

Dėl tyrimo metu nustatytų ir aukščiau išvardintų pažeidimų, iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 metus.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) oficialiai įdarbintiems A. S., H. G., V. S., D. V., V. K., J. V., Ž. M., A. D., V. K., R. M., D. S., E. V. 2016 metais už darbą papildomai išmokėtas 9591 Eur darbo užmokestis nebuvo apmokestintas pajamų mokesčiu nuo A klasės pajamų, nebuvo apskaičiuotos ir sumokėtos įmokos į VSDFV biudžetą ir į Garantinį fondą bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai.

UAB (duomenys neskelbtini) 2016 metais nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pagal kuriuos gyventojo pajamų mokesčio objektas-gyventojo gautos pajamos (A klasės) apmokestinamos 15 proc. tarifu.

UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kuriuose nurodyta: ,,Mokestį išskaičiuojantis asmuo mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamomis, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį, pateikdamas deklaracijas”. Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2016 m. mokestinį laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) nedeklaravo 12619,73 Eur išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų (priskaitytų) išmokų, 1892,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio, kurie buvo priskaityti A. S., H. G., V. S., D. V., V. K., J. V., Ž. M., A. D., V. K., R. M., D. S., E. V..

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytų rūšių socialiniu draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis pas juridinius ir fizinius asmenis, pagal 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Pagal 7 straipsnio 1 dalį, apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius. Pagal to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, draudėjai privalo laiku ir teisingai apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų.

UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo reikalavimus, nes tyrimo metu pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, liudytojų parodymus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą buvo nustatyta, kad 2016 metais buhalterinėje apskaitoje nefiksavo 9591 Eur faktiškai išmokėto darbo užmokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo mokėti 3909,59 Eur (12619,73 x 30,98) valstybinio socialinio draudimo įmokų (VSDĮ) ir 378,59 eurų (12619,73 x 3) VSD įmokų.

UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. buvo pažeisti 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio nurodymai: ,,Garantinio fondo lėšas sudaro: 1) įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)“. Tyrimo metu pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. neapskaičiavo mokėti 25,24 Eur įmokų (12619,73 x 0,2).

Iš viso, tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) už 2016 metus papildomai buvo nustatyta 6963,56 Eur nesumokėtų mokesčių į biudžetus ir įmokų į pinigų fondus, iš jų: 1892,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio; 757,18 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų; 3909,59 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 378,59 Eur VSD įmokų; 25,24 Eur įmokų į Garantinį fondą (2 t., b. l. 50-62).

Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 6 d. VSDFV Panevėžio skyriaus rašto Nr. (8.1)3-39333 matyti, kad valstybei žala yra atlyginta ir civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 21).

Iš byloje esančio 2017 m. spalio 24 d. Panevėžio AVMI pranešimo Nr. (40.1E) 6K-1735 matyti, kad mokesčių inspekcija civilinio ieškinio UAB (duomenys neskelbtini) nereiškia (1 t., b. l. 23).

2017 m. spalio 30 d. vyresnioji tyrėja I. V. A. K. paskyrė kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (3 t., b. l. 122-126).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo A. K. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo skirti mažesnę nei prokuroro siūlomą baudą, kadangi pilnai atsiskaitė su valstybe bei augina mažametį vaiką (3 t., b. l. 154). Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b. l. 16-18), tačiau kaltinamasis atlygino valstybei padarytą žalą (1 t., b. l. 21). Todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos atitinkamai nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (3 t., b. l. 130), administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 131), dirbantis (3 t., b. l. 132). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinų baudų dydžiai parinktini artimi veikų padarymo metu galiojusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje numatytiems šios bausmės minimaliems dydžiams, skaičiuojant nuo jų vidurkio. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau kaltinamasis A. K. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu jam paskirtos bausmės vienu trečdaliu mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2017 m. vasario 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose atliktos kratos metu (3 t., b. l. 90-93) paimtas segtuvas su dokumentais (32 lapai) paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį - 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2017 m. vasario 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose atliktos kratos metu paimtą segtuvą su dokumentais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo raštinei (Panevėžys, Laisvės a. 17).

Išaiškinti A. K., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.