Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ ir R. J. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. gegužės 17 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas patvirtinti tarp jų 2018 m. gegužės 9 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje pareiškėja akcinė bendrovė „Krekenavos agrofirma“ nurodoma kaip „Bendrovė“, o pareiškėja R. J. K. – „Skolininkė“, tokiomis sąlygomis:

Skolininkė įsipareigoja Bendrovei sumokėti 387 762,79 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 79 euro centus) skolos iki 2018 m. birželio 1 d.Bendrovė atsisako bet kokių palūkanų, susidariusių iki šios Sutarties sudarymo už skolos sumokėjimo termino praleidimą.Šalys susitaria, kad sudarius šią Sutartį ir įvykdžius ją viena kitos atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus, nė viena iš šalių kitos atžvilgiu neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų ir (ar) turtinių reikalavimų, kylančių iš arba susijusių su Sutarties vykdymu.Šalys pareiškia, jog su šios Sutarties sudarymu susijusių, taip pat kitų šioje Sutartyje neaptartų savo patirtų išlaidų, susijusių su šios Sutarties vykdymu, atlyginti viena iš kitos nereikalauja, t. y. jas dengia pačios ir viena kitai pretenzijų dėl šių išlaidų padengimo neturi.Pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įsipareigoja apmokėti Bendrovė ir Skolininkė lygiomis dalimis.Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento. Šalys pareiškia ir patvirtina viena kitai, kad ši Sutartis, net ir teismo nepatvirtinta, yra galiojanti, privaloma šalims visa apimtimi ir turi būti vykdoma Sutartyje nustatyta tvarka.Šalys pasirašydamos šią Sutartį patvirtina savo valią kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl šios Sutarties patvirtinimo CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Šalys yra susipažinusios su LR CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu bei 294 straipsnio 2 dalimi ir supranta, kad teismui patvirtinus šią Sutartį, ji Šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (LR CPK 6.985 str.) ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškimą teismui dėl šios sutarties patvirtinimo turi teisę pasirašyti tiek abi šalys kartu, tiek bet kuri iš šalių ar jos atstovas.

Šalys pasirašydamos šią Sutartį patvirtina, kad turėjo lygias galimybes derėtis dėl Sutarties sąlygų, jos yra teisėtos, sąžiningos ir lygiavertės, nė vienai iš šalių nesuteikia neteisėto pranašumo.Sutarties šalys pareiškia, kad ši Sutartis yra perskaityta, suprasta dėl teisinių pasekmių, priimta ir pasirašyta, kaip atitinkanti jų valią. Sutarties šalims buvo sudaryta galimybė dėl Sutarties teisinių pasekmių pasikonsultuoti su savo teisės patarėju ir jos šia galimybe pasinaudojo, o jei nepasinaudojo, tai padarė sąmoningai.Sutartis sudaroma trimis egzemplioriais - po vieną šalims ir Kauno apylinkės teismui.Vadovaujantis LR CPK 579-582 str., Šalys prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį.

Prašymą atsisakytina tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnį taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek jau kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus.

Kasacinis teismas aiškindamas patvirtintos taikos sutarties galiojimą yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali būti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimą, kurio rezultatai bei argumentai dėl rezultatų turi būti išdėstyti nutartyje.

Pažymėtina, kad prašymai dėl ne teismo proceso metu sudarytos taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka. Kai sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties bei patvirtinantys taikos sutartyje išdėstytas aplinkybes (CPK 581 straipsnis). CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka nagrinėjamoms byloms nėra numatytas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas.

Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, todėl jos sąlygos turi būti aiškios, konkrečios ir vykdytinos. Šalių pasirašytos taikos sutarties preambulėje nurodyta, kad vadovaujantis akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ kasos dokumentų duomenimis, buhalterinės apskaitos dokumentais, tyrimo ataskaitomis ir pareiškėjos R. J. K. paaiškinimais, R. J. K. akcinei bendrovei „Krekenavos Agrofirma“ yra skolinga 387 762,79 Eur ir šią skolą besąlygiškai pripažįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai teismui nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių nėra aišku, kokiu pagrindu, kokiomis aplinkybėmis bei kada minėtas įsiskolinimas susidarė. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad R. J. K. įsiskolinimą turi padengti iki 2018 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad skolininke nurodoma šalis yra fizinis asmuo, į neilgą skolos grąžinimo terminą, teismui taip pat kyla abejonių fizinio asmens galimybėmis disponuoti 387 762,79 Eur dydžio suma, įstatymams neprieštaraujančių sandorių pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymą atsisakytina tenkinti.

Pareiškėjams išaiškintina, kad CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu, minėta, gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), arba, esant įstatymų numatytiems pagrindams, dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Pasikeitus aplinkybėms bei pašalinę priežastis, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Nutartis atsisakyti patvirtinti taikos sutartį yra neskundžiama (CPK 582 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 579 - 582 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti tenkinti pareiškėjų akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“, juridinio asmens kodas 168586873, ir R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su tuo pačiu prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Audra Kriščiūnienė