Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2013-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-396-334/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-04-22
Bylos Nr.
1-396-334/2013
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00374-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kaltinamasis
D. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-396-334/2013(Proceso Nr. 1-76-1-00374-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1.; 2.10. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą su Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-07-18 teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 8 mėnesiams, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui; 2011-07-18 nutartimi paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 33 MGL (4290 Lt) dydžio baudą; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2012 m. balandžio - gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, dienos metu, Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, Kurmėnų kaime, Valstybės įmonės „Panevėžio miškų urėdija“ Naujamiesčio girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, D. P. ir D. Ž. priklausančioje miško valdoje, slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą, D. P. ir D. Ž. priklausantį turtą – 2,375 ktm. žalių beržų medienos, bendros 237,50 litų vertės, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. gegužės 29 d., dienos metu, Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, Kurmėnų kaime, Valstybės įmonės „Panevėžio miškų urėdija“ Naujamiesčio girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, D. P. ir D. Ž. priklausančioje miško valdoje, pasikėsino slapta pagrobti svetimą, D. P. ir D. Ž. ir priklausantį turtą – 5 ktm. žalių beržų medienos, bendros 500 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sutrukdė į mišką atvykę policijos pareigūnai.

Kaltinamasis D. P., kai jam buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., padarymo bei jis buvo apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad K. S. pasiūlė nusipirkti medieną, kurią gavo už savo sugyventinės N. B. motinos išvažinėtą žemę. Medieną atidavė miško savininkas, kuris Panevėžio r., Kurmėnų k., darė plyną kirtimą. Su N. B. surašė pirkimo - pardavimo sutartį ir nuo 2012 m. pavasario, galbūt balandžio mėnesio pradėjo pjauti medieną, K. S. parodytame miške. K. S. parodė mišką, kur buvo daromas plynas kirtimas, miškas ribojosi su grioviu. Plynas kirtimas buvo padarytas ne visame miške, miško dalyje, tačiau ne nuo miško krašto. Iš pradžių medieną pjovė iš griovio, bet medienos pardavimui buvo mažai, o griovys tęsėsi pagal visą mišką iki privažiavimo prie miško keliuko, todėl sugalvojo išsipjauti medžius ir pagal neišpjautą mišką. Pats nepjovė nei vieno medžio. Ties plynu kirtimu iš griovio medžius pjovė K. S. su savo posūkiu L. G.. Sugalvojo pjauti medžius iš griovio, ties stačiu mišku iki pat privažiavimo kelio, nes tame griovyje augo ir storesnių beržų, t. y. buvo galima išsipjauti daugiau medienos ir daugiau užsidirbti pinigų. Tikslaus laiko, kada pradėjo pjauti beržus iš griovio, jau ties stačiu mišku neatsimena, bet tikrai galėjo būti 2012 m. balandžio ar tai gegužės mėnuo. Kadangi jau nebebuvo tinkamos pardavimui medienos iš plyno kirtimo bei iš griovio, ties plynu kirtimu, tai sugalvojo nusipjauti medžius ties augančiu stačiu mišku. Kam priklauso tas augantis miškas, nežino ir nežinojo. Niekieno leidimo neprašė, tiesiog sugalvojo išsipjauti beržus, parduoti medieną ir taip užsidirbti pinigų, nes neturėjo darbo ir neturėjo iš ko gyventi. Iš karto sugalvojo pjauti medžius iš griovio iki pat galo, t. y. tiek kiek išeis medienos pardavimui. Kadangi pats neturėjo laiko pjauti medžius, tai paprašė K. S., kad vienas suruoštų vieną mašiną medienos ir už darbą pažadėjo 50 ar 100 litų. Jam pasakė, kad medžius pjautų toliau griovyje link privažiavimo keliuko. K. S. pasiėmė benzopjūklą iš jo brolio T. P. ir su posūniu L. G. pjovė medžius vieną dieną. Po to K. S. sakė, kad suruošė per mažai medienos, nes posūnis nedaug padėjo. Kadangi trūko medienos, kitą dieną ar dar vėliau paprašė A. L., kad šis pripjautų trūkstamos medienos iki pilno automobilio. Tada medžius pjovė trise, t. y. A. L. su savo benzopjūklu pjovė medžius iš griovio ties stačiu mišku, o pats su K. S. nešė supjautą medieną ir krovė į krūvas. Pats rodė, kokius reikia pjauti medžius. Suruošė pilną krovininį automobilį beržinės malkinės medienos ir tą pačią dieną susiskambinęs su medienos pirkėju, šiam atvažiavus, medieną sukrovė ir tas žmogus išsivežė beržinę malkinę medieną. Kiek sumokėjo pinigų - neatsimena. Po to, 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje, sugalvojo pabaigti pjauti medžius tame pačiame griovyje, t.y. suruošti dar vieną krovininį automobilį medienos. Tą kartą vėl pasivadino medieną pjauti K. S., benzopjūklą paėmė iš brolio T. P.. Per dieną suruošė krovininį automobilį beržinės medienos. Medžius pjovė iš griovio pagal augantį mišką ir baigė pjauti jau netoli griovio pabaigos, t. y. netoli privažiavimo prie miško keliuko. Baigus pjauti medieną, paskambino medienos pirkėjui, tačiau ne tam pačiam, kuris pirko pirmą medieną ir sutarė, kad jis atvažiuotų išsivežti medienos. Tą patį vakarą atvažiavo medienos pirkėjas krovininiu automobiliu ir paprašė medienos dokumentų. Kadangi dokumentų neturėjo, o turėjo tik ranka rašytą leidimą, todėl tas vyras medienos nepirko ir išvažiavo. Suruošta pardavimui malkinė beržinė mediena šalia miško pragulėjo kelias dienas. Po kelių dienų susiskambino su T. Š., kuris anksčiau yra pirkęs iš jo medieną ir pasiūlė pirkti beržinę malkinę medieną. T. Š. sutiko ir pažadėjo medieną išsivežti tą patį vakarą. Susiskambino su A. L., K. S., taip pat paprašė brolio T. P., kad padėtų pakrauti pardavimui skirtą, miške prie griovio paliktą, suruoštą beržinę malkinę medieną. Kartu su juo į mišką ėjo ir brolis T. P., kuriam T. Š. atvežė alaus. Atvažiavus T. Š., keturiese t.y., pats, K. S., T. P. ir A. L. krovė medieną į T. Š. krovininį automobilį. Bekraunant pamatė, kad trūks medienos ir A. L. nuėjo į griovį ir dar nupjovė kelis beržus. Medieną suskersavo ir jiems bebaigiant krauti medieną į automobilį, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ir sulaikė automobilį su mediena. Pareigūnai paprašė pateikti medienos dokumentus, bet kadangi prie savęs rašytos pirkimo-pardavimo sutarties neturėjo, todėl jį A. L. pavežė iki namų, kur pasiėmė sutartį ir grįžo atgal į mišką. Pamatęs tą sutartį, policijos pareigūnas pasakė, kad mediena išpjauta neteisėtai ir tada sulaikė medieną su automobiliu. Šios medienos nespėjo parduoti, t. y. T. Š. dar nebuvo sumokėjęs pinigų už medieną. Dėl to, ką padarė, labai gailisi, o medieną išpjovė todėl, kad neturėjo iš ko gyventi (147-149, 154-155 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. P. kaltė įrodoma:

Liudytojos D. Ž. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad vyras J. Ž., atsiimdamas nuosavybės teise priklausantį mišką ir žemę, juos persikėlė į Panevėžio rajoną, Kurmėnų kaimą. Mirus J. Ž., 2009 m. lapkričio mėnesį, mišką, kurio plotas 3,17 ha, paveldėjo ji ir abi dukros D. P. ir J. T.. Apie vagystę, kad joms priklausančiame miške yra nupjauti 47 beržai, kurių tūris 7,375 m sužinojo iš policijos pareigūnų. Iš dukros D. P. sužinojo, kad nupjauti žali augantys medžiai. Kai sužinojo, kad neteisėtai jų miške nupjauti medžiai, jų vertę ir kiekį paskaičiavimo privačių miškų specialistai ir su jų paskaičiavimais ji sutinka. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad dalis medienos yra rasta. Su dukromis susitarė, kad pasiims malkas. Jokio leidimo nei malkauti, nei pjauti medžius niekam nedavė. Kadangi D. P. parvežė saugomą, iš jos miško iškirstą beržinę malkinę medieną, o likusią dalį civilinio ieškinio atlygino sumokėdamas pinigus, todėl civilinio ieškinio nereiškia (34-35, 37 b.l.).

Liudytojos D. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad Panevėžio rajone, Kurmėnų kaime, turi nuosavybės teise priklausantį 3,16 ha miško sklypą, kurio kadastrinis Nr (duomenys neskelbtini). Miško bendrasavininkės yra sesuo J. T. ir motina D. Ž.. 2012-06-11 iš policijos pareigūnų sužinojo, kad joms priklausančiame miške neteisėtai nukirsti 47 įvairaus storio beržai, kurių bendras tūris 7,4 ktm. Neteisėtai nukirstą medieną vertina 737 litais. Paskutinį kartą miško valdoje buvo prieš trejus metus. Niekam leidimo pjauti medžius nedavė. Su seserimi J. T. ir mama D. Ž. susitarė, kad rastą medieną pasiimtų mama D. Ž.. Pačiai žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereiškia (29, 30-31, 33 b.l.).

Liudytojos J. T. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2009 m. gegužės mėnesį, mirus patėviui J. Ž., kartu su mama D. Ž. ir seserimi D. P. paveldėjo miško dalį, esančią Panevėžio rajone, Kurmėnų kaime. Po to, kai paveldėjo mišką, ten nėra buvusi, girdėjo, kad mišką prižiūri sesuo D. P.. Apie tai, kad joms priklausančiame miške neteisėtai išpjauti medžiai, sužinojo iš mamos D. Ž.. Sakė, kad yra nupjauti 47 žali beržai, t. y. 7,375 m medienos, ir dalis medienos yra rasta. Kadangi pati to miško neprižiūri, miške nėra buvusi, todėl dėl medžių vagystės nenukentėjo, jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad rastą, jų miške nupjautą medieną pasiimtų mama D. Ž., nes ji gyvena privačiame name. Niekam jokio leidimo pjauti medžius nedavė (38-39 b.l.).

Liudytojo R. L. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad mama B. L. yra ūkininkė, jos ūkio veikla yra miškininkystė. Pats yra to ūkio samdomas darbuotojas ir turi generalinį įgaliojimą viską tvarkyti ir valdyti mamos vardu. 2012 m. vasario 9 d. pagal generalinį įgaliojimą Panevėžio rajone, nupirko miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį prie kelio Naujamiestis-Sidabravas, kur kitoje kelio pusėje yra Kurmėnų kaimas. Sutvarkė dokumentus, kad galėtų plynai kirsti mišką, sužymėjo miško ribas, kurios akivaizdžiai ribojo plotą plynam kirtimui nuo šoninių kaimynų. 2012 m. kovo 6 d. gavo leidimą kirsti mišką, bet kada buvo vykdomas kirtimas, neatsimena. Gali būti, kad po mėnesio laiko. Darbus vykdė išėjus pašalui. Kertant medžius, mediena buvo vežama lauko keliu link pagrindinio kelio. Atliekant darbus miške, į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino moteris ir pareiškė pretenzijas dėl išvažinėtos pievos. Su minėta moterimi žodžiu susitarė, kad miške baigus darbus, ji galės susirinkti iš biržės miško kirtimo atliekas, o taip pat pažadėjo jai traktorinę priekabą malkų ir daugiau ši moteris pretenzijų neturėjo. Po to skambino tos moters sugyventinis jau dėl malkų. Su juo sutarė, kad medienos atliekas galės pasiimti tik baigus plyno miško, kurio plotas 1,8 hektaro, kirtimo darbus, t. y. maždaug po pusantro mėnesio. Miško pjovimo darbai galėjo baigtis 2012 m. gegužės mėnesį ir jam dirbant miške, niekas nebuvo atvažiavęs medienos atliekų. Apie tai, kad šalia esančiame miške neteisėtai buvo nupjauti beržai ir bandyta pavogti jų mediena, sužinojo iš policijos pareigūnų (44-45, 46-47 b.l.).

Liudytojo T. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2012 m. pavasarį, tikslios datos neatsimena, brolis D. P. iš mobilaus ryšio telefono, kurio naudojasi arba K. S., arba šio sugyventinė N. B., gavo SMS žinutę, kuria jo broliui pasiūlė nusipirkti kirtimo atliekas bei išsipjauti griovį. Tuo metu brolis D. P. užsiėmė medienos kirtimu, tad sutiko šią medieną nusipirkti. D. P. pasivadinus jį važiuoti kartu kaip medienos pirkimo-pardavimo liudytoją, kartu su broliu nuvažiavo pas K. S. į namus, esančius Kurmėnų kaime, Panevėžio rajone. Tuomet nuvykus apžiūrėti siūlomos medienos, pats liko automobilyje, o brolis ir K. S. nuėjo link miško, esančio Naujamiesčio-Sidabravos kelio kairėje pusėje. Po 20 min. broliui ir K. S. grįžus, suprato, jog šie susitarė dėl medienos pirkimo. Grįžus pas K. S. į namus, D. P. laisva forma pradėjo rašyti pirkimo-pardavimo sutartį, kurią N. B. ir D. P. pasirašė. Matė, kaip D. P. N. B. padavė 200 litų. N. B. paaiškino, kad miškas priklauso ne jai, bet to miško, kuriame buvo vykdomas kirtimas, savininkas, veždamas medieną iš miško, išvažinėjo jos motinai priklausančią žemę ir už tai kaip atlygį atidavė kirtimo atliekas bei leido griovyje išsipjauti augančius medžius. Maždaug po trijų dienų brolis D. P. paprašė paskolinti benzininį pjūklą „Stihl MS-310“, kad šiuo galėtų pjauti medžius, kuriuos pirko iš N. B.. Paskolinus broliui pjūklą, šis kartu su K. S. medžius minėtame griovyje, kurio ilgis apie 1 km, pjovė apie du mėnesius, tačiau ne kiekvieną dieną. Žino, jog pripjovę krovininę mašiną, medieną išveždavo parduoti ir, kol užtekdavo pinigų, nebepjaudavo. Taip pat žino, jog iš griovio išvežė maždaug tris krovinines mašinas beržo medienos, tačiau nežino nei kas veždavo, nei kam parduodavo medieną. Pavasario pabaigoje D. P. paprašė padėti pakrauti iš griovio išpjautą medžių medieną. Sutiko padėti ir sutartą dieną kartu D. P., A. L. nuėjo į mišką padėti krauti medienos. Kartu ėjo ir brolis T. P., tačiau šis ėjo pasiimti alaus, kurį turėjo atvežti krovininio automobili vairuotojas. Atėjus į mišką prie griovio, netrukus krovininiu automobiliu atvažiavo T. Š.. Tuomet kartu su D. P., A. L. bei atėjusiu K. S. pradėjo krauti beržo malkinę medieną. Bebaigiant į krovininį automobilį krauti medieną, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė parodyti medienos dokumentus. Brolis D. P. policijos pareigūnams padavė ranka surašytą sutartį, tačiau šie dokumentai pareigūnams netiko. Tuomet D. P. policijos pareigūnams pasakė miško savininko telefono numerį, kurį jam buvo pasakęs K. S.. Telefonu atsiliepęs asmuo pasakė, kad yra išvykęs ir grįš tik po savaitės. Policijos pareigūnai liepė rašyti pasiaiškinimus apie medienos pjovimą, krovimą ir vežimą. Pats medžių griovyje nenupjovė, tik tą vieną kartą padėjo krauti jau supjautą medieną į automobilį. Buvo įsitikinęs, kad miško savininkas leido pjauti medžiu ir viskas buvo legalu (57-59 b.l.).

Liudytojo T. Š. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2012 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos nepamena, į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas D. P., su kuriuo dėl medienos pirkimo bendrauja apie porą metų, ir pasiūlė nusipirkti malkinės medienos. D. P. sakė, kad mediena yra beržo ir už šią nori apie 400 litų. Sutarė, kad medieną pirks tik nuvykęs į vietą ir pamatęs, kiek ir kokios yra medienos. Telefonu D. P. paaiškino, kad medienai turi leidimą, sakė, kad kažkoks žmogus kirto ten mišką ir leido išsipjauti griovį, sutvarkyti miško dalį bei susirinkti medieną. Savo krovininiu automobiliu GAZ 3307 nuvažiavo į mišką, esantį prie Kurmėnų k., kur jau buvo suruošta išvežimui beržinė malkinė mediena. Miške buvo pats D. P. ir dar trys ar keturi žmonės, kurių nepažinojo. Pats bendravo su D. P., kuris viskam vadovavo, o tie kiti vaikinai buvo kaip pagalbiniai darbininkai. Į krovininį automobilį sukrovus 4,8 m³ supjautos beržinės medienos ir su D. P. pradėjus derėtis dėl medienos kainos, atvažiavo policijos pareigūnai. Rašant paaiškinimus D. P. policijos pareigūnams pateikė ranka rašytą kažkokią sutartį su parašais, kaip suprato, leidimą tvarkytis toje miško dalyje. Tuomet suprato, kad iš girininkijos nėra jokio oficialaus leidimo, be to suprato, jog mediena yra iš privataus miško, todėl ir yra tik ranka rašytas leidimas. Važiuodamas pirkti medienos, jis nežinojo, jog ši gali būti vogta, D. P. teigimu mediena buvo su dokumentais, tvarkinga (51-52 b.l.).

Liudytojo T. P. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2012 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, iš savo brolio D. P. sužinojo, kad šis iš K. S. už 200 litų nusipirko medieną pjovimui iš griovio, esančio prie Kurmėnų k., Panevėžio r. Brolis D. P. minėjo, jog K. S. medieną gavo už tai, kad prižiūrėjo tą mišką, kad vežant medieną iš miško, išvažinėjo šio sugyventinės N. B. mamos žemę. D. P. sakė, kad su N. B. surašė susitarimą, kad parduoda miške likusias medienos atliekas bei leidžia griovyje išsipjauti augančius medžius. Nei susitarimo dėl medienos sudaryme, nei pinigų mokėjime nedalyvavo. Broliui D. P. pasakius, kad atvažiuoja išvežti medienos, paprašė, kad šis vairuotojo paprašytų nupirkti ir atvežti jam alaus. D. P. pasakė, kad alaus atveš ir liepė pačiam ateiti į mišką, kur šie kraus medieną, ir pasiimti alų. Apie 18.00 vai. kartu su savo broliais D. ir T. P. A. L. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į mišką. Ten prisijungus K. S. visi nuėjo iki griovio, kur buvo pripjauta ir sukrauta beržų. Tuomet krovininiu automobiliu atvažiavo jaunas vaikinas, kuris jam atvežė alaus. D. P., T. P., K. S. ir A. L. į krovininį automobilį ėmė krauti medieną, pats gėrė alų ir krauti medienos nepadėjo. Bebaigiant pakrauti medieną atvažiavo policijos pareigūnai, kurie dėl miško pjovimo paprašė dokumentų. Brolis D. P. policijos pareigūnams padavė ranka rašytą lapą, kaip suprato, tai būtent N. B. surašytą medienos pirkimo-pardavimo sutartį. Parašius paaiškinimą, išėjo į namus. Pats nei medienos pjovime, nei krovime nedalyvavo, kieno ten yra miškas, nežino (54-55 b.l.).

Liudytojo A. L. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2012 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, Panevėžio r., Kurmėnų k., tame miške, kur buvo plynai iškirsta dalis miško, pirmai priekabai pripjovė pusė medienos, o antrą kartą toje vietoje padėjo krauti supjautą medieną. 2012 m. pavasarį, tikslios datos nebeatsimena, D. P. paprašė, kad savo benzopjūklu pripjautų medienos. Sutiko ir atsivežęs savo benzopjūklą, D. P. nurodytoje vietoje, pjovė D. P. parodytus medžius. Medžiai augo griovyje šalia plyno kirtimo ir ties stačiu mišku. Kadangi D. P. rodė kuriuos medžius pjauti, todėl pagalvojo, kad tai yra teisėta, kad tai privatus miškas ir kad dėl medžių pjovimo D. P. yra suderinęs su savininku. D. P. buvo sakęs, kad medieną plyname kirtime ir griovyje prie plyno kirtimo jam pardavė K. S.. Kadangi buvo įsitikinęs, kad tai legalu, padėjo D. P. ruošti medieną. Medžius ties plynu kirtimu pjovė su D. P. pasikeisdami. Pats suruošė pusė priekabos medienos, o kas suruošė likusią dalį medienos, nežino. Tos medienos į priekabą nekrovė. Už darbą D. P. sumokėjo apie 30 litų. Po to praėjus maždaug savaitei, pas jį atėjo D. P. ir paprašė padėti miške pakrauti supjautas malkas. D. P. žadėjo sumokėti 20 litų, be to sakė, kad malkos išpjautos legaliai, tad patikėjęs sutiko. Susiruošęs kartu su D. P. automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į mišką, esantį prie Kurmėnų k. Nuvažiavus prie miško, ten jau laukė T. P. ir K. S.. Mediena jau buvo supjauta ir sukrauta į dvi krūvas. Po kelių minučių į mišką atvažiavo krovininis automobilis GAZ, kurį vairavo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu T., pavardės nežino. Šiam atvažiavus kartu su T. P., K. S. ir D. P. ėmė krauti medieną į krovininį automobilį. Bekraunant į mišką atėjo T. P., kuriam, kiek suprato, vairuotojas T. atvežė alaus ir šis gėrė alų, krauti nepadėjo. Bebaigiant krauti medieną į automobilį, pamatė, kad dar trūks medienos, todėl pasiėmė benzopjūklą ir tame pačiame griovyje, tik ties stačiu mišku, nupjovė dar keturis beržus, kuriuos parodė D. P., ir suskersavo medieną, kurią pakrovė į automobilį. Bekraunant medieną į automobilį, atvažiavo policijos pareigūnai ir prašė pateikti leidimą pjauti medžius. Tuomet D. P. pasakė, kad reikia skambinti miško savininkui bei pateikė kažkokį ranka rašytą lapą, kuriame buvo nurodyta, kad šiam K. S. sugyventinė parašė leidimą išsipjauti medžius. Kaip suprato, medžius leido išsipjauti kažkoks nepažįstamas, lyg tai tos miško dalies savininkas, už tai, kad išvažinėjo pievą. Parašęs pasiaiškinimą, išvažiavo į namus, tad kas vyko toliau, nežino. Pjaunant medžius nedalyvavo, padėdamas krauti medieną, nežinojo, jog mediena vogta (61-62, 63-64 b.l.).

Liudytojo M. O. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2012 m. gegužės mėn. pabaigoje dirbo ekipaže kartu su patrule M. B.. Dienos metu, apie 17 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžio r., Naujamiesčio sen., Kurmėnų k., esančiame miške vagiama mediena. Nuvažiavęs pamatė, kad šalia miško, prie griovio stovi krovininis automobilis GAZ, o į jį yra kraunama supjauta mediena. Pamena, kad buvo 5-6 asmenys. Išsiaiškino, kas yra automobilio vairuotojas ir kieno yra mediena bei paprašė pateikti medienos dokumentus. Vairuotojui pateikus dokumentus, nustatė jo asmenybę, tai buvo T. Š., kuris pasakė, kad atvažiavo išsivežti malkų, kurias jam pasiūlė pigiau pirkti. Malkinę medieną pasiūlė pirkti D. P., kuris ten buvo ir krovė medieną į automobilį. Paprašė pateikti dokumentus, tai D. P. paaiškino, kad jis turi leidimą valyti griovį, t. y. iš griovio išsipjauti medžius, tačiau jis leidimo neturėjo, kažkuris iš ten buvusių vaikinų, pasakė, kad leidimas yra ir gali atvežti. Vienas iš vaikinų sėdo į automobilį VW Golf ir išvažiavo atvežti leidimo. Atvežė ant sąsiuvinio lapo ranka rašytą raštelį - leidimą, kad N. B. leido D. P. išsivalyti griovį. Kadangi jie neturėjo leidimo pjauti medžius, be to kilo įtarimas, kad nors ir yra ranka rašytas leidimas, tačiau neaišku, ar miško savininkas yra tas asmuo, todėl apie tai informavo budėtoją ir paprašė iškviesti operatyvinės grupės darbuotojus. Per tą laiką, kol atvyko operatyvinės grupės darbuotojai, davė medieną krovusiems asmenims bei automobilio vairuotojui ranka parašyti paaiškinimus. Visų asmenų pavardžių neatsimena, tik atsimenu, kad buvo du ar trys broliai P., S., vardo neatsimena, T. Š. ir dar vienas ar du asmenys, kurių pavardžių neatsimena (65-66 b.l.).

Liudytojo O. R. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad nuo 2011 m. pabaigos turėjo verslo liudijimą ir užsiimdavo miško ruoša, bei turėjo automobilį GAZ 53, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gegužės mėn. telefonu paskambino D. P. ar K. S. ir pasiūlė pirkti malkų. Pasakė, kad atvyktų į Panevėžio r., Kurmėnų k. Nuvykus pasitiko K. S., kiek suprato, tai buvo atvykęs į jo sodybą, kartu buvo jo sugyventinė N. B.. Pasikrovė apie 3 kubus (5 metrus) medienos: juodalksnio, baltalksnio, drebulės, lyg lazdyno ir beržo, ir davė K. S. 360 litų. K. S. parodė orderį išrašytą N. B. vardu ir paaiškino, kad jam tą medieną atidavė kažkoks savininkas už jo išvažinėtą jų žemę. Medieną sunaudojo pats, savo namo apšildymui (67-68 b.1.).

Liudytojos N. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2012 m. pavasarį pamatė, kad Panevėžio rajone, Kurmėnų kaime, prie miškelio išvažinėtas jos patėvio žemės plotas, kuris yra nuo pagrindinio kelio iki miško. Apie tai pranešė mamai. Po dviejų dienų prie miško pamatė traktorių ir nuėjo aiškintis. Traktoriuje buvęs vyriškis pasakė, kad jis yra tik darbuotojas, o miško savininkas yra kitas žmogus ir iš savo telefono paskambino miško savininkui. Su telefonu atsiliepusiu vyriškiu susitarė dėl nuostolių atlyginimo – kad tas vyriškis atiduos miško kirtime likusias kirtimo liekanas. Gavusi žodinį leidimą išsirinkti miško kirtimo atliekas, apie tai pasakė sugyventiniui K. S., kuris tą pačią dieną nuėjo į mišką ir iš kirtimo surinko medieną į krūvas. Medienos į namus neparsivežė. Po to, laiko tiksliai neatsimena, į namus atėjo D. P., kuris paprašė atiduoti miško kirtimo atliekas, pasakė, kad ji vis tiek neturi kuo išsivežti malkų ir jis jai už tas malkas sumokės pinigus. Sutiko parduoti medieną ir D. P. sumokėjo 170 litų, taip pat surašė susitarimą, kad ji parduoda malkas. Tą susitarimą pasiėmė D. P.. Po to, kai surašė susitarimą, D. P. su K. S. buvo nuėję į mišką ir parodė medieną, kurią parduoda. D. P. K. S. paprašė padėti pakrauti medieną išvežimui ir šis sutiko. 2012 m. birželio mėn., dienos metu apie 13 val., matė, kad iš miško išvažiavo automobilis VW Golf, kurį vairavo A. L.. Kartu su juo važiavo D. P. ir T. P.. T. P. išlipo Kurmėnų kaime prie savo namų, o A. L. su D. P. nuvažiavo į Jutkonių kaimo pusę. Tą pačią dieną apie 17 val., K. S. grįžus namo, skambino D. P. ir paprašė padėti pakrauti malkas. Dar K. S. kalbant telefonu su D. P., pamatė, kaip į mišką įvažiavo automobilis GAZ, priklausantis asmeniui, vardu T.. K. S. sutiko pakrauti medieną ir nuėjo į mišką. Už 15-20 min. į tą patį mišką atvažiavo policijos tarnybinis automobilis, o vėliau atvažiavo pas ją į namus. Pati važiavo į mišką ir parodė, kur D. P. leido pasiimti medieną. Pamatė vietą, kur D. P. išpjovė medžius – tai buvo ne ta vieta, kur leido pasiimti medieną. Šalia miško, kur D. P. išpjovė medžius, buvo vykdytas miško plynas kirtimas. Susitarime turėjo būti nurodyta, kad ji leido rinktis malkas plyno kirtimo ribose (72-74 b.l.).

Iš 2012-05-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, Kurmėnų kaime, prie miško pietinės dalies. Ant suartos dirvos stovi sunkvežimis GAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra neužrakintas. Sunkvežimio krovinių skyriuje iš kraštų sustatytos atramos. Virš borto aukštyje iki 0,86 m. prikrauta įvairaus dydžio nupjautų beržinių rąstų. Prie automobilio šiaurinėje pusėje ištrypta žolė, prikritę medienos žievės ir pjuvenų. Nuo ištryptos vietos į šiaurės pusę link melioracijos griovio išmintas takelis. Nuo išmintos žolės, 17,5 m atstumu palei griovį išpjauti beržinės medienos rąstai, likę įvairaus dydžio kelmai. Plotas, kuriame išpjauti medžiai yra 47x20 m, nuo jo į rytų pusę išpjauta įvairi mediena 32x17 m plote. Mediena palikta saugoti VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ Naujamiesčio girininkijoje (9-12 b.l.).

Iš 2012-10-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ malkos. Malkos yra beržo, 2 m ilgio, įvairaus storio. Beržo malkų kiekis yra 5 m³. Pagal pakvitavimą mediena grąžinta savininkei D. Ž. (15-17, 19 b.l.).

Iš 2012-06-08 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio pranešimo matyti, kad Panevėžio miškų urėdijos, Naujamiesčio girininkijos, 598 kvartale, privačioje miško valdoje ( k/n (duomenys neskelbtini)), be savininkų žinios ir neturint leidimo miškui kirsti yra nupjauta 47 vnt. žalių beržo medžių, kurių tūris sudaro 7,375 ktm. Leidimų ir pranešimų šiems medžiams kirsti 2011-2012 m. išduota nebuvo. Žala miško savininkui ir aplinkai paskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimą Nr. 521 (nauja redakcija 2004-05-12 nutarimas Nr. 570). Žala aplinkai sudaro 147,50 litų (21-25 b.l.).

Iš 2012-03-25 ranka rašyto raštelio matyti, kad N. B. leidžia D. P. išsirinkti iš Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, Kurmėnų kaime, esančio miško kirtimo ir šalia esančio griovio susirinkti malkas ir išsipjauti griovį (75 b.l.).

Iš 2012-11-27 pranešimo apie įtarimą matyti, kad K. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. (b.l. 102).

Iš 2013-02-06 akistatos protokolo matyti, kad įtariamojo K. S. bei liudytojo A. L. akistatos metu kiekvienas proceso dalyvis patvirtino ir sutiko su akistatos metu duotais parodymais (108-109 b.l.).

Iš 2013-02-06 akistatos protokolo matyti, kad įtariamojo K. S. bei įtariamojo D. P. akistatos metu kiekvienas proceso dalyvis patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus (112-114 b.l.).

Iš 2013-04-04 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 76-1-00374-12 prieš K. S. matyti, kad ikiteisminis tyrimas prieš K. S. buvo nutrauktas, nenustačius, kad jis dalyvavo nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., padaryme (117-122 b.l.).

Iš 2013-02-06 akistatos protokolo matyti, kad įtariamojo D. P. ir liudytojo A. L. akistatos metu kiekvienas proceso dalyvis patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus (150-151 b.l.).

Iš 2013-03-21 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kur įtariamasis D. P. parodė griovį, kur buvo pjauti medžiai (157-160 b.l.).

Tokiu būdu, remiantis paties kaltinamojo D. P. visišku kaltės pripažinimu ir duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais rašytiniais įrodymais, kurie sutampa ir neprieštarauja tarpusavyje, byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kadangi jis 2012 m. balandžio - gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, dienos metu, Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, Kurmėnų kaime, Valstybės įmonės „Panevėžio miškų urėdija“ Naujamiesčio girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, D. P. ir D. Ž. priklausančioje miško valdoje, slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą, D. P. ir D. Ž. priklausantį turtą – 2,375 ktm. žalių beržų medienos, bendros 237,50 litų vertės, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. gegužės 29 d., dienos metu, Panevėžio rajone, Naujamiesčio seniūnijoje, Kurmėnų kaime, Valstybės įmonės „Panevėžio miškų urėdija“ Naujamiesčio girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale, D. P. ir D. Ž. priklausančioje miško valdoje, pasikėsino slapta pagrobti svetimą, D. P. ir D. Ž. ir priklausantį turtą – 5 ktm. žalių beržų medienos, bendros 500 litų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi sutrukdė į mišką atvykę policijos pareigūnai.

Daiktai – 1. 5 m³ beržinių malkų, saugomų pas D. Ž. (19 b.l.), grąžintinos savininkei D. Ž. Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. pagrindu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo D. P. asmenybę, aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), kaltinamasis teistas (136-138 b.l.), baustas administracine tvarka (131-135 b.l.), priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre neregistruotas (129 b.l.), nedirba (140 b.l.), pagal gyvenamąją vietą kaltinamojo atžvilgiu nusiskundimų negauta (128 b.l.), prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (164 b.l.), todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvados, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, savo trukme artimas įstatymo numatytam vidurkiui, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, bei skiriant įpareigojimus.

Kadangi kaltinamasis D. P. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 2 d. paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendžiu, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė 2011-07-18 teismo nutartimi buvo pakeista į 33 MGL (4290 Lt) dydžio baudą, bausmes visiškai sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant D. P. per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendžiu, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė 2011-07-18 teismo nutartimi buvo pakeista į baudą, bausmes visiškai sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant D. P. per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir baudą 33 MGL (4290 Lt) dydžio.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo įsakymo įsiteisėjimo, įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus – 1.5 m³ beržinių malkų, saugomų pas D. Ž., grąžinti savininkei D. Ž..

Išaiškinti D. P., kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei baudžiamasis įstatymas numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė (LR BPK 425 str. 4 d.). Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danutė Švitinienė